Mongolija yra šalis, neturinti išėjimo į jūrą ir nedrąsiai įsiterpusi tarp Kinijos ir Rusijos. Istorinė popiežiaus kelionė gali būti ne tik diplomatinė galimybė, bet ir pastoracinis vizitas į vieną atokiausių pasaulio katalikų bendruomenių. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Apie kelionę – jau XVII-ą jaunimo piligrimystę iš Auršos Vartų šventovės į Trakus pasakos Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro vadovė Kristina Trinkūnaitė ir Nukryžiuoto Kristaus seserų kongregacijos vienuolė Adelė Pilipavičiūtė (aut. Jūratė Kuodytė).
Lauryno Peluričio apžvalga apie reakcijas viešojoje erdvėje į popiežiaus pasisakymus apie Rusiją.
Kunigas Antanas Saulaitis SJ - apie stovyklaujančią Bažnyčią.
Teologo Dietricho Bonhoefferio mintys apie pigią malonę.
„Laisvas stilius“: Giedrė Kazlauskaitė apie tai, kiek priešiškumo iš kai kurių katalikų pusės sulaukia mokyklose planuojamos lytinio švietimo pamokos, nors tai, kas Bažnyčios vardu siūloma auklėjant jaunimą, dažnai yra, švelniai tariant, netikroviška.
Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas

Iš „Mažosios studijos“ archyvų: Šv. Rašto vertėjo, biblisto, teologo, kunigo Česlovo Kavaliausko komentarai. 3 dalis.

Iš „Mažosios studijos“ archyvų: Šv. Rašto vertėjo, biblisto, teologo kun. Česlovo Kavaliausko komentarai.
Parengė Julius Sasnauskas

Parengta pagal Prano Morkaus radijo kompozicijas: „Strėlė danguje“, „Kaip aš tave mylėjau“ ir „Baladė apie Rimą Buroką“. Trys pasakojimai, atspindintys tris Lietuvos epochas ir besitęsiančią laisvės liniją: „Lituanikos“ skrydis prieš devynis dešimtmečius, pokario partizanų vardai ir jaunas poetas, tapęs sovietinio režimo auka. Laisvės ir laisvo žmogaus idealas, iškilęs „Lituanikos“ istorijoje, aidi ir nepasiduoda partizanų bunkeriuose, o 1979 metais nuveda poetą Rimą Buroką į Lukiškių kalėjimą ir lemia jo žūtį.

Redaktorius Julius Sasnauskas

Iš „Mažosios studijos“ archyvų: Šv. Rašto vertėjo, biblisto, teologo kunigo Česlovo Kavaliausko komentarai. 1 dalis.
Parengė Julius Sasnauskas

„Katalikiškuose sluoksniuose Sinead O'Connor ilgą laiką buvo minima dėl savo poelgio tiesioginėje NBC televizijos laidoje „Saturday Night Live“ 1992 m. spalio 3 d. tiesioginiame eteryje atlikusi Bobo Marley'io dainą „War“, Sinead O'Connor iškėlė prieš kamerą popiežiaus Jono Pauliaus II nuotrauką, suplėšė ją į gabalus ir sušuko: „Kovokite su tikruoju priešu!“ O'Connor sakė, kad tai padarė protestuodama prieš vaikų išnaudojimą ir jo dangstymą Katalikų Bažnyčioje. Visuomenės reakcija buvo momentinė ir arši. Tačiau O'Connor sakė niekada nesigailėjusi to, ką padarė, nors šis incidentas ją labai traumavo ir faktiškai sugriovė jos karjerą Jungtinėse Valstijose.

1992 m. visuomenė jau žinojo apie seksualinio išnaudojimo atvejus Katalikų Bažnyčioje, bet tik paskesniais metais išnaudojimo mastas ir jo dangstymas tapo plačiau žinomas. Piktnaudžiavimo mastas ir apimtis visame pasaulyje (o Airija šioje srityje nukentėjo labiausiai) neabejotinai aptemdė popiežiaus Jono Pauliaus II palikimą. Prieš tris dešimtmečius katalikai reikalavo, kad Sinéad O'Connor atsiprašytų už Bažnyčios šmeižtą. „Galbūt mes klydome. Galbūt turėtume atsiprašyti už tai, kaip su ja elgėmės“, – praėjus trisdešimčiai metų po šio protesto jėzuitų žurnale „America“ rašė leidinio redaktorius Jamesas Keane'as.“ Plačiau – vedamojo skiltyje.

Šv. Rašto vertėjo, biblisto, teologo, kun. Česlovo Kavaliausko 100-mečiui: pokalbis su knygos „Kunigo Česlovo Kavaliausko rašytinis palikimas“ autorę dr. Jurgitą Fedorinienę (parengė Jūratė Kuodytė).

Spaudos apžvalga apie tai, kaip Bažnyčia Portugalijoje pasitinka Pasaulio jaunimo dienas, apie praeityje Lenkijos Bažnyčios žmonių padarytus nusikaltimus ir jaunimo ateitį Bažnyčioje (parengė Giedrius Tamaševičius).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Nuo birželio pabaigos iki liepos vidurio specialusis popiežiaus Pranciškaus taikos pasiuntinys, kardinolas Matteo Zuppis vyko į tris misijas (Kyjive, Maskvoje ir Vašingtone), kurių tikslas – kokiu nors būdu priartinti taiką Rusijos užpultoje Ukrainoje. Tačiau užpultoji pusė į šias pastangas žiūri su dėkingumu už humanitarinę pagalbą, bet nerimu dėl diplomatinių priemonių. Plačiau – vedamojo skiltyje.

Popiežiaus Pranciškaus apaštalinis laiškas „Vos estis lux mundi“, skirtas seksualinio išnaudojimo Bažnyčioje klausimui, viešas Lietuvos tikinčiųjų laiškas vyskupijų ordinarams dėl seksualinio piktnaudžiavimo tyrimo ir kitos aktualios temos – dvigubame žurnalo „Artuma“ numeryje, kurį pristato Rūta Lazauskaitė.

Spaudos apžvalgoje – tikėjimo ir mokslo susitikimas: ką vokiečių fizikas kalba apie tikėjimą ir mistiką, pasiremdamas garsiuoju teologu Karlu Rahneriu, papasakos Giedrius Tamaševičius.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Šių metų liepos 3–8 d. Ukrainoje lankėsi 8 žmonių „Carito“ misija iš Lietuvos, vadovaujama arkivyskupo Liongino Virbalo. Dar pirmąjį Gavėnios sekmadienį atsiliepę į Lietuvos vyskupų kvietimą aukoti Ukrainai, tikintieji paaukojo, o kiti geradariai per „Caritą“ surinko iš viso 300 000 eurų, kurie buvo perduoti Ukrainos „Caritui“. Piniginė parama bus telkiama ir toliau, o daiktinės paramos rinkimas bus organizuojamas pagal vizito Kyjive metu išsakytus pagalbos žmonėms poreikius. Iš viso nuo karo pradžios per Lietuvos „Caritą“ surinkta daugiau nei milijonas eurų, į skirtingus Ukrainos regionus išgabenta 20 vilkikų reikalingiausių daiktų ir maisto. Per vietinį „Caritą“ Ukrainoje ir kitus partnerius Lietuvos žmonių paaukota parama pasiekė Severodonecką, „Carito“ skyrius Lvive, Mostyskoje, Odesoje, Kyjive, Poltavoje, Mykolajive, Volynėje, Dnipre, Donecke, iš Lietuvos į Ukrainą gabentos paramos krovinių vertė – apie 650 000 eurų.

Įspūdžiais apie misiją į Ukrainą dalinasi vienas iš jos dalyvių – Lietuvos „Carito“ tarybos pirmininkas, diakonas Arūnas Kučikas.

Spaudos apžvalga: Ukraina ir NATO viršūnių susitikimas Vilniuje (parengė Laurynas Peluritis).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

„Vokiečių kunigas redemptoristas, daugelio laikomas svarbiausiu praėjusio šimtmečio moralės teologu, mirė prieš 25 metus, 1998 m. liepos 3 d. Senatvėje Bernardas Häringas prisiminė „tikėjimo patirtis, pražydusias tarp pavojų gyvenant didžių ir lemtingų įvykių metu“. Jis išgyveno abu pasaulinius karus ir Šaltąjį karą, Berlyno sienos griūtį ir Sovietų Sąjungos žlugimą. Gimė pačioje Pijaus X-ojo valdymo pabaigoje, suvaidino svarbų vaidmenį Vatikano II Susirinkime ir dar 20 metų nugyveno Jono Pauliaus II-ojo pontifikate. Häringas gimė 1912 m. Böttingene, Badeno-Viurtembergo kaime, buvo vienuoliktas iš dvylikos vaikų. Jo kaimas buvo viena iš nedaugelio bendruomenių, kur naciai niekada negavo daugumos per laisvus rinkimus. Pirmuosius vienuolio redemptoristo įžadus Häringas davė, būdamas dvidešimt dvejų, dar po penkerių metų buvo įšventintas į kunigus. Jis veržėsi į misijas Brazilijoje, bet jo profesoriai buvo kitos nuomonės. Nors Häringas jiems karštai įrodinėjo jaučiąs „nenugalimą priešiškumą legalistinei moralinei teologijai“, jie nusprendė, kad Häringą reikia siųsti studijuoti būtent šio dalyko“. Plačiau – vedamojo skiltyje.

Naują Vatikano Tikėjimo mokslo kongregacijos vadovą, atsakingą ir už Bažnyčios mokymą moralės klausimais ir jau spėjusį sulaukti prieštaringų vertinimų, spaudos apžvalgoje pristatys Giedrius Tamaševičius.

„Šeštadienio komentaras“: kultūros istorikas Vytautas Ališauskas apie Valstybės dienos minėjimą ir kitas Lietuvos valstybingumą mininčias datas. Ar tikrai visas jas mokame švęsti?

Spaudos apžvalga: Giedrius Tamaševičius supažindins su naujai Vatikano paskirtuoju ir jau prieštaringų vertinimų sulaukusiu Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektu.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Šiemet sukanka 400 metų, kai gimė garsusis prancūzų mokslininkas ir filosofas Blaise Pascalis. Jubiliejaus proga laišką paskelbė ir popiežius Pranciškus, kurio Jėzaus Draugiją savo laikų Pascalis ir jo bendražygiai nuožmiai kritikavo. Plačiau – vedamojo skiltyje.

Dar vienas laidos herojus prancūzas – filosofas Jean-Luc Marionas, kurį savaitraštis Tablet yra priskyręs prie 50-ies žymiausių šių dienų mąstytojų katalikų. Sorbonos Universiteto profesorius ir Prancūzų akademijos narys, Marionas dalyvavo ir skaitė paskaitą birželio 27 d. VDU surengtame akademiniame seminare „Namai ir egzilis Emanuelio Levino mąstyme ir po jo“. Renginio metu svečia trumpai pakalbino mūsų radijo bendradarbis Laurynas Peluritis, tad klausytojų dėmesiui siūlome ištrauką iš pokalbio, kur profesorius Marionas atsako į klausimą apie sekuliarizaciją ir nihilizmą. „Sekuliarizacija staigiai įvyko tose šalyse, kuriose Katalikų Bažnyčia atliko socialinį vaidmenį, per daug didelį socialinį vaidmenį, tai – Nyderlandai, šiaurinė Belgija, Kvebekas, Airija, galimai Lenkija, kur Bažnyčia buvo atsakinga už sunaikintą ar neegzistuojančią valstybę. Taigi, galima suprasti, kad šis socialinis krikščionybės aspektas galėjo būti staiga sukrėstas“, – kalbėjo prof. Marionas. Visą pokalbį rasite viename artimiausių žurnalo Naujasis Židinys-Aidai numerių.

Spaudos apžvalga – apie sąmokslus (parengė Laurynas Peluritis).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė