Kokią poziciją Vatikanas turėtų užimti toje situacijoje, kurią Xi Jinpingas ir Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pavadino „naująja pasaulio tvarka“? Apie tai - vedamojo skiltyje.

Kelionė su šv. Ignacu Lojola – apie tai, kas įkvėpė rašyti naują jėzuitų įkūrėjo biografiją pokalbis su knygos autore Jūrate Micevičiūte.

Spaudos apžvalgoje Giedrius Tamaševičius aptaria Skandinavijos vyskupų laišką apie žmogaus lytiškumą ir daug atgarsių sulaukusį kunigo Zollnerio atsistatydinimą iš Vatikano nepilnamečių apsaugos komisijos.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Vizito atgarsius lietuviškoje žiniasklaidoje apžvelgia Laurynas Peluritis, Simonas Bendžius kalbina vieną iš visuotinio patriarchato globon perėjusių lietuvių stačiatikių kunigų – Gintarą Sungailą, kuris dalinasi šių istorinių dienų įspūdžiais.

Vedamojo skiltyje – vizito proga Seime surengtos konferencijos „Bažnyčių ir religinių bendruomenių reakcija į karą ir konfliktą“ vieno iš pranešėjų – Kyjivo graikų apeigų katalikų vyskupo Stepano Sus mintys apie religiją, karą ir taikos siekius.

Naujo žurnalo „Kelionė" numerio pristatymas (parengė Fausta Andriulytė).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Vokietijos Bažnyčioje tos pačios lyties poros ir antrą kartą susituokę išsiskyrusieji galės gauti bažnytinį palaiminimą – taip nusprendė Sinodo kelias, be kitų priėmęs ir šį prieštaringų vertinimų sulaukusį sprendimą. Kaip šie Vokietijos sinodo kelio įvykiai atsilieps visuotinei Bažnyčiai? Pagal vokiečių spaudos pranešimus pasakoja Giedrius Tamaševičius.

Ispanijos vyskupas uždraudė vyskupijos televizijai transliuoti JAV žiniasklaidos tinklo EWTN, garsėjančio atvira kritika popiežiui Pranciškui, programas.

Apie lietuvių koplyčias, įkurtas Šaltojo karo metais svarbiausiose pasaulio katalikų šventovėse – Vatikano Šv. Petro bazilikoje ir Vašingtono National Shrine – pasakoja menotyros mokslų daktarė Laura Petrauskaitė (parengė Jūratė Kuodytė).

Naujausio „Artumos“ žurnalo numerio temas pristato Ieva Marija Chmieliauskaitė.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

„Pranciškus gerai jaučiasi savo kailyje, nebijodamas parodyti pasauliui geriausias ir ne tokias geras savo asmenybės puses. Visuomet besišypsantis popiežius, pontifikato pradžioje nuolat mojuodavęs susižavėjusioms minioms, dabar, kovodamas su senatve ir negalia, atrodo šiek tiek niūresnis. Jo kritikai prašneko apie išryškėjusį autoritarizmą, su kuriuo, kaip jis pats prisipažino, kovojo būdamas jaunas jėzuitų vyresnysis. Viena aišku: Pranciškaus atveju, ką matai, tą ir turi.“ Plačiau – vedamojo skiltyje.

Lietuva šį savaitgalį švenčia 33-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Ką šiai datai suteikia jau antrus metus vykstantis karas Ukrainoje? Apie tai – filosofo ir kultūros istoriko Vytauto Ališausko „Šeštadienio komentaras“.

Užsienio spaudos apžvalgoje – popiežiaus Pranciškaus pontifikato dešimtmečio atgarsiai (parengė Giedrius Tamaševičius).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Vasario 28--kovo 1 dienomis Vilniuje vyko Šv. Mortos grupės konferencija „Jėgų suvienijimas prieš prekybą žmonėmis“, kurioje buvo svarstoma Rusijos karo Ukrainoje sukelta migracijos krizė ir dėl to išaugusi prekybos žmonėmis rizika. Konferencijoje dalyvavo keturiolikos Europos šalių atstovai, kovos su prekyba žmonėmis srities ekspertai, teisėtvarkos pareigūnai, Bažnyčios, nevyriausybinių organizacijų atstovai, politikai. Šv. Mortos grupė buvo įsteigta 2014 m. popiežiaus Pranciškaus pavedimu, siekiant sustiprinti bažnyčios kovą su prekyba žmonėmis ir modernia vergija. Grupę sudaro katalikų vyskupai, policijos viršininkai (generolai) ir vyriausybės atstovai iš daugiau nei 30 pasaulio šalių. Konferencijoje dalyvavęs Šv. Mortos grupės prezidentas, Westminsterio arkivyskupas, kardinolas Vincentas Nicholsas maloniai sutiko atsakyti į „Mažosios studijos“ klausimus.

Apie subtilius ir simboliškus Ukrainos gestus Vatikano diplomatijos atžvilgiu - vedamojo skiltyje.

Spaudos apžvalga (parengė Laurynas Peluritis).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

„Trys NATO blokui priklausančių valstybių vadovai – ir, taip jau sutapo, trys katalikai pasauliečiai, aktyviai dalyvaujantys politikoje, – šią savaitę, artėjant karo su Rusija metinėms, išreiškė jaudinančią paramą kovojančiai Ukrainai. JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį Varšuvoje pasakė ryžtingą kalbą, kurioje pažadėjo, kad laisvasis pasaulis „nepavargs“ remti Ukrainą, ir pareiškė, kad tokie „tironai“ kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas supranta tik žodį „ne“, o Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pabrėžė, kad „Ukraina turi laimėti šį karą“. Tuo pat metu, kai vyko Bideno ir Dudos susitikimas, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni apsilankė Bučoje ir pasakė ukrainiečiams, kad Italija „bus su jumis iki galo“. „Jūs nesate vieni. Mes kovosime už jūsų laisvę“, – sakė Meloni.“ Plačiau – vedamojo skiltyje.

Pirmąjį Gavėnios sekmadienį Lietuvos vyskupai kviečia aukoti Ukrainai bažnyčiose, o Lietuvos Caritas vasario 27–kovo 1 d. visoje Lietuvoje rinks Ukrainai paramą daiktais. Apie Lietuvos žmonių pagalbą kariaujančiai Ukrainai pasakoja Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.

Spaudos apžvalga: popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo vaidmuo Lenkijos bažnyčią ištikusios krizės kontekste (parengė Giedrius Tamaševičius).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

„Ar Europos krikščionybė šiandien turi pakankamai drąsos ir dvasinės energijos, kad užkirstų kelią „civilizacijų susidūrimo“ grėsmei, globalizacijos procesą paversdama bendravimo, dalijimosi ir abipusio praturtinimo procesu? Kai koronaviruso pandemija ištuštino ir uždarė bažnyčias, susimąsčiau, ar šis „uždarymas“ nebuvo pranašiškas perspėjimas. Štai kaip netrukus gali atrodyti Europa, jei mūsų krikščionybė nebus atgaivinta. Jei Bažnyčia nori prisidėti prie pasaulio perkeitimo, ji pati turi nuolat keistis. Kad reforma, t. y. tam tikrų institucinių struktūrų formos pakeitimas, duotų gerų vaisių, prieš ją ir kartu su ja turi būti atgaivinta Bažnyčios „kraujotakos sistema“, – o tai yra dvasingumas. Daugelyje Europos šalių bažnyčios, vienuolynai ir seminarijos yra tuščios arba pustuštės. „Ko jūs bijote – negi neturite tikėjimo?“ – sako Jėzus per visas audras ir krizes. Tikėjimas yra kelionė iš paralyžiuojančios baimės (paranojos) į metanoją ir pronoją, t. y. įžvalgumą, apdairumą, atvirumą ateičiai ir imlumą Dievo iššūkiams laiko ženkluose.“ Kun. Tomašo Haliko mintys, skirtos sinodo žemyninio susitikimo Prahoje dalyviams, – vedamojo skiltyje.

Įspūdžiais iš susitikimo Prahoje dalinasi LVK pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Spaudos apžvalga: Laurynas Peluritis apie savaitės publikacijas socialinėje žiniasklaidoje ir Vasario 16-ąją amžinybėn iškeliavusį disidentą Antaną Terlecką.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis vizitas į Kongo Demokratinę Respubliką ir Pietų Sudaną užgožė svarstymus apie jo pontifikato ateitį ir būsimą konklavą, kilusius po popiežiaus Benedikto XVI ir kardinolo George'o Pello mirties. Net pats Pranciškus kalbėjo apie tuos svarstymus per spaudos konferenciją skrydžio metu pakeliui į Romą. Kelionė į Afriką nenumalšino kai kurių eurovakarietiškai nusiteikusių katalikų nerimo dėl popiežiaus dėmesio Afrikos žemynui. Vienas iš pavyzdžių - italų istoriko Ernesto Galli Della Loggia straipsnis Milano dienraštyje „Il Corriere della Sera“. Tą pačią dieną, kai Pranciškus išvyko į Kongą, straipsnio autorius apgailestavo, kad popiežius pamiršo Europą. Jis teigė, kad tai ne tik Pranciškaus kaltė, bet kad ši problema prasidėjo valdant Jonui Pauliui II-ajam ir Benediktui XVI-ajam. Plačiau – vedamojo skiltyje.

Komentaras, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 105-osioms metinėms: apie tarpukario ir dabarties Lietuvą ir paskutinį Edvardo Gudavičiaus klausimą mums (aut. Laurynas Peluritis).

Spaudos apžvalga: vasario „Artumos“ numerio straipsnius, skirtus Benedikto XVI-ojo atminimui, apžvelgia Simonas Bendžius.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Šią savaitę popiežius Pranciškaus lankosi karo nuniokotose Afrikos valstybėse – Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Pietų Sudane. Tai šalys, kuriose Bažnyčia užima svarbią vietą pilietinėje visuomenėje ir jau seniai vykdo humanitarinės pagalbos iniciatyvas karo, skurdo ir stichinių nelaimių akivaizdoje. Abi šalys yra turtingos gamtinių išteklių: Kongas – naudingųjų iškasenų, o Pietų Sudanas – naftos. Tačiau abi jas niokoja užsitęsę konfliktai, dėl to jos negali išvystyti turimo potencialo. Be to, abiejose šalyse Katalikų Bažnyčia atlieka pagrindinį vaidmenį sveikatos ir švietimo srityse, taip pat stengiasi kurti demokratiją ir skatinti taiką. Plačiau – vedamojo skiltyje.

Apie „Naujojo Židinio-Aidų“ išleistus vadinamuosius Nag Hammadi apokrifus (Evangelija pagal Tomą, Evangelija pagal Pilypą, Petro ališkas, kurį jis pasiuntė Pilypui, Evangelija pagal Mariją, Sielos išaiškinimas) kalbasi Laurynas Peluritis ir vertėja iš koptų kalbos Gražina Kelmelytė-Ratniecė.
Komisijos, tyrusios Arkos bendruomenės įkūrėjo Jeano Vanier veiklą, ataskaita ir jos atgarsiai užsienio katalikiškoje spaudoje (parengė Giedrius Tamaševičius).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

„Jei jis galiausiai atvyks, mes jį priimsime“, - pasakė sesuo vienuolė Kijeve. „Ir net atleisime jam už viską“, - pažadėjo ji. Jam? „Aš kalbu apie popiežių“, - sušuko vienuolė. Šis trumpas pokalbis, įvykęs per La Croix žurnalisto vizitą Ukrainoje gruodžio pradžioje, išryškina nevienareikšmį daugelio Rytų Europos šalies gyventojų požiūrį į popiežių Pranciškų bei jo poziciją dėl karo atžvilgiu. Visų konfesijų krikščionių reakcijos svyruoja nuo nesupratimo iki atviro priešiškumo. Pats Pranciškus turėjo galimybę tiesiogiai išgirsti šias abejones trečiadienį per audiencija su Pasaulio bažnyčių tarybos delegaciją, kurioje yra ir keli Ukrainos katalikų, protestantų bei ortodoksų vadovai.Plačiau - vedamojo skiltyje.
Sausio 25 d., kai katalikai mini liturginę apaštalo Pauliaus atsivertimo iškilmę, Lietuvos sostinė šventė 700-ąsias paminėjimo metines. Vilnius, užgimęs iš Gedimino sapno, daugiatautis ir daugiakultūris, skirtingų konfesijų ir religijų miestas. Vilniaus legendą „Šeštadienio komentare" apmąsto filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas.
Užsienio katalikiškų leidinių apžvalga: katalikų mažėjimo Lenkijoje priežastyss ir knygų laviną Italijoje po Benedikto XVI-ojo mirties (parengė Giedrius Tamaševičius).
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.