„Jau nebe tie laikai, kai lietuviui reikėjo parodyti gyvą japoną ar gyvą afrikietį, dabar reikia gyvos poezijos ir įvairių tradicijų“, sako poetas, vertėjas, vienas iš „Poezijos pavasario“ organizatorių Vytautas Dekšnys.
Šioje laidoje kalbamės apie poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ svečius iš užsienio – šiemet Lietuvoje viešės 8 poetai iš skirtingų pasaulio šalių (Latvijos, Airijos, Rumunijos, Čilės/Vokietijos, Indijos, Graikijos, Nyderlandų, Suomijos ir Čekijos). Su Vytautu Dekšniu aptariame skirtingas poetines tradicijas ir pagrindinius organizacinius darbus.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

„Norėjau atsakyti į konkrečius klausimus. Kaip asmeniškai išgyvenama nelaimė, per išpuolį netekus tėvo, vyro, brolio? Kaip po ETA išpuolio toliau gyvena našlė, našlaitis, suluošintasis“, Fernando Aramburu romane „Patria“ sako vienas personažų. Ispanijos nacionaline prozos premija apdovanotas kūrinys netikėtai giedrai pasakoja dviejų šeimų, paliestų ETA veiklos, istoriją mažame Baskų šalies miestelyje. Su vertėja iš ispanų kalbos, Baskų šalyje gyvenusia Laura Liubinavičiūte kalbamės apie baskų užsispyrimą, jų literatūrą ir „Patrijos“ ypatybes.
Romaną išleido Alma littera leidykla, vertė Aira Nekrašaitė.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

„Vizijų stiprumu „Paskutinioji žemės žmonių karta” pranoksta „Vilniaus Pokerį””, sako Jūratė Čerškutė.
Šiemet Tyto alba leidykla iš naujo išleido R. Gavelio romaną „Paskutinio žemės žmonių karta“. Tai – apokaliptinis kūrinys, pasakojantis septynių avatarų gyvenimus, o drauge ir kritikuojantis nepriklausomos Lietuvos atkūrimo procesą. Apie seksą, bliuzą, meną ir, žinoma, Vilnių šiame nepatogiame romane kalbamės su literatūrologe Jūrate Čerškute.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

„Galime rinktis – arba spręsti problemas drauge, arba mirti pavieniui“, sako rašytojas iš Vienos, atsisakantis vadinti save austru, Robertas Menasse. Šis prozininkas, aktyviai pasisakantis už vieningos Europos Sąjungos idėją, yra pirmasis rašytojas, parašęs romaną, kurio centre – Briuselis ir Europos Sąjungos organų veikimo principai. Apie tai, kaip literatūra paversti sudėtingas biurokratines institucijas ir tai, ką simbolizuoja „Sostinėje“ po Briuselį lakstantis pakvaišęs paršas, su Robertu Menasse kalbamės šiandienos laidoje. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Kaip visada gausybę įdomių filmų žiūrovams pasiūliusio kino festivalio „Kino pavasaris“ repertuare šiemet būta ir juostų apie rašytojus ir literatūrą. „Laukinė kriaušė“ pasakoja apie Sinaną, taip trokštantį išleisti pirmąją knygą, kad netgi ryžtasi parduoti mylimiausią tėvo šunį, „Degantis“ nagrinėja istoriją paprasto darbininko, kuris rengiasi išleisti knygą, „Dvilypiai gyvenimai“ kalba apie autofikciją ir šiuolaikinį leidybos pasaulį, o „Vasara“ nyra į muzikos ir undergroundo plotmes. Šiandienos laidoje apie rašytojus kine kalbamės su poete Aušra Kaziliūnaite. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Daina Opolskaitė sako: „Man labai svarbu, kad žmogus pats prieš save būtų atviras, teisingas, toks, koks yra, nes jeigu žmogus pradeda slėptis pats nuo savęs – tada kažkas labai baisaus nutinka“. Šioje „Literatūros akiračių“ laidoje Daina Opolskaitė pasakoja apie savo novelių rinkinį „Dienų piramidės“, kurį sudaro daugiau nei dešimt metų rašyti kūriniai. Pokalbyje su autore aptariame grakščią novelių kalbą, svarbiausias šio rinkinio temas ir novelės, kaip žanro, specifiką. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Lietuviams gerai pažįstama norvegų kriminalinės literatūros žvaigždė Jo Nesbo, atradęs vietą ne vieno skaitytojo širdyje, ar bent jau kelionkrepšyje. Tačiau tiesa ta, kad ne vien detektyvai populiarina norvegų literatūrą pasaulyje – svarbūs ir tokie autoriai kaip Karl Ove Knausgard, ir Roy Jakobsen. Apie tai, kas ir kodėl rašoma šioje Skandinavijos šalyje, ir ką galime paskaityti lietuviškai, kalbamės su Vilniaus universiteto dėstytoja, norvegų literatūros žinove Rima Ciburevkinaite. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Kaip įprasta, knygų mugės metu paskelbti svarbūs literatūros apdovanojimai, skirti įsimintiniausioms praėjusių metų knygoms ir skaitytojų mylimiausiems autoriaus. Poetams atiteko du apdovanojai – premiją už kūrybiškiausią metų poezijos knygą pelnė Kornelijus Platelis, už poezijos rinktinę „Įtrūkusios mėnesienos“, o geriausia metų poezijos knyga išrinktas Gretos Ambrazaitės debiutinis rinkinys „Trapūs daiktai“. „Literatūros akiračiuose“ Greta ir Kornelijus pasakoja apie tai, kas svarbu jų poezijai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.