Kitas laikas

Prieš keletą dienų pasaulis neteko įspūdingos karjeros pianisto Leono Fleisherio. Dar būdamas jaunuolis jis mokėsi pas legendinį Arturą Schnabelį ir buvo vienas perspektyviausių savo kartos pianistų. Tačiau vėliau liga atėmė iš jo dešinės rankos koordinaciją ir muzikantas sugebėjo persikvalifikuoti į vieną garsiausių visų laikų vienos rankos pianistų. Būdamas garbaus amžiaus, medicinai tobulėjant, Fleisheris vėl ėmė valdyti dešinę ranką ir sensacingai sugrįžo į sceną, kur ir vėl koncertavo abiem rankom iki pat 90 metų. Šiai išskirtinei asmenybei atsiminti skirta pirmoji laidos dalis, o antrojoje – tradicinės leidybinės naujienos: meditatyvus džiazas iš Norvegijos, violončelės koncerto premjera ir naujas saksofonininko Joshua Redmano albumas. Laidą veda Domantas Razauskas.

Rugpjūčio ketvirtą dieną, 1901 metais gimė viena ryškiausių ne tik džiazo, bet ir visos populiariosios muzikos žvaigždžių per visą žmonijos istoriją – Louisas Armstrongas. Muzikos reformatorius, vizionierius, keitęs ir sukęs pačią muzikos upės vagą pirmoje XX amžiaus pusėje. Ir neužmirštamos charizmos artistas, unikalaus balso savininkas antrojoje šimtmečio dalyje. Bet ar žinojote, kad šios karjeros greičiausiai nebūtų, jei ne šeši lemtingi šūviai nugvelbtu pistoletu, jei ne baltaodis pareigūnas ir bausmės atlikimas našlaičių namuose? Ne? „Kitame laike“ istorija apie 11 metų berniuką iš Naujojo Orleano. Ved. Domantas Razauskas

Pirmojoje laidos dalyje – rubrika „Muzikos enšteinai“ ir pasakojimas apie metronomo atsiradimą klasikinėje muzikoje. Šio įtaiso išradimas siejasi ir su Ludwigu van Beethovenu, kuris buvo pirmasis savo kūriniuose ėmęs žymėti tempą pagal metronomą.Tačiau šių laikų mokslininkai įtaria, kad metronomo išradėju apsišaukęs, su didžiuoju kompozitoriumi bylinėjęsis ponas Johannas Nepomukas Maelzelis Beethovenui specialiai pakišo sugadintą metronomą ir dėl to romantiko kūrinio tempo žymėjimai kartais tokie keisti, kad kai kurie dirigentai, pianistai yra linkę į juos žiūrėti pro pirštus. Antrojoje laidos dalyje – tradicinės muzikinės leidybinės naujienos su pianiste Jenny Lin ir jos Philipo Glasso muzikos albumu, su džiazo gigantus įrašui sukvietusiu bosininku Billu Laswellu ir su jauna ambient muzikos kompozitore Juliana Barwick.
Laidą veda Domantas Razauskas.

Domantas Razauskas pasakoja apie paskutiniuosius didžiojo kompozitoriaus gyvenimo kūrinius – vadinamuosius vėlyvuosius styginių kvartetus, kuriai labai aiškiai išsiskiria iš visos Ludwigo van Beethoveno kūrybos. Tai muzika prašokusi savo laiką, nesuprasta ir supeikta kritikų. Tai muzika, kurią XX amžiaus kompozitoriai vadino „amžinai šiuolaikiška“ ir kuri skamba moderniai net dabar, XXI amžiuje. Muzika paliegusio kurčio žmogaus, jaučiančio, kad jo dienos žemiškame pasaulyje – suskaičiuotos. Ši laida – dar viena dalis ištisos serijos LRT Klasikos laidų, skirtų 250-osioms Beethoveno metinėms paminėti.
Laidą veda Domantas Razauskas.

Kodėl prieš 100 metų Danijoje vyko tiek daug proginių gala koncertų? Kas nutiko 1920-aisiais, ir kodėl į tuos įvykius savo kūriniais įsitraukė bene garsiausias danų kompozitorius Carlas Nielsenas? Kokia dirigento batutos istorija, kokių batutų būna ir kada ši lazdelė atėjo į madą? O kas taktui mušti, tempui palaikyti ir vadovauti muzikantams būdavo naudojama anksčiau? O taip pat nuostabios, audiofilinės leidybinės naujienos, su Mocartu, Kubos muzika ir subtiliu džiazu. Laidą veda Domantas Razauskas.

Neseniai pasaulį paliko vienas žymiausių sovietinės eros džiazo pianistų Nikolajus Kapustinas, kadaise išgarsėjęs kaip neprilygstamas improvizatorius, o vėliau atsidėjęs akademinės muzikos kompozicijoms. Reta muzikos istorija tokių metamorfozių. Kita tema: gėrimai, užkandžiai, filmuojantys telefonai, džinsai klasikos koncerte? O kodėl ne? Žurnalas „The Observer“ tikina, kad tai vienintelis kelias akademinės muzikos industrijai toliau negarmėti į finansines duobes ir privilioti tą, kuris nedrįsta žengti į klasikinės muzikos salę. Beje, o kas kaltas, kad XX amžiuje simfonijos, orkestrinė muzika tapo eksperimentinė, avangardinė ir ypač nutolo nuo plačiųjų masių? Žmogus, miręs 1951-ųjų metų liepos 13 dieną, ponas Arnoldas Schoenbergas.
Laidą veda Domantas Razauskas.

Žvilgsnis į Gustavo Mahlerį, kaip tarpinę grandį tarp vėlyvojo romantizmo ir modernizmo, kaip į tiltą XIX ir XX amžių, kaip į tragiško gyvenimo kūrėją, savo kūriniuose gedėjusį ir mylėjusį, bet kartu ir kaip į tą, kurio simfonijos peržengė laiko ribą ir tapo XX amžiaus žmonijos tragedijų kamertonu. Antroje laidos dalyje – primirštas saksofonininkas Arthuras Blythe‘as, kuriam liepos 5 būtų suėję 80 ir kuris savo savitu braižu ir lengvai atpažįstamu tembru paliko gilų pėdsaką XX amžiaus džiazo muzikoje.
Laidą veda Domantas Razauskas.

Naujausi Klivlendo orkestro, džiazo būgnininko Quino Kirchnerio, Nyderlandų Filharmonijos orkestro, pianistės Kiveli Dörken, Auroros orkestro leidiniai ir kitos muzikinės naujienos iš prestižinių leidybinių kompanijų, tokių kaip „Deutsche Grammophon“, ar „Decca“. Su trumpomis istorijomis, pasakojimais, komentarais ir muzikiniais pavyzdžiais.
Laidą veda Domantas Razauskas.

„Kitame laike“ – 1888 birželio 29 padaryto pirmojo klasikinės muzikos įrašo istorija, Terry Riley 85 metų jubiliejus ir In Memoriam britų legendai Verai Lynn. Laidą veda Domantas Razauskas.

Vyrauja įsitikinimas ir lyg neginčijama tiesa kartojamas stereotipas, kad Johannas Sebastianas Bachas nei vienos natos nėra parašęs fortepijonui, kad šio instrumento jis nemėgo, net nekentė. Bet ar tai tiesa? Ką apie šį kompozitorių ir jo santykius su tuo metu atsiradusiu ir besivysčiusiu fortepijonu (vadintu pianoforčiu) sako istoriniai šaltiniai? O gal kaip sykis yra kūrinys, kurį galima įtarti buvus parašytą fortepijonui? Antroje laidos dalyje – tradicinės ketvirtadienio muzikinės leidybinės naujienos, tarp kurių džiazo trimitininkas Ambrose‘as Akinmusere, violončelininkas Yo-Yo Ma ir muzikinė baroko beprotybės koncepcijos studija.
Laidą veda Domantas Razauskas.