Šiandien laidoje: ruduo spalvotas poliglotas, romantiškas, poetiškas, geltonas, kiekvienam šnibždantis į ausį vis kita kalba, kita spalva, į kiemus ir verandas atpučiantis savo laiškus, nostalgiją, praeities nuotraukas ir ateities priekaištus. Ruduo spalvotas poliglotas – visiems toks pat, nes vėjavaikiškai spalvotas. Ir pamaniau, kas gi tas kompozitorius, kuris moka tiek kalbų, turi tiek spalvų ir atspalvių kaip ruduo? Ogi amerikietis Leroy Andersonas. Žmogus poliglotas tikrąja to žodžio prasme, galėjęs laisvai susišnekėti norvegų, švedų, portugalų, vokiečių ir, žinoma, anglų kalbomis. Jo opusai – tai be galo spalvingi trumpi ir efektingi orkestriniai kūriniai, jo kūryba – tai kaip pati pradžia auksinio rudens, su mažomis užuominomis, post scriptum apie poetišką melancholiją ir vaikystės žaislų spalvas... Taigi laidos pradžioje – pati paletiškiausia ir poetiškiausia rudens pradžia. Vėliau – ruduo virstantis į retro rubriką, kurioje šnypš vinilos ir suksis juostos iš rinkinio „Lietuvos džiazas 1929–1980 m.“.