Kovojant su nepilnamečių išnaudojimu ir jo dangstymu Bažnyčioje, beveik prieš 10 metų Vatikane buvo įkurta speciali komisija, kurios tikslas – patarti popiežui nepilnamečių apsaugos ir nukentėjusiųjų sielovados klausimais. Tačiau pastaruoju metu komisiją ištiko vadovavimo krizė, kuri galėtų negiamai atsiliepti ir Pranciškaus pontifikato metu pradėtoms reformoms. Plačiau – vedamojo skiltyje.

Vienas iš popiežiaus Pranciškaus pontifikato prioritetų – dėmesys socialiniams kausimams. Kas yra Pranciškaus ekonomika? Laidos viešnia – Klaipėdoje veikiančio LCC tarptautinio universiteto dėstytoja, Romos Angelicum universiteto doktorantė Elena Šiaudvytienė.

Spaudos apžvalgoje apie patriarcho Baltramiejaus ekumenizmą ir sunkumus, su kuriais susiduria į katalikiškas bendruomenes perėję buvę protestantai (parengė Giedrius Tamaševičius).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

„Trapi popiežiaus sveikata tam tikru atžvilgiu atspindi ir žingsnių, kuriais siekiama sinodinės Bažnyčios, trapumą. Kol kas sinodinė Bažnyčia tebėra ankstyvojoje stadijoje. Pranciškus buvo paguldytas į Romos Agostino Gemellio ligoninę kaip tik tuo metu, kai daugelis nekantriai laukia, kada bus paskelbtas būsimosios sinodo asamblėjos, kuri turėtų įvykti Vatikane šių metų spalį, darbinis dokumentas. Šis tekstas nulems vyskupų ir žmonių visame pasaulyje diskusijas, kurie svarstys, ką reiškia būti „sinodine Bažnyčia“. Plačiau - vedamojo skiltyje.
In memoriam Silvio Berlusconi, iškėlusiam katalikų sąžinei vis aštresnę dilemą: ar vertinant lyderį svarbiau politinės nuostatos, ar asmeninis padorumas?
Žurnalo „Artuma“ birželio mėnesio temos (pristato Ieva Marija Chmieliauskaitė).
Spaudos apžvalga: apie pasipiktinimo kultūrą viešojoje erdvėje (aut. Laurynas Peluritis).
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

„Dar prieš kelis dešimtmečius samdiniai buvo laikomi praeities atgyvena. Dabar privačios karinės pajėgos sugrįžo, ir sugrįžo su kaupu, ir gali terorizuoti gyventojus bet kurioje pasaulio vietoje. Taikos derybų sėkmė priklauso nuo visų jų dalyvių noro pripažinti, kad derėdamiesi dėl taikos jie gautų daugiau naudos nei tęsdami karą, tačiau privatūs kariniai rangovai niekada nebūna suinteresuoti sudaryti taiką. Šis samdinių klausimas vertas didelio moralės teologų dėmesio.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.
Lietuvos bažnyčioje vykstant tyrimui dėl seksualinio piktnaudžiavimo, Lenkijoje žurnalistai paviešino savo atlikto analogiško yrimo duomenis. Iš Krokuvos pasakoja „Mažosios studijos“ korespondentė Katarzyna Korzeniewska.
Spaudos apžvalgoje – popiežiaus Pranciškaus sveikatos būklė ir kitos užsienio krikščioniškų portalų temos (parengė Giedrius Tamaševičius).
Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Religijos laisvės stebėsenos suvestinėse Kinija figūruoja kaip viena iš pasaulio valstybių, kurioje varžomos žmogaus teisės, tarp jų ir religijos laisvė. Aktyvistai Honkonge kritikuoja dabartinę Vatikano poziciją Kinijos atžvilgiu ir teigia, jog ji tik padeda autoritariniam režimui pateisinti savo reputaciją. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Dėl ketvirtadienį paviešintos informacijos apie Vilniaus arkivyskupijos kanclerį Kęstutį Palikšą - portalo Bernardinai.lt vieno iš įkūrėjų ir ilgamečio vyr. redaktoriaus, LR Seimo nario Andriaus Navicko komentaras.
Atokvėpiui nuo pastarųjų savaičių įvykių – Vytauto Didžiojo Universiteto Katalikų teologijos fakulteto profesoriaus dr. Artūro Lukaševičiaus kvietimas į stovyklą-seminarą „Dvasinė ekologija visiems“ (parengė Jūratė Kuodytė).
Spaudos apžvalga: apie kasdienį antisemitizmą (aut. Laurynas Peluritis).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Dauguma žmonių žino, kad Mergelė Marija yra labai populiari tarp krikščionių katalikų ir ortodoksų. Tačiau jie dažniausiai nežino, kad Dievo Motiną garbina ir kitų tikėjimų, pavyzdžiui, islamo, budizmo ir induizmo, išpažinėjai, net jei tai nėra oficialus jų religinės tradicijos mokymo dalis. Kaip rodo naujausi tyrimai, Marija yra universaliausia šiuolaikinio pasaulio religinė figūra. Nors toks panreliginis Marijos pamaldumo pobūdis gali kelti susirūpinimą dėl sinkretizmo, iš jo galima daug ko pasimokyti. Marijos universalumas padeda iš naujo peržiūrėti religijos, tarpreliginių santykių ir religinių nuostatų supratimą, ypač Azijoje. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Gegužė Katalikų Bažnyčioje – ne tik Mergelei Marijai skirtas mėnuo. Gegužę Lietuvoje ir kitur minima Motinos diena. Šiemet gegužę – ir Pasaulinė visuomenės komunikavimo diena. Visos šios gegužės datos atsispindi naujausiame „Artumos“ numeryje, kurį pristato Ieva Marija Chmieliauskaitė.
Spaudos apžvalga: ar augintiniai keliauja į rojų? Parengė Giedrius Tamaševičius.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Gegužės 6 d. Westminsterio abatijoje vykusioje karaliaus Karolio III ir karalienės konsortės Camillos karūnavimo ceremonijoje popiežiui Pranciškui ir Šv. Sostui atstovavo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas. Reikia tikėtis, kad Parolinui ceremonija patiko, nes nors jis laikomas pretendentu kada nors tapti popiežiumi, karūnavimo apeigos ko gero buvo arčiausiai to, ką jis ar bet kuris kitas potencialus būsimasis popiežius kada nors patirs. Popiežiai nebekarūnuojami nuo 1963 m., kai Paulius VI tapo paskutiniuoju pontifiku, kuris per karūnavimo ceremoniją pasipuošė popiežiškosiomis regalijomis. Nors teoriškai kitas popiežius galėtų sugrąžinti triregnum - triaukštę tiarą, kuri kadaise simbolizavo popiežiaus kaip „kunigaikščių ir karalių tėvo“ vaidmenį, - tačiau beveik galime neabejoti, kad niekas nesirengia to daryti. Koks popiežius norėtų pradėti savo kadenciją gestu, kuris tegali būti interpretuojamas kaip arogantiškas praeities privilegijų patvirtinimas? Plačiau - vedamojo skiltyje.
Pokalbis prie Naujojo Židinio: apie Gojko Mitičių ir VDR kino produkciją indėnų tematika kalbėsis istorikas Zigmas Vitkus ir Laurynas Peluritis.
Spaudos apžvalga: vokiečių katalikiškos žiniasklaidos svarstymai apie tai, ar Vatikanas pajėgus tarpininkauti dėl taikos Ukrainoje (parengė Giedrius Tamaševičius).
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Šį mėnesį sukanka 50 metų nuo Jacques'o Maritaino mirties, bet jo teologija ir politinė filosofija yra nepaprastai aktuali ir šiandienos pasauliui: „Mūsų laikų ideologijos yra kitokios, bet jos irgi bando užgožti trapų žmogaus asmenį. Hiperkapitalizmas, atavistinis etnonacionalizmas, paviršutiniškas ir manipuliatyvus populizmas, technoutopinis transhumanizmas: kiekvienas savaip siūlo žemiškąjį išganymą ir kiekvienas savaip rizikuoja nužmoginti žmogų. XXI-ajam amžiui reikia tvirto ir protingo krikščioniškojo humanizmo ne mažiau nei XX-ajam. Galbūt atėjo metas atsigręžti į Maritainą ir pasisemti įkvėpimo“. Plačiau – vedamojo skiltyje.

Kuo šiuolaikiniam žmogui artimas apaštalo Petro asmuo? Pokalbis su broliu Micheliuiš Tiberiados bendruomenės apie Mauro Giuseppe Lepori knygą „Simonas, pavadintas Petru“ (išleido „Magnificat leidiniai“).

Spaudos apžvalgoje – popiežiaus Pranciškaus kelionės į Vengriją atgarsiai (parengė Giedrius Tamaševičius).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Balandžio 28–30 dienomis popiežius Pranciškus lankysis Vengrijoje, kurią stebėtojai vadina ypatingu Europos atveju, labiausiai dėl šios šalies vadovų pasirinkto socialinių ir politinių reformų kelio. Plačiau – vedamojo skiltyje.

Atvelykio sekmadienį popiežius Pranciškus viešai gynė savo pirmtaką Joną Paulių II-ąjį dėl nepagrįstų ir įžeidžiančių kaltinimų, susijusių su prieš 40 metų dingusia Vatikano darbuotojo dukra. Tuo tarpu Jono Pauliaus gimtojoje Lenkijoje jo vardą ginti imtasi įstatymais. Iš Krokuvos pasakoja Mažosios studijos bendradarbė Katarzyna Korzeniewska.

Balandžio 21–23 d. Lietuvos Caritas kviečia į šventinius renginius visoje Lietuvoje. Plačiau pasakoja Carito atstovė spaudai Ieva Urbonaitė.

„Artumos“ žurnalo balandžio numerio temos (pristato Ieva Marija Chmieliauskaitė).

Spaudos apžvalgoje – apie karo nuovargį (parengė Laurynas Peluritis).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Vasario pradžioje popiežius Pranciškus paskyrė tituliniu Tolentino vyskupu ir suteikė asmeninį arkivyskupo titulą mons. Rolandui Makrickui, kuris jau daugiau kaip pusantrų metų eina nepaprastojo komisaro pareigas vienoje pagrindinių Romos popiežiškųjų šventovių – Maria Maggiore (Didžiojoje Marijos bazilikoje). Šventimų ceremonija vyksta balandžio 15 d., o jos išvakarėse „Mažoji studija“ pakalbino mons. Makricką apie organizacinius ir sielovadinius pokyčius bazilikoje, kitus šioje Romos bazilikoje šventintus lietuvius dvasininkus ir ateityje laukiančius Didžiojo Jubiliejaus darbus.

Atvelykio savaitgalio temos dar kartą grąžina prie Prisikėlimo švenčių. Kaip popiežiaus Didžiosios Savaitės renginiuose atsispindėjo jo daugiašalės užsienio politikos motyvai – vedamojo skiltyje, o velykines publikacijas sekuliarioje užsienio spaudoje apžvelgia Giedrius Tamaševičius.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

LVK pirmininko, Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo velykinis sveikinimas ir trumpas pokalbis apie tai, kaip šiuolaikiniam žmogui atrasti ne tik Kalėdų džiaugsmą, bet ir Prisikėlimo slėpinį, taip pat apie būsimą Sekminių šventę svečiuose pas Konstantinopolio patriarchą Baltramiejų.

Ukraina švenčia antras karo Velykas: mintimis apie Prisikėlimo viltį ir Ukrainos pergalę dalinasi Lvivo graikų apeigų katalikų vienuolės, atvėrusios savo vienuolynų duris karo pabėgėliams iš šalies rytų.

Su Šv. Velykomis sveikina Konstantinopolio patriarchato ortodoksų bendruomenės kunigas Vitalis Dauparas.

Spaudos apžvalgoje apie paminklus ir užsienio politiką (parengė Laurynas Peluritis).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė