Visi žinome tokį žmogų: jam nesunku suvilioti ir permiegoti, o ryte atsikelti ir pamesti. Toks lengvumas ir žavi, ir pykdo, ir skaudina. Mozarto operos „Don Žuanas” centre – viliotojas, malonumų ieškotojas, laisvamanis vyras, kuriam nerūpestingumo gal daug kas slapčia pavydi.

Operoje Don Žuanas bando suvilioti visas kelyje sutiktas moteris Donna Anną, Donna Elvirą ir Zerliną, o jį visur lydi ištikimas tarnas Leporello.

Pačioje operos pradžioje Donna Annos tėvas Komandoras bando apsaugoti savo dukrą nuo suvedžiotojo – jis iškviečia Don Žuaną į dvikovą, bet ją pralaimi – Don Žuanas jį nuduria. Finalinėje scenoje Komandoras sugrįžta akmeninės statulos pavidalu ir atkeršija už visus Don Žuano nusikaltimus, pasiimdamas jį kartu su savimi į pragarą. Į operos finalą šįkart ir gilinsimės.

„Don Žuanas“ – komedija ar tragedija? Ar legendinio suvedžiotojo Don Žuano veiksmai – lengvabūdiškumas ar destruktyvi, kitų gyvenimus griaunanti veikla? Į šiuos klausimus mums padės atsakyti pašnekovai, vienaip ar kitaip pažįstami su Don Žuanu.

Muzikologė Junija Galejeva Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto baroko operos kursą. Ji sako, kad Mozartas „Don Žuane“ tobulai suderina grožį ir skausmą, gėrį ir blogį, komediją ir tragediją. O pats Don Žuanas – genialus manipuliatorius, turintis tik dvi su puse arijos ir visose nepagaunamas.

Kristina Stankevičiūtė yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorė, disertacijos apie Don Žuano legendas ir jų interpretacijas autorė. Ji tiria don žuanizmo reiškinį visuomenėje ir mano, kad Don Žuanas tik tikrina mūsų įsitikinimų ribas – be tokio žmogaus pasaulis daug nuobodesnis.

Baritonas Laimonas Pautienius Don Žuaną dainavo penkiuose pastatymuose. Jam sunku patikėti, kad Don Žuanas gali būti blogas žmogus. Jis juk myli visas sutiktas moteris, tik kartais jam reikia pasitraukti į šoną. O gailėtis jam nėra ko, jis tiesiog toks.

Prodiuseriai Adomas Zubė ir Elžbieta Radušytė