Pakeliui su klasika

„Komiksas – pernelyg į paraštes nustumtas žanras“, – sako architektas, komiksų kūrėjas ir tyrinėtojas Povilas Vincentas Jankūnas. Kaip komiksui sekasi skintis kelią Lietuvoje ir kuo ypatingas šis žanras – pokalbyje su kūrėju.

Menas, kuriam nereikia galerijų, kurį pamatyti galima neperkant bilietų – taip apie gatvės meną pasakoja pirmojo lietuviško žurnalo apie gatvės meną autorė Kristina Kurilaitė. Pasakojimas apie gatvės meną ir pasivaikščiojimas po galeriją po atviru dangumi „Open Gallery“.

Nuostabus Girmantės Vaitkutės balsas nestokoja gerbėjų. „Be kaukių“ – ne tik apie meilę muzikai, kūrybines paieškas, priklausymą skautų judėjimui, bet ir apie tai, kas atneša daugiausia džiaugsmo kasdienybėje.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

Įteiktos 2020 m. Lietuvos mokslo premijos.

Vasario 4 d. gimė vienas svarbiausių XX a. pirmosios pusės Lietuvos muzikų, choro dirigentas, kompozitorius, pedagogas. Kas jis? Įdomiausi biografijos faktai ir viktorina.

Praėjusią savaitę Šv. Kristoforo kamerinis orkestras pradėjo virtualių koncertų ciklą „Ketvirtadieniai su Kristoforu“, kurio metu kiekvieną savaitę, įprastu orkestro koncertų metu, bus galima stebėti įdomiausius praėjusio sezono renginių įrašus. Tiek apie ciklą, tiek apie kitas orkestro veiklas, siekiant palaikyti ryšį su klausytojais, pasakoja Šv. Kristoforo kamerinio orkestro direktorius Nerijus Masevičius.

Vilniaus senamiestyje įsikūrusi Meno ir mokslo laboratorija kviečia aplankyti neoninį širdies sodą „Cardio“. Ištisą parą veikiantis reginys – tai kompozitorės Agnės Matulevičiūtės, šviesų dizaineiro Juliaus Kuršio ir floristės Simonos Vaškytės instaliacija, kurioje susipina širdies echoskopinė kalba, hiacintų svaigus žydėjimas.

Dramaturgės, kūrybinio rašymo dėstytojos Gabrielės Labanauskaitės socialinėje paskyroje galime rasti užrašą „tekstų prodiuserė“. Jos pjesės statomos dramos teatre, jos libretais rašomos operos, jos požiūris į gyvenimą atsispindi ir audiovizualinės poezijos grupės „Avaspo“ kūryboje, ir tinklalaidėje „Undinės ir drakonai“. Pokalbis su Gabriele Labanauskaite – rubrikoje „Be kaukių“

Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

Trečiadienio Vyriausybės posėdyje kultūros įstaigų atvėrimo klausimas nebuvo svarstytas, tačiau Kultūros ministerijos vadovybė sako sieksianti, kad kultūros įstaigos duris atvertų kaip įmanoma greičiau.

Vasario 3-iąją sukanka 5 metai, kaip išėjo maestro Saulius Sondeckis, bene žymiausia Lietuvos kultūros asmenybė pasaulyje. Žymųjį maestro prisimename su muzikologu Leonidu Melniku.

Kauno ,,Meno parko“ galerijoje pradeda veikti paroda „Petrichoras“. Keturių jaunųjų menininkų tikslas – atkreipti dėmesį į neregimą, natūralią gamtos tėkmę. Kaip atskleidžiama ši tema, kiek menininkus įkvėpė po smarkaus lietaus juntamas ypatingas žemės kvapas?

Rubrikos ,,Be kaukių“ viešnia - arfininkė Aistė Baliunytė - Dailidienė.

Ved. Giedrė Trapikaitė ir Marius Eidukonis

Tęsiame pokalbių ciklą su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Muzikologijos katedros profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Rūta Stanevičiūtė apdovanota už muzikos kultūros modernėjimo viziją ir kritinės minties atvirumą. Pokalbis su muzikologe. Apie laureatę – muzikologė Rasa Murauskaitė.

Vienam garsiausių smuikininkų Jaschai Heifetzui – 120 metų. Laidos viktorina.

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką kine.

Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus vadovei, Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro docentei ir mokslų daktarei Loretai Vaicekauskienei kalba nėra sustingęs monumentas, tai kintantis, su kitomis kultūromis komunikuojantis mūsų bendravimo įrankis. Kas atvedė į lingvistikos pasaulį, kas turėtų rūpėti kalbininkams ir eiliniams kalbos vartotojams, apie pomėgius ir muziką – pokalbis su Loreta Vaicekauskiene.

Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Netekome žymaus kino operatoriaus, Lietuvos kino poetikos pagrindų kūrėjo, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Jono Griciaus. Prisiminimais apie jį dalijasi jo studentė, kino režisierė Giedrė Beinoriūtė ir kino režisierius Audrius Stonys.

Karantinas Vilniaus mažąjį teatrą paskatino ieškoti naujų kūrybinių galimybių. Viena jų – tai nauja teatro ir dramaturgijos bandymų erdvė „DramaTest“. Apie ją pasakoja platformos koordinatorė Aušra Ivanauskienė.

Apie laimės psichologiją ir psichologinę sveikatą kalbamės su laimės psichologe, konsultuojančia bei vedanti seminarus ir sąmoningumo praktikas, rašymo terapeute, sertifikuota nidra (miego) jogos fasilitatore Jovita Kieže ir LMTA lektore, psichologe Laura Dubosaite.

Operos solistė Aistė Pilibavičiūtė – vienas skambiausių jaunosios kartos operos balsų. Kokie jos kūrybiniai ritualai? Kaip ji išgyvena pandemijos lemtą scenos tylą? O kuo mėgsta užsiimti nusileidus scenos uždangai? Apie tai – rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

LRT PLIUS jau pradėjo rodyti šešių filmų apie didžiuosius kompozitorius ciklą, o mes pristatome jų pasakotoją Johną Suchet. LRT KLASIKAI išskirtinis jo interviu, tikriausiai pirmasis ir Lietuvoje, tačiau Johno Suchet pavardė ir balsas puikiai žinomas klasikos gerbėjams visame pasaulyje iš radijo Classic FM laidų ir knygų apie kompozitorius, kurių jis parašė penkias. Johną Suchet kalbino Julijus Grickevičius.

Pasaulis prisimena operos solistą Gehamą Grigorianą – sausio 29ąją vienam žymiausių Armėnijos tenorų, angeliško balso savininkui būtų sukakę 70mt.
7-8 dešimtmečių Brazilija ir vokalinis trio, jų įrašai atranda savo klausytoją ir šiandien. Apie buvusio „Švelnumo trio“ dabarties atradimus – Igno Gudelevičiaus pasakojimas.

„Atėjo laikas nusiimti kaukę ir paleisti savo solinę kūrybą į dienos šviesą“ – taip kažkada tarė gitaristas ir kompozitorius, grupės „Žalvarinis“ įkūrėjas Robertas Semeniukas. Šiuokart kaukę paprašysime muziko nusiimti rubrikoje „Be kaukių“

Ved. Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis

Šiandien LRT PLIUS eteryje prasideda LRT KLASIKOS pristatomas dokumentinių filmų ciklas „Didieji kompozitoriai“, kuris ves šešių klasikinės muzikos kūrėjų biografiniais maršrutais. Ciklą pristato LRT kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė.

Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka kartu su kino mokykla „Youngblood“ pradeda virtualių kino ir literatūros susitikimų ciklą „Literatūros ir kino dialogai“. Jo metu apie savo kūrybą pasakos Metų knygos rinkimams nominuoti rašytojai ir kino režisieriai. Pokalbis su Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos projekto koordinatore Inga Vaičiulionyte.

Minint 698-ąjį Vilniaus gimtadienį paskelbti šv. Kristoforo statulėlių laureatai, sostinėje gyvenantys, kuriantys, dirbantys ir puoselėjantys miestą menininkai. Pokalbis su architektais Petru Išora ir Ona Lozuraityte (apdovanojimas už pasiekimus architektūros srityje), vargonininke ir „Religinės muzikos centro“ vadove Renata Marcinkutė Lesieur (apdovanojimas už labdaringą veiklą mažinant socialinę atskirtį, stiprinant bendruomeniškumą) ir Bažnytinio paveldo muziejaus vadove Sigita Maslauskaite-Mažyliene (Šv. Kristoforo statulėlės nusipelniusia už Vilniaus istorijos aktualizavimą).

Grafikos dizainerės, iliustruotojos, rašytojos Kotrynos Zylės tekstai ir piešiniai knygose prabyla į jaunąjį skaitytoją. Kaip patraukti vaikų dėmesį ir kokia kalba kalbėtis su paaugliu? Kodėl Kotryna pasirinko būtent tokį kelią? Apie vaizdų, tekstų kalbą ir kūrėjos veiklas – rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė surengė virtualią diskusiją „Kai nebelieka gyvų Holokausto liudininkų – privalomieji minėjimai ir atmintis visuomenėje“. Apie tai, kaip užtikrinti Holokausto atminties išsaugojimą, pokalbis su diskusiją moderavusiu poetu, eseistu, „Dingusio Štetlo“ muziejaus projekto iniciatoriumi, Šeduvos žydų memorialinio fondo vadovu Sergejumi Kanovičiumi.

Jūratė Šlekytė vasarą kaip choreografė, šokėja ir aktorė dalyvavo dviejuose Volfgango Amadėjaus Mocarto operų pastatymuose Austrijoje. 265-ojo kompozitoriaus gimtadienio proga kūrėja prisimena šias patirtis ir apsvarsto savo santykį su Mocartu.

Dailininkų sąjungos galerijoje pradeda veikti Liucijos Jūratės Kryževičienės-Hutcheon kūrybos paroda „Simboliai, ženklai, kryptys“. Devynioliktoje asmeninėje parodoje menininkė pristato dvi dešimtis naujausių darbų, interpretuojančių archajinių ornamentų ir šiaurietiškų runų prasmes, paverčiančių jas paveikiais vizualiniais objektais

Rubrikos „Be kaukių“ svečias – komunikacijos specialistas Arijus Katauskas. Kokį ryšį su politikais turi jų komunikaciją komentuojantis ir neretai kritikuojantis specialistas? Kokiomis kitomis kūrybinėmis veiklomis užsiima A. Katauskas ir kaip keičiasi jo santykis su fotografija?

Ved. Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis

Kino operatorius Jonas Vitoldas Tomaševičius įvertintas Nacionalinės kultūros ir meno premija už Lietuvos kino vaizdo poetikos aukštumas. Jis sukūrė vaizdą pagrindinių režisierių filmams, o jų sąrašas įspūdingas ir įvairus. Apie poetinio vaizdo paieškas, meilę kinui ir operatoriaus vaidmenį kine - pats operatorius ir kino istorikė dr. Gražina Arlickaitė.

“Marija Gimbutienė buvo savo profesijai pasišventęs žmogus, ji daug pasiekė per didžiausius sunkumus. Nežiūrint, kiek sunkumų buvo, ypač Bostone, vis tiek ji darė tai, ką jai reikėjo daryti, ji niekada nesustojo. Archeologijos pasaulis turi tai žinoti”, - sako neuromokslininkas Audrius Plioplys, organizuojantis paskaitas Marijos Gimbutienės garbei. Agnės Kairiūnaitės-Albright pokalbis su mokslininku.

Ievos Buinevičiūtės žvilgsnis į muziką kine.

Ką reiškia įkurti Lietuvoje, tik atgavusioje nepriklausomybę, pirmąją privačią vaikų ir jaunimo dailės mokyklą, kuri gyvuoja jau tris dešimtmečius? Kokie ugdymo metodai pasiteisino, kokie ne? Ir ką reikėtų keisti visoje šalyje, tiek bendro lavinimo, tiek meno mokyklose, kad vaikai pamiltų meną ir jį suprastų? Apie tai ir kita - rubrikoje „Be kaukių“ kalbamės su grafike, „Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos“ įkūrėja ir vadove Jūrate Stauskaite.

Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Lietuvos muzikos informacijos centras ką tik išleido rinktinę „Tarp muzikos ir ritualo“, kurią kuravo čekų muzikologas, žurnalistas Lietuvos muzikos propaguotojas Vítězslavas Mikešas. Apie leidinį pasakoja LMIC projektų vadovė Radvilė Buivydienė.

Vilniaus gimtadienio proga apie alternatyvaus Vilniaus pažinimo platformos, skatinančios vilniečius ir kitų Lietuvos miestų gyventojus sostinę pamatyti naujai, „Neakivaizdinio Vilniaus“ iniciatyvą „Vilniaus nuotaikų žemėlapis“ pasakoja šio projekto atstovė spaudai Miglė Kolinytė.

Pasibaigė LRT projektas „Žiemojimas su opera“. Paskutinė Adomo Zubės parengta arijos dekonstrukcija – apie Salomės monologą iš Richardo Strausso operos „Salomėja“. Pasakoja muzikologė Lina Navickaitė-Martinelli, operos solistė Sigutė Stonytė ir menininkė, scenografė Bartė Liagaitė.

Muzikologas Edmundas Gedgaudas pianistę, LMTA Kamerinio ansamblio katedros docentę Indrę Baikštytę yra pavadinęs „neabejotinu interpretacinių idėjų generatoriumi“. Ir išties, muzikės pirštais yra nuskambėję daugybė naujosios Lietuvos kompozitorių muzikos. Apie meilę šiuolaikiniam skambesiui, tai, ką reiškia priklausyti muzikų dinastijai, kur pianistė semiasi kūrybinių idėjų ir kuo domisi, uždariusi fortepijono klaviatūrą – rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė