Vatikanas išsiuntė dešimtis teologų ir sielovadininkų į pabėgėlių stovyklas, kalėjimus, prieglaudas, gatves ir turgus 40-yje pasaulio miestų ir miestelių, kad jie išklausytų žmones, kuriuos visuomenė ir net Katalikų Bažnyčia dažnai atstumia ar ignoruoja, ir sužinotų apie jų tikėjimo patirtį ir ypač jų keliamus tikėjimo klausimus. Projekto rengėjai įsitikinę, kad „toks išklausymas buvo ilgai ignoruojamas, tačiau jis yra esminis griežto, kritiško teologijos mąstymo pagrindas, ypač šiuolaikinių išbandymų akivaizdoje“. Tiek šis projektas, tiek sinodinės sesijos atskleidė, jog „'sensus fidei', kitaip tariant, tikėjimo pojūtis, vienbalsiai sutaria, kad Bažnyčia turi būti svetingesnė“. Plačiau - vedamojo skiltyje.

Naują Magnificat leidinių knygą „Klaros Lučės Badano gyvenimas ir mintys“ pristato Inga Čiuberkytė.

Naujas žuurnalo „Artuma“ numeris (parengė Rūta Lazauskaitė).

Užsienio spaudos apžvalga apie diskusijas dėl Sacre Coeur bažnyčios Paryžiuje ir skaitmeninės amžinybės pasiūlą (parengė Giedrius Tamaševičius).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Ko tiksliai popiežius Pranciškus vyksta į Bahreiną? Uždavus šį klausimą Vatikano stebėtojams Romoje, reakcija beveik visada būdavo tokia pati: išplėstos akys ir šiek tiek suglumęs žvilgsnis. Tuo norima pasakyti, kad niekas kitas, o tik pats popiežius sprendžia, kurias šalis aplankyti. Jo trijų su puse dienos kelionė į mažytę Persijos įlankos valstybę, truksianti iki sekmadienio, pirmiausia yra atsakymas į pakvietimą. Kaip „Vatican News" paaiškino valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas, tai buvęs „neformalus“ Bahreino karaliaus Hamedo Ben Issa Al Khalifa kvietimas. Plačiau - vedamojo skiltyje.

Reportažas apie renginius, skirtus Lietuvos ir Vatikano diplomatinių santykių 100-mečio minėjimui (parengė Jūratė Kuodytė).

Spaudos apžvalga – apie tironijos ir demokratijos refleksijas (parengė Laurynas Peluritis).

„Katalikai trokšta dalytis Evangelija su stokojančiu pasauliu, bet mato situacijas ir įtampas Bažnyčios viduje, kurios apsunkina galimybę tai daryti“, – sakė viena iš Vyskupų sinodo žemyninio etapo dokumento rengėjų.

Iš vietinių ir nacionalinių klausymosi sesijų atsiųstų pranešimų matyti, kad žmonės labai giliai alksta „iš naujo pasitikėti Bažnyčia, pasitikėti jos gebėjimu skelbti Evangeliją pasauliui, kuriam to labai reikia“, – sako Anna Rowlands, katalikų socialinės minties ir praktikos profesorė iš Durhamo universiteto Anglijoje. Rowlands buvo viena iš spalio 27 d. Vatikano paskelbto dokumento „Praplatinkite savo palapinę“ rengėjų. Prieš pat dokumento pristatymą susitikusi su žurnalistais, ji sakė, kad atsiųstos ataskaitos rodo, jog grėsmę pasitikėjimui kelia vidinės Bažnyčios problemos, ypač dvasininkų piktnaudžiavimo skandalas.

Pasak Rowlands, ataskaitose ne mažiau dėmesio skiriama misijai, todėl keliamas klausimas – kokios būklės turi būti Bažnyčios vidinis gyvenimas ir santykiai, kad ji galėtų nešti tą žinią pasauliui? Kad galėtų sutikti Kristų pasaulyje ir, Dvasios vedama, nešti jį pasauliui? Plačiau – vedamojo skiltyje.

Jūratės Kuodytės reportažas iš Lietuvių Katalikų Mokslų Adamemijos 100-mečiui skirto renginio.

Spaudos apžvalga. Vokiečių katalikų spauda apie patriarcho Kirilo parsidavimo Kremliaus režimui pasekmes (parengė Giedrius Tamaševičius).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Jau daugiau kaip tris dešimtmečius Vatikano tribunolas, sprendžiantis sąžinės klausimus, rengia kursus, kurių tikslas yra padėti kunigams vykdyti „gailestingumo tarnystę“ per išpažintį. Į juos kasmet susirenka daugybė jau įšventintų ir netrukus įšventinsimų kunigų, taigi tai liudija, jog tinkamas pasirengimas suteikti susitaikinimo sakramentą yra svarbus ir reikalingas dalykas, ypač kai išpažintį, o taip pat ir „nuodėmės pojūtį“, popiežiaus Pranciškaus žodžiais tariant, ištiko krizė. Ta krizė yra abiejose klausyklos langelio pusėse.

Pasauliečiai irgi turi geriau suprasti išpažinties svarbą ir džiaugsmą, teigia Apaštališkoji penitenciarija, spalio viduryje surengusi specialų seminarą, skirtą būtent pasauliečiams. Iš daugiau kaip pustuzinio pranešimų, kuriuose buvo nagrinėjami įprasti bibliniai, teologiniai ir dvasiniai sakramento aspektai, praktiškiausią pranešimą perskaitė Apaštališkosios penitenciarijos regentas, mons. Krzysztofas Nykielis. Plačiau apie tai – vedamojo skiltyje.

Spalio 23-ąją Bažnyčia mini Pasaulinę misijų dieną. Ta proga – Jūratės Kuodytės pokalbis su Nacionalinės misijų tarnybos Lietuvoje direktoriumi kunigu saleziečiu Alessandro Barelli.

Šeštadienio komentaras: filosofo Vytauto Ališausko apie pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio 90 metų jubiliejų.

Spaudos apžvalgoje Giedrius Tamaševičius aptaria vokiečių katalikiškos spaudos publikacijas apie ultradešinės pakraipos politikus ir tradicionalistinį sparną Katalikų Bažnyčioje.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Kaip karas Ukrainoje keičia Bažnyčios mokymą

Karas Ukrainoje daro poveikį Katalikų Bažnyčiai ir Vatikanui: jis privertė Šv. Sostą perskaičiuoti savo diplomatinius santykius ir iš naujo suderinti pranašiškąjį ir diplomatinį lygmenis; karas sustabdė ekumeninį dialogą su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia; jis vėl suaktualino kovą su branduolinių ginklų platinimu, bet kartu sulėtino pastarojo meto mėginimus radikaliai perorientuoti mokymą apie karą ir taiką pacifizmo link; atskleidė Vatikano II Susirinkimo ir po jo įsigaliojusio magisteriumo spragas, kai „kiekvienos karo operacijos, kuria siekiama beatodairiškai sunaikinti ištisus miestus ar dideles teritorijas su jų gyventojais“, pasmerkimas kertasi su neginčijama teise į teisėtą gynybą, kurią vyriausybės turi, „kai jau išnaudotos visos taikių derybų priemonės“. Plačiau apie tai – vedamojo skiltyje.

Apie moteris kuniges Čekijoje komunistų valdymo metais – iš Krokuvos pasakoja „Mažosios studijos“ korespondentė Katarzyna Korzeniewska.

Spaudos apžvalgoje apie netrikrą pacifizmą ir netikrą humanizmą (parengė Laurynas Peluritis).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Rugsėjo pabaigoje Italijoje vykusius rinkimus laimėjo dešiniųjų partija „Italijos broliai“, o naująja šalies ministre pirmininke turėtų tapti partijos lyderė Giorgia Meloni, kurios rinkimų kampanijos šūkis buvo „Dievas, šalis ir šeima“. Ką tokia politinė retorika ir posūkis į dešinę gali reikšti ne tik Italijai, bet ir Europai bei Vakarams apskritai?

Kunigas Rytis Baltrušaitis pasakoja apie palaimintojo Karolio Akučio relikvijų įkurdinimą Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčioje. Šis italų paauglys savo gyvenimu rodė tikėjimo pavyzdį, liudijo jį bendraamžiams, o naująsias technologijas pritaikė Dievo Žodžio skelbimui. Netikėtai susirgęs leukemija, 2006 m. mirė sulaukęs vos penkiolikos (parengė Jūratė Kuodytė).

Rūta Lazauskaitė supažindina su naujo Artumos numerio temomis.

Spaudos apžvalgoje - publikacijos, skirtos Vatikano II Susirinkimo 60-mečiui (parengė Giedrius Tamaševičius).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Vaidotas Žukas kalbina kunigą Česlovą Kavaliauską apie Šv. Raštą, tikėjimą ir mokslą, meną ir literatūrą.
Redaktorius Julius Sasnauskas.

Ukrainiečiai sveikina griežtesnę popiežiaus Pranciškaus poziciją dėl Rusijos invazijos. „Akivaizdu, kad Dievo valia popiežiaus susitikimas su patriarchu neįvyko, kad jis negaištų daugiau laiko klausydamasis kvailų, idiotiškų Kirilo reikalavimų. Jei patriarchas taps išmintingesnis ir labiau nepriklausomas nuo Rusijos valstybės valdovų, galbūt jis paprašys naujo susitikimo. Tačiau popiežius žino, kad dabartinis laikas nėra tinkamas deryboms“. Plačiau – vedamojo skiltyje.

Lietuvos žydų genocido atminimo dienai - Jūratės Kuodytės pokalbis su Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos centro vadove dr. Lara Lempertiene.

Spaudos apžvalgoje – apie bažnyčių (ne)šildymą artėjant žiemai Europoje (parengė Giedrius Tamaševičius).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Rugsėjo 13–15 dienomis popiežius Pranciškus su apaštaliniu vizitu lankėsi Kazachstane. Regis, daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukė pakeliui į Romą lėktuve per spaudos konferenciją išsakytos Pranciškaus mintys apie tai, kad ginklų tiekimas Ukrainai gali būti moraliai pateisinamas, nes šalis turi teisę į savigyną. Tačiau popiežius vėl kartojo, kad neatmeta dialogo su nė viena kariaujančia galia, net jei tai yra agresorius. „Gal tai ir atgrasu, bet kažkas turi tą daryti“, – sakė Pranciškus. Kuo ypatinga buvo jo viešnagė Kazachstane – vedamojo skiltyje.

Po šimtmečio jubiliejų švenčiančios Lietuvių katalikų mokslų akademijos stogu jau daugiau kaip dešimtmetį gyvuoja Mažoji akademija, rengianti paskaitas norintiems geriau pažinti krikščionybę arba pagilinti tikėjimą. Naujo semestro programas pristato akademijos kuratorė, sesuo Rima Malickaitė.

Spaudos apžvalgoje – refleksijos apie monarchiją ir istorinę perspektyvą (parengė Laurynas Peluritis).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Taip jau sutapo, kad šiandieninėje laidoje minimos neseniai išėjusios figūros, simbolizuojančios ištisos epochos pabaigą. Vedamojo skiltyje prisimenami Michailo Gorbačiovo susitikimai su Jonu Pauliumi II ir kalbama apie tai, kodėl nėra teisinga laikyti Gorbačiovą Rytų Europos išlaisvintoju.

Spaudos apžvalgą parengęs Giedrius Tamaševičius pasakoja apie pasaulio krikščionių reakcijas į karalienės Elžbietos II mirtį, Rūta Lazauskaitė pristato naują „Artumos“ numerį, o pradžioje – žinios iš krikščioniškų informavimo agentūrų.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė