Nacionalinis Kauno dramos teatras gyvena laukimo nuotaikomis. Kitą sezoną numatyta pasaulinio garso režisieriaus Roberto Wilsono premjera pagal Oskaro Milašiaus kūrybą.

Šiandien prisimename vieną ryškiausių lietuvių kryždirbystės meistrų – prieš 190 metų gimė žymiausias dievdirbys Vincas Svirskis.

Laidoje taip pat galėsite išbandyti savo jėgas valdant Ignalinos atominės elektrinės reaktorių, aišku, netiesiogiai.

Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien pasitiksime klasikinės muzikos agentą Martyną Kėvišą.

Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Pasirodė Ukrainos kario, poeto ir fotografo Maksymo Kryvcovo knyga „Eilėraščiai iš šaudymo angos“. Visos už šią knygą surinktos lėšos bus skirtos Ukrainos kariams.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta paroda „Aš dažnai pamirštu“, kurioje rodomas šiandieninis gyvenimas buvusio Vilniaus geto teritorijoje.

Kokių žingsnių žada imtis dabartinė Vyriausybė, siekdama įamžinti žydų paveldą ir istorinę atmintį Vilniuje?

Pianistė Mūza Rubackytė iškėlė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio įamžinimo Vilniuje klausimą. Jį artimiausiame posėdyje žada svarstyti ir Vilniaus miesto taryba.

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – režisierė, performansų autorė, neseniai savo pirmąją knygą išleidusi Greta Gudelytė.

Ved. Marius Eidukonis

Režisierius Audrius Juzėnas pristato dokumentinį filmą „Menininkas“ apie dailininką, fotomenininką Rimantą Dichavičių.

Kultūros ministro Šarūno Biručio spaudos konferencija dėl Keistuolių teatro situacijos.

Skulptorius, dailininkas, medalininkas Juozas Kalinauskas švenčia 90-ies metų jubiliejų. Pokalbis su Juozu Kalinausku ir jo dukra, skulptore, medalininke Lina Kalinauskaite.

,,Šokanti karalienė: Rameau sutinka Abbą”, – toks neseniai pasirodęs albumas, derinantis iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus: senąjį baroko skambesį ir žymiosios švedų popmuzikos grupės ABBA dainas. Plačiau apie naująjį albumą ir jį kūrusius menininkus pasakoja Ignas Gudelevičius.

Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi restauratorius, menininkas, Žeimių dvaro savininkas Domas Noreika.

Ved. Donatas Šukelis

Poetei Nijolei Miliauskaitei-Bložienei šiandien būtų sukakę 75-eri, o jau 23 metai, kai jos nėra. Šią unikalaus balso kūrėją prisimena jos ilgametė draugė muzikologė Živilė Ramoškaitė.

Sostinėje atidaroma Leono Striogos darbų paroda „Pusiau karūnuotas vieškely", skirta skulptoriaus 95-osioms metinėms. Apie unikalią kapotinę techniką, apie medžio šilumą ir žmogaus gerumą – pokalbis su parodos kuratoriais Giedra Purlyte ir Sauliumi Žvirbliu.

Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie dokumentinį filmą, įamžinusį Aušvico koncentracijos stovyklos orkestrą, taip pat Donaldo Trumpo inauguracijoje dainavusį tenorą bei Covent Gardeno operos teatro kostiumų išparduotuvę.

Kiek reikia drąsos mesti patogų darbą ir kardinaliai pasukti gyvenimą? Kaip eiti savo keliu, kuris teikia daug džiaugsmo ir nepaisyti visuomenės opinijos ir klišių? Pokalbis su buvusiu leidybos vadybininku, sociologu, o dabar pradedančiu šokėju ir šokio kritiku Dmitrijumi Andrušanecu rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Gedimino Kajėno nuotraukoje Leonas Strioga

Šiemet pradedamos rekonstruoti svarbios Druskininkų erdvės: M. K. Čiurlionio paminklo skveras ir Vilniaus alėja, numatytas ir konkursas, kuriame menininkai galės kurti Čiurlionio kūrybos įkvėptas skulptūras, išsidėstysiančias alėjoje. O koks ten jau stovinčių menininko Jono Arčikausko keramikos skulptūrų likimas? Pokalbis su Druskininkų meru Ričardu Malinausku, menininku Jonu Arčikausku ir menotyrininke kuratore prof. dr. Agne Narušyte.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis trečiadienį pasikalbėti apie vykdytas procedūras atveriant slaptavietę su Vilniaus arkikatedros lobynui priklausančiomis valdovų insignijomis į ministeriją pasikvietė visų šiame procese dalyvavusių atsakingų institucijų atstovus. Susitikime dalyvavo kolegė Ieva Radzevičiūtė.

Utenos rajone, Užpalių miestelyje prieš pusmetį rekonstruotas buvusio dvaro administratoriaus pastatas. Tikimasi, kad du šimtmečius skaičiuojantis architektūros paminklas taps miestelio kultūros židiniu. Čia pristatyta jau antroji krašto kūrėjų paroda. Pasakoja kolegė Simona Ševčenkaitė.

Rubrikoje „Be kaukių“ į chemijos mokslų pasaulį leidžiamės su chemike, parfumerijos ir eterinių aliejų gamybos bei panaudojimo specialiste Aistra Papaite-Kazlauskiene. Kaip mus gali veikti kvapai, kodėl ji pasirinko šį meną ir kiek tame mene reikalingas chemikės racionalumas?

Ved. Gerūta Griniūtė

Dešimt šalies muziejų plačiau atvėrė duris žmonėms su negalia, pasitelkdami specialias valstybės skirtas lėšas trimetei programai „Muziejai žmogaus gerovei“, praneša Kultūros ministerija. Kas padaryta ir ką sako patys negalią turintys muziejų lankytojai?

Su aktore Rasa Samuolyte, šiandien švenčiančia gražų jubiliejų, laidoje „Ryto allegro“ pasikalbėjo kolegė Justė Luščinskytė.

Laidoje žvilgsnis į mados legendą: prieš 150 metų Normandijoje gimė būsimas prancūzų mados guru Christianas Dioras. Jis pasižymėjo pokariu demonstruodamas moteriškumą ir prabangą, įkūrė savo vardo mados namus ir taip tapo garsus visame pasaulyje. Christiano Dioro reikšmę mados pasauliu aptarsime su mados dizainere Sandra Straukaite.

VDA Telšių galerijoje pristatyta tarpdisciplininio projekto paroda „Trys gyvenimo filosofijos“. Skulptūros ir juvelyrikos studentų darbai papildyti bibliniais įvaizdžiais ir motyvais. Nors anksčiau religinė simbolika ar tekstai meno kūriniuose buvo vaizduojama kur kas dažniau, šiandien šiuolaikinio meno kontekstuose taip pat galima jų rasti. Iš Telšių pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.

Architektas, legendinės grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas Lietuvos kovoje už nepriklausomybės atkūrimą kartu su bendraminčiais užkūręs „dainuojančią revoliuciją“ iki šiol tiki, jog laisvės siekyje būtinas idealizmas. Apie idealizmą anuomet ir dabar, apie dainos galią, M. K. Čiurlionį ir kaukes – rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gabija Narušytė

39-oji Ievos Simonaitytės premija bus įteikta rašytojams Mindaugui Miliniui ir Antanui Verkeliui už knygą „Mėmelio šturmo blefas“. Kas įkvėpė parašyti šią knygą?

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje atidaryta menotyrininkui profesoriui Vyteniui Rimkui dedikuota erdvė.

Minint lėktuvo ANBO sukonstravimo 100-ečio ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metus, pristatyta Rasos Gustaitis knyga „Skrydis“, kurioje ji pasakoja apie savo tėvą – Lietuvos aviacijos kūrėją, lėktuvų ANBO konstruktorių Antaną Gustaitį.

Kokie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje įvykusio susitikimo dėl Šiaulių „Juventos“ progimnazijos rezultatai?

Rubrikos „Be kaukių“ svečias – aktorius ir bardas Saulius Bareikis.

Ved. Marius Eidukonis

Leidykla „LAPAS“ kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru inicijuoja knygos (at)gimimo akciją, kviečiančia tapti rašytojos, vertėjos ir žmogaus teisių aktyvistės Neringos Dangvydės-Macaitės kūrinio „Gintarinė širdis“ bendraleidėjais. Knyga, išleista 2013-aisiais, 2014 metais buvo pašalinta iš prekybos, viešai apkaltinta „angažuota homoseksualizmo propaganda“. Apie tai – pokalbis su leidyklos vadove Ūla Ambrasaite ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktore Jūrate Juškaite.

Naujiena tinklalaidžių gerbėjams – startavo humoristinė LRT KLASIKOS tinklalaidė „Mažmeniniai pokalbiai“. Nostalgiško humoro laidoje kalba Gintas ir Sigis, kurie įvardija, kad per skirstomuosius radijo tinklus jie kas antrą savaitę į eterį paduos nemažą kiekį visai nepatikrintos ir smarkiai abejotinos informacijos. Gintas ir Sigis – gyvai studijoje.

Panevėžio kraštotyros muziejus mini 100 metų jubiliejų. Tai vienas seniausių regioninių muziejų Lietuvoje. Muziejų prieš šimtmetį įkūrė, išlaikė ir pirmąją ekspoziciją parengė tuomet veikusios Panevėžio inteligentų draugijos „Gimtajam miestui tirti“ nariai. Koks muziejus yra šiandien? Panevėžio kraštotyros muziejuje lankėsi Evelina Povilavičiūtė.

Lietuvių dirigentas Martynas Stakionis rytoj atvers Vienos muzikinio teatro sceną po teatro rekonstrukcijos – diriguos Johanno Strausso premjerą. Spektaklis skirtas 200-osioms Johanno Strausso gimimo metinėms.

Nuo teisės studijų iki įspūdingos dainininko karjeros - toks platus buvo Brazilijos dainininko Emílio Santiago kelias. Šiandien jo darbai –nepakeičiama šios šalies kultūrinės istorijos dalis. „Kiekviena daina – tai mano širdies balsas“, – yra sakęs žymusis atlikėjas. Pasakoja Ignas Gudelevičius.

Rubrikoje „Be kaukių“ – ypatinga viešnia: dainininkė, grupės SKYLĖ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė. Pokalbis apie tai, kaip gimsta dainos, kur slypi nenutrūkstamo ryšio su klausytoju paslaptis ir kas šiandien Aistei svarbiausia.

Ved. Gerūta Griniūtė

Vakar paminėtos 102-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinės operacijos metinės. Buvusiose miesto kapinėse, prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“ vyko tradicinė pagerbimo ceremonija, per kurią pašventintas ir atidengtas paminklas Lietuvos karinės operacijos vadui Jonui Polovinskui-Budriui ir jo žmonai Reginai Kašubaitei-Budrienei. Tuo metu Klaipėdos krašto praeitį tyrinėjantis istorikas prof. dr. Vasilijus Safronovas kelia klausimą apie laisvės sampratą Klaipėdos kraštui ir jos minėtinas datas.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatoma knyga „Baleboste: Tradicinė litvakų virtuvė ir kiti žydiški skoniai“. Apie knygą pasakoja jos autoriai: Telšiuose gimusi žydų virtuvės žinovė Riva Portnaja ir vilnietis šefas, kulinarinių knygų bei laidų autorius Vylius Blauzdavičius.

Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie tai, kaip klasikinė muzika londoniečius saugo nuo automobilių vagių, kiek jaunimo klausosi simfoninių orkestrų ir ką svarbaus muzikos pasauliui pražudė Kalifornijoje siaučiantys gaisrai.

Sausio 13-osios įvykiams opusą skyrusi kompozitorė Diana Čemerytė puikiai mena tą viltingą tylą 1991-ųjų sausį, tad savo patirtį, jauseną sudėjo į kūrinį „Papasakok man“, kurio premjera įvyko Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Vilniuje. Pusę savo gyvenimo Vokietijoje gyvenanti muzikė džiaugiasi, kad yra atradusi save kaip menininkė, mėgaujasi kūrybiniu procesu ir gyvenimu, kurį susikūrė tokį, kokiame jai tiesiog gera. Diana Čemerytė rubrikoje „Be kaukiųׅ“.

Ved. Gabija Narušytė

Utenos kultūros centro lėlių teatras „Zuikis puikis“ mini savo 50-ies metų jubiliejų. Kas kūrė ir kuria lėlių teatrą Utenoje?

Daugiausia savo pramone garsėjančioje Utenoje neseniai duris atvėrė kūrybinių rezidencijų centras „Rapolas“, miestą vis dažniau papuošia įvairūs kultūriniai akcentai. Kokia kultūros Utenoje vizija?

Apie ką savo klausytojams pasakoja „Utenos radijas“? Kas aktualu uteniškiams?

Utenoje kuria šeši Lietuvos rašytojų sąjungos nariai. Tarp jų – Vytautas Kaziela. Neseniai duris atvėrė ir leidyklos „Slinktys“ Aukštaitijos skyrius. Kas aktualu šio krašto rašytojams?

Utenoje jau ne vieną dešimtmetį veikia puikiai vietinių vertinamas Kamerinis teatras. Kokį turinį žiūrovams siūlo šio teatro kūrėjai?

Kiek jaunųjų menininkų reziduoja Utenoje ir kas patenka į jų kūrybinį akiratį?

Praėjusį rudenį ornitologė Ingrida Lagunavičienė sostinę iškeitė į Uteną. Kas lėmė tokį jos šeimos pasirinkimą ir kaip sekasi įsilieti į Utenos gyvenimą jai ir jos auginamoms pelėdoms?

Ved. Marius Eidukonis