Kokie Lietuvos sezono Prancūzijoje rezultatai?

„Žvelgiant į šį projektą ir kolekciją kaip į vieną visumą be iš anksto nustatytos sekos ar tvarkos, svarbu leisti sau klajoti, kaip aš klajoju fiziniuose, skaitmeniniuose ar mentaliniuose miškuose“, – taip savo tyrimą „Kerpių gramatika“ pristato meno daktarė Aistė Ambrazevičiūtė.

Suomija pirmoji pasaulyje sukūrė nacionalinį šalies garso peizažą. Suomių kompozitorius Lauris Porra į 15-os kūrinių rinkinį sudėjo suomišką saulę, vėją, miškus, 4-is metų laikus, žmonių būdą gyventi ir visus kitus Suomijos atributus, kuriuos laiko arti širdies.

Kokie 2024-ieji buvo menininkams? Kaip kūrybą keitė, keičia ir keis pasauliniai procesai – Izraelio ir Gazos konfliktas, Donaldo Trumpo atėjimas į valdžią ir autokratinių režimų stiprėjimas? Ar klimato kaitos problematika menininkams išliks aktuali? Pokalbis su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovu Arūnu Gelūnu, šiuolaikinio meno kuratore Juste Kostikovaite ir būsimuoju Šiuolaikinio meno centro direktoriumi Valentinu Klimašausku.

Ved. Austėja Kuskienė
Red. Indrė Kaminckaitė

XIII amžiuje Europoje atsirado paprotys vaizduoti kūdikėlio Jėzaus Gimimo sceną ir statyti prakartėles bažnyčiose, miestų aikštėse. Kada prakartėlės atkeliavo į Lietuvą? Kas privalo būti prakartėlėje ir kokią ji turėtų būti?

„Šį laikotarpį vadinu „Berlyno pilkuma“, ta sunki pilkuma, kuri trunka nuo spalio iki kovo. Kalėdos yra maloni pertrauka nuo to“, – sako šviesų menininkas, „Dark Matter“ erdvės įkūrėjas Christopheris Bauderis. Ypatingą ryšį su šia švente jis perteikia ir savo kūryboje, kuria siekia modernizuoti Kalėdų tradiciją.

Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaryta videomeno paroda „Žemės kūnas“. Erdvės, į kurias nukrypsta parodos autorių akys, yra Estijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje – nutolusios per šimtus kilometrų, visos jos paženklintos rusų imperialistinio ekstraktyvizmo randais.

Tauragė ir Vilnius – klimatui neutralūs, išmanūs miestai. Ar ambicija įgyvendinama? Komentare svarsto Renata Karvelis.

Prieš trejus metus buvo suskaičiuota, kad Venecijoje yra daugiau lovų turistams negu vietiniams. Kaip Venecija gydo priklausomybę nuo turistų?

„Mano tikslas dabar yra sugrįžti į save kaip į žmogų, ne kaip į sėkmingą menininkę ir teoretikę“, – sako naujoji meno daktarė, užgarsių muzikoje ieškanti kompozitorė Agnė Matulevičiūtė.

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

Paskelbti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.

Baigiantis Švyturių metams entuziastai skaičiuoja sensacingus atradimus Nidoje, nuveiktus darbus Klaipėdoje ir brėžia vizijas ateičiai.

Kaip vystyti menininko karjerą nuo Europos meno centrų nutolusiame mieste? Dalijasi šių metų Europos kultūros sostinės Budės kūrėjai.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.

„Dažnai girdžiu „o kam tau ta pilietybė, čia tik popieriukas“, – sako po ilgų metų Lietuvos pilietybę atgavęs teatro režisierius Gildas Aleksa. Kaip, neturint Lietuvos pilietybės, sekasi mūsų šaliai atstovauti tarptautiniame kultūros pasaulyje?

„Svarbu pažinti Lietuvai reikšmingą paveldą tokiame globalėjančiame pasaulyje, kai mūsų tiek daug gyvena svetur“, – sako Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovė Agnė Pancerovaitė. Kokie mums svarbūs objektai yra Prancūzijoje?

Neseniai 70-metį paminėjęs Algis Griškevičius VDA erdvėje „Titanikas“ pristato parodą „Tik sankirtų aidas“. Interviu „Kultūros savaitei“ kūrėjas pasakoja apie savo požiūrį į tapybą ir fotografiją, apie netikėtus fotografijų siužetus ir pasiruošimą jiems.

Ved. Austėja Kuskienė, red. Indrė Kaminckaitė

Kaišiadoryse baigiasi Lietuvos kultūros sostinės metai. Ką reiškia būti kaišiadoriečiu ir kokia kaišiadoriečių tapatybė?

Kuo svarbūs Lietuvai perduoti menininkės Aldonos Gustas kūriniai?

Literatūros agentas Benas Bėrantas neseniai lankėsi Busano vaikų knygų mugėje Pietų Korėjoje. Kokia šios šalies vaikų literatūra ir kuo ji skiriasi nuo lietuviškos?

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – duris plačiai atverianti ir svečius priimanti Paryžiaus Dievo Motinos katedra, šiųmetė Turnerio premijos laureatė Jasleen Kaur bei nauja Lauren Mayberry muzika.

Mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė komentare klausia, kada reikalinga mados kritika?

Meno agentūra „Artscape“ pristato parodą „Menas kaip prieglobstis“, kurioje galima susipažinti su imigrantų iš Baltarusijos, Irako ir Ukrainos kūryba.

Kristinos Mizgirytės vadovaujama galerija AV17 turi aiškią kryptį – Vilniuje ir Lietuvos regionuose pristatyti skulptūrą, objektus ir instaliacijas. Kokį politinį krūvį neša toks menas ir kaip diskusijos apie paminklus, jas neretai lydintis visuomenės pasipiktinimas keičia žmonių požiūrį į skulptūrą?

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

„Atkursime tarpinstitucinį planą „Kultūra“, – sako kandidatas į kultūros ministrus Šarūnas Birutis.

Juodi ar net kvadratiniai cepelinai, eilinės valgyklos užkulisiai, realybės šou, kuriame maistas nebetenka prasmės, – visa tai pamatyti galima pamatyti naujausiame režisierės Eglės Vertelytės filme „Gardutė“.

„Ateities parodų nederiname, kad pritaptų prie Stasio Eidrigevičiaus kūrybos“, – apie vakar pristatytą antrąją parodą Panevėžio šiuolaikinio meno muziejuje „Stasys Museum“ sako muziejaus kuratorė Lina Albrikienė.

Pasaulio kultūros apžvalgoje – inuitų tautos atsiprašiusi Kanados Vyriausybė, į kalėjimą pasodinti klimato aktyvistai bei pertrauką karjeroje daranti britų atlikėja Adelė.

Ką mes žinome apie kurortinių vietovių kultūros lauką? Koks jis? Kaip jį veikia simboliškai viską nustelbiantis „kurorto“ statusas? Į šiuos klausimus atsako ir tris geras žinias apie kultūrą Palangoje pateikia sociologas Liutauras Kraniauskas.

„Esu dėkingas, kad patyriau šią kino erą, darbą filmavimo aikštelėse“, – pasakoja skaitmeninės žiniasklaidos įmonės „Volucap“ vadovas, su filmais „Matrica. Prisikėlimas“ ir „Marvel. Keršytojai“ dirbęs Svenas Bliedung von der Heide. Kaip dirbtinis intelektas keičia kino rinką?

2008 metais gatvės menininkas Karolis Dėžutė inicijavo pirmųjų legalių graffiti sienų Kauno mieste atsiradimą. Kaip šiame Lietuvos mieste užaugo ir mutavo gatvės meno kultūra ir kas apskritai daro ją kultūra?

Ved. Austėja Kuskienė
Red. Indrė Kaminckaitė

Seimo Kultūros komitetui pirmininkaus Kęstutis Vilkauskas. Kalbėdamas apie savo viziją, jis akcentuoja – turime daugiau dėmesio skirti etnokultūrai.

„Gavau gestų kalbą kaip dovaną“, – sako kurčioji menininkė, gestų kalbos poetė, aktorė ir režisierė Debbie Rennie. Kokios sąlygos kurti kurčiųjų bendruomenei sudaromos Šiaurės šalyse ir Lietuvoje?

Prieš dvidešimt metų įkurtas Kauno įvairių tautų kultūrų centras po vienu stogu buria įvairias čia seniau gyvenančias ar besikuriančias bendrijas. Kaip kultūra padeda joms sugyventi?

Pasaulio kultūros naujienos.

„Mes paprasčiausiai užtikriname gyvenimo kokybę“, – kalbėdamas apie tai, kam reikalingi architektai, sako Andrius Ropolas. Komentaras apie architektūrą be ir su architektais.

Pasirodė pirmoji dvikalbė estų poezijos rinktinė „Šviesa šiaurinė“. Į rinktinę nugulė vertėjos Danutės Sirijos Giraitės per kelis dešimtmečius išversti eilėraščiai.

„Ne istorikams tas menas buvo kurtas, o žmonėms“, – sako knygos „Ką veikti muziejuje?“ autorė, menotyrininkė Aistė Paulina Virbickaitė. Kodėl gi mes nežinome, ką veikti muziejuje?

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

T. Stuko nuotr.

Rugsėjo pradžioje Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir partnerių pastangomis iš Ukrainos buvo evakuota šimto Marijos Primačenko kūrinių kolekcija. Dalis jų pateko į Prano Gudyno restauravimo centro specialistų rankas. Kokie darbai laukia ir kokios būklės kūriniai pasiekė Lietuvą?

„Lietuvos istorijoje yra tokių asmenybių, kurios yra lyg medžiai: į juos remiamasi, jų užrašytuose lapuose ieškoma atsakymo. Diplomatai Lozoraičiai gali būti pristatomi kaip vienos šeimos medis, kur iš kartos į kartą yra perimamos šios, svarbiausios vertybės“, – anksčiau sakė istorikė, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja dr. Asta Petraitytė-Briedienė.

Dingusiu laikytas leidinys rastas Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje. Tarp saugomų istoriko Antano Tylos dokumentų aptikta brošiūrėlė „Maldos taikai išprašyti (į Šv. Jackų)“.

Pasaulio kultūros naujienos.

„Doomscrolling“ yra ne tik nauja elgesio tendencija – tai yra mūsų kultūrinio ir psichologinio santykio su šiuolaikinėmis medijomis išraiška“, – sako rinkodaros ekspertas, konsultantas ir „Venudu“ lektorius Darius Gerulis. Kas yra doomscrolling ir kaip jam atsispirti?

„Vienas jautriausių simbolių šiuo momentu Lietuvoje yra vaivorykštė, ją vaizduoti iš tiesų yra baisu, kadangi ji asocijuojasi su LGBT palaikymu“, – apie tai, kokie elementai vaikų knygų iliustracijose yra dažniausiai cenzūruojami, sako parodos „Necenzūruota cenzūra“ kuratorė, iliustratorė Greta Alice.

„Mus sieja bendros vertybės, kurios labai jaučiasi Lietuvos sezono Prancūzijoje kontekste“, – sako Prancūzų instituto vadovė Paryžiuje Eva Nguyen Binh. Pokalbis su ja apie Lietuvos sezono Prancūzijoje iššūkius, pažintį su Lietuvos kultūra ir kūrėjais bei kultūros svarbą šalies užsienio politikai.

Ved. Austėja Kuskienė
Red. Indrė Kaminckaitė

„Aš tikrai nesu minimalistė, savo gyvenime, buityje aš esu kaupikė, kaip voverė – tempiu, kaupiu ir padarau kažką kito. „Recyclinu“ tuos vaizdus kaip plastmasinius butelius",– sako savo parodą „Bestiariumas“ pristatanti Laisvydė Šalčiūtė.

LRT KLASIKA pradeda jaunųjų atlikėjų rezidenciją. Kokias baimes patiria karjerą pradedantys muzikai?

Egiptologė Sandra Veprauskienė kauniečius kviečia į senovės Egipto studijos „Dendera“ veiklas.

Pasaulio kultūros naujienos.

„Panemunės šilo ženklas tampa beveik simboliu, ženklinančiu devynioliktus metus, kuriuos, šiek tiek pritempiant, galima vadinti ilgo XX amžiaus pabaigos metais“,– sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Komentarą parašyti jį įkvėpė žinia apie Kaune esantį ženklą „Filmo „Černobylis“ tiltas“.

Kaip kartvelų menininkai reaguoja į neramumus šalyje?

„Viešosios erdvės yra tikrasis demokratijos atspindys“,– teigia trejus metus „Architektūros fondui“ vadovavęs Martynas Germanavičius. Pokalbis su juo apie atsakingą architektūros kultūrą ir priemones ją ugdyti, taip pat populiariuosius kalbėjimo apie urbanistiką ir architektūrą formatus, miestuose vykstančius erdvinius pokyčius ir visuomenės balsą miestų kūrimo procesuose.

Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė

Šiuolaikinio meno centras yra viena svarbiausių institucijų ne tik Lietuvoje, bet ir Centrinėje bei Šiaurės Europoje – taip šią instituciją regi naujuoju jos vadovu išrinktas menotyrininkas Valentinas Klimašauskas. Savo ambicijas jis įvelka į paprastus žodžius – matyti centrą pilną žmonių.

„Jeigu pereisite nuolatines Pompidou meno centro ekspozicijas, pamatysite – Varnelis čia tikrai turi būti“, – pastebi Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė. Paryžiuje atverta Kazio Varnelio retrospektyvinė paroda „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“.

„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai. Būtent pastaruosius ji ir siekia kurti.

Pasaulio kultūros apžvalgoje – neseniai atrastas naujas ir dar negirdėtas lenkų kompozitoriaus F. Šopeno valsas, po vandeniu Italijoje aptikti nabatėjų šventovės griuvėsiai bei turistinėje Pietų Korėjos gyvenvietėje įvedama komendanto valanda.

„Vėlinių žvakės dega ne visiems ir ne visur. Žydų kapinėse likusiuose tuščiuose plotuose tamsu, nes ten jau seniai nebeliko ką laidoti. Bet švieselių gausa kitur šį faktą pridengia“, – komentare sako menotyrininkė Agnė Narušytė.

Jaunieji kūrėjai gali tapti būsimais nacionalinių ar net Nobelio premijų laureatais, todėl turime jais rūpintis, svarsto leidėjas Juozas Žitkauskas. Kokios galimybės šiandien jauniesiems poetams publikuoti savo kūrybą?

„Negana rašyti knygas, reikia imti naujai generacijai labiau priimtinų pasakojimo priemonių“, – kalbėdamas apie akademinių tyrimų sklaidą teigia Egidijus Aleksandravičius, Lietuvių išeivijos instituto direktorius. Kokios šios, 30-metį mininčios istitucijos, įsteigimo priežastys, tarptautinis kontekstas, kodėl apskritai verta tyrinėti diasporą ir kokius šiuolaikinius iššūkius sprendžia šios srities akademikai?

Ved. Austėja Kuskienė
Red. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Deinora Rudėnaitė

Veiklą pradeda „Naujosios Operos“ studija, kurios kūrėjai žada stebinti netradiciniais operos sumanymais ir ieškoti netikėtų ir dar neatrastų operos jungčių.

„Negriaukim Šančių“, – paklaustas, kokį receptą Kaunui parsivežė iš mėnesį trukusios rezidencijos Vienoje, sako Kaune gyvenantis fotografas Darius Petrulis. Savo parodoje „Sulieti pasaulius“ jis ir lygina du Naujojo europinio bauhauzo premijų konkurso laureatus – istorinius Žemuosius Šančius ir naują Vienos kvartalą.

Komikas ir rašytojas Domas Raibys ketina gastroliuoti po Lietuvą su savo mospektakliu „Nedarbo kalendorius“. O prieš pradėdamas šį turą, jis nubėgo savo pirmąjį maratoną... su klumpėmis. Domas Raibys pasakoja apie menininkų nuotykius su „darbo birža“ ir pokštus kaip būdus atkreipti dėmesį į savo kūrybą.

Pasaulio kultūros apžvalgoje – Sotheby's aukcione parduodamas dirbtinį intelektą naudojančios robotės-humanoidės sukurtas paveikslas bei pirmą kartą muzikos istorijoje koncerte gyvai pasirodęs violončele grojantis robotas.

„Šiaip jau džiugus įvykis, rodantis, kad per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvos švietimas nuo vaiko specialiųjų poreikių nesupratimo subrendo iki jo reikmių atpažinimo, pripažinimo, <...> švietimo administratorių ir dalies žiniasklaidos pastangomis suskubo virsti tariamai nepažangių, sustabarėjusių, nehumaniškų mokytojų smerkimo pretekstu“,– komentare apie įtraukųjį ugdymą sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.

„Kairė“, „dešinė“ ar „centras“ – ką reiškia ir iš kur kilo visi šie politiniai terminai? Iš kur atsirado tokie žodžiai kaip „konservatizmas“ ar „liberalizmas“ ir ar jie vis dar perteikia tą patį, kai buvo sukurti? Politikos istorikas Dovydas Skarolskis pasakoja dažniausiai viešojoje erdvėje naudojamus politinius terminus, jų kilmę ir reikšmes.

„Žodžius sukuria tie, kuriems jų reikia“, – sako Vilniaus universiteto filologijos fakulteto profesorius Arūnas Sverdiolas, kalbėdamas apie kalbos vystymąsi ir dinamiką. Kas turėtų kurti kalbą ir kas iš tiesų kelią grėsmę jos gyvavimui?

Ved. Austėja Kuskienė
Red. Indrė Kaminckaitė