„Direktoriau, nieko nebenoriu: jokios auklėjamosios klasės, jokių būrelių, jokių pavadavimų, perdegiau dirbdama(-as) pusantro etato ir pereisiu į Jūsų mokyklą dirbti, tik jei galėsiu dirbti ne daugiau nei vienu etatu.“ Tokius mokytojų prašymus girdi vis daugiau mokyklų vadovų.
Ir nors mokinių kasmet mažėja, dar sparčiau mažėja mokytojų, ypač didmiesčiuose bei rajonų centruose. Tad daugelyje didmiesčių mokyklų minimalus mokytojų krūvis yra daugiau nei vienas etatas, pusantro etato ar netgi du etatai, tik skirtingose mokyklose.
Kaip atrodo mokytojo, dirbančio vienu etatu, darbo diena? Ar jis iš tiesų baigia darbą su paskutinės pamokos skambučiu? Kiek jam, profesionalui, užtrunka pasiruošti pamokai bei parengti mokiniams, kurie neturi vadovėlių, mokymosi medžiagą: skaidres, dalomąją medžiagą ir t. t. Kai kurie aktyvūs mokytojai tikina, kad jiems sumokama tik už 10 min. ruošiantis pamokai. Ar tikrai tik 10 min. skirta pasiruošti pamokai ir ar jų tikrai pakanka? Kiek mokytojai, priklausomai nuo dėstomo dalyko, skiria laiko savarankiškų, kontrolinių ar namų darbų taisymui? Ir ar jiems pakanka oficialiai šiam darbui skiriamų valandų?
O jei mokytojas dirba pusantro ar net dviems etatais skirtingose mokyklose, kaip tada atrodo jo darbo diena? Kiek ilgai galima dirbti tokiu krūviu nepervargstant? Ir kiek dirbant didesniu krūviu mokytojus motyvuoja didesnė alga? Bei kodėl vis daugiau mokytojų nori ne daugiau darbo valandų, o mažiau?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nariai: Švenčionių Z. Žemaičio gimnazijos specialioji pedagogė Virginija Duksienė bei Elektrėnų sav. ,,Ąžuolyno” progimnazijos anglų kalbos mokytojas Aivaras Dočkus ir Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė dr. Natalija Kaunickienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė