Sausio 23 d. sukanka 80 metų, kai Paryžiuje gimė pianistas, Lietuvos prezidento Antano Smetonos vaikaitis Antanas Smetona. Kaip jam sekėsi kurti savo gyvenimą svetur, skintis kelią į tarptautinį pripažinimą, laidoje išgirsime iš pirmųjų lūpų. Iš pokalbio su Amerikos balso žurnalistu Alfonsu Petručiu. Klausysimės pianisto Lietuvoje atliktų kūrinių įrašų. Laidą tęs – Ludwig van Beethoven opusai. O baigs - italų tenoro Andrea Bocelli dainuojamos baladės bei operų arijos. Ved. Audronė Kažukauskaitė.

Laidą pradėsime „Naujienų pulsu“, kuriame žinios apie „Musica humana“ rengiamus koncertus, Lietuvos muzikos informacijos centro išleistą kompaktinę plokštelę „Toli, bet vis arčiau“ ir Jungtinėje Karalystėje steigiamą naują klasikinės muzikos radijo stotį Scala Radio. Vėliau pasiklausysime šiek tiek XVII amžiaus kūrėjo Giovannio Battistos Cocciolos muzikos, ragausime muzikinių „Rūgštynių“ ir klausysimės rinktinės muzikos.
ed. Gerūta Griniūtė.

Gyvajai operos ikonai Placidui Domingui sukanka 78-eri. Šiandien ir rusų kompozitoriaus Aleksandro Čerepnino 120-osios gimimo metinės. Apie jį, ir ypač apie jo tėvą Nikolajų Čerepniną, priklausiusį taip vadinamai rusų baltajai emigracijai, paskutinį laidos pusvalandį, o netrukus kelios naujienos: žiniasklaidą drebina skandalinga žinia iš LNOBT apie Vokietijoje apvogtą vilkiką su būsimosios operos „Turandot“ solistų kostiumais; apie į skandalą įsivėlusį italų maestro Danielę Gattį, su kuriuo dėl seksualinio priekabiavimo atsisveikino Amsterdamo karališkasis „Concertgebouw“ orkestras, o Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas apsilankė pianisto ir kompozitoriaus Fazil Say, kurį anksčiau persekiojo ir padavė į teismą dėl pažiūrų, koncerte.
Ved. Jūratė Katinaitė.

Pakeliui su klasika“ pradėsime italų renesanso kūriniais, vėliau keliausime per epochas iki pat XIX amžiaus, tačiau beveik visuomet skambės italų muzika. Palyginsime du kompozitorius, gimusius tais pačiais 1813-aisiais: Vokietį Richardą Wagnerį ir italą Giuseppe Verdi. Vienam gyvenimo pabaigoje atitekto visas teatras, kuriame iki šiandien statomos tik R. Wagnerio operos, o G. Verdi, sukūręs galimybę baigusiems karjerą operos solistams ir muzikantams paskutinėmis gyvenimo dienomis prisiglausti jo įkurtuose namuose sakė, jog tai pats gražiausias ir geriausias darbas iš visų jo kūrinių. Rubrikoje „Retro“ klausysimės „Neapolio balso“ – Sergio Bruni. Laidą baigsime taip pat itališkai – klausydamiesi Nino Rotos muzikos, sukurtos Francis Fordo Copollos trilogijai „Krikštatėvis“.
Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Kompozitorei, pedagogei Genovaitei Vanagaitei sukanka 85-eri. Sausio 15-ąją Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamu koncertu Žvejų rūmuose oficialiai prasidės kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-mečio programa. Apie tai naujoji KVMT vadovė Laima Vilimienė, kompozitoriaus duktė, pianistė prof. Dalia Balsytė ir smuikininkė, koncerto solistė Lina Marija Songailė. Paskutinės laidos minutės užpildytos klasikinių amerikiečių miuziklų dainomis, kurias dainuos Theo Bleckmannas.
Ved. Jūratė Katinaitė.

„Pakeliui su klasika“ pradėsime amerikiečių trimitininko Alleno Vizzutti „Žiemos scenomis“. Vėliau – 1967-aisiais ekstravagantiškai Stano Kentono aranžuoti Richardo Wagnerio operų „Valkirijos“, „Lohengrinas“ numeriai. Rubrikoje „Retro“ pažintis su Christianu de Sica, kuris be paveldėtų iš tėvo Vittorio talentų režisuoti, vaidinti norėjo išreikšti save ir dainavime. Jis iki šiol dainuoja Franko Sinatros stiliumi, kopijuoja jo manierą ir įvaizdį, tačiau yra mėgiamas gerbėjų Italijoje už savo šilumą ir gebėjimą klausytojus perkelti praėjusio amžiaus į 5-ąjį–6-ąjį dešimtmečius. Laidos pabaigoje – Maurice‘o Ravelio siuita „Motulės žąsies pasakos“, kurią įkvėpė parašyti jo draugo C. Godebskio vaikai. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Su rubrika „Retro“ klausysimės legendinio koncertmeisterio ir dirigento Chaimo Potašinsko įrašų. „Naujienų pulse“ – apie pabėgėlių įtraukimą į naujausią „Nabuko“ pastatymą Hamburgo valstybinėje operoje. Spektaklį nuotoliniu būdu iš kalėjimo Maskvoje režisuos Vladimiro Putino režimo kritikas Kirilas Serebrenikovas. Kinai skelbia neregėto masto tarptautinį pianistų konkursą, kurio nugalėtojui atiteks 150 tūkstančių dolerių. Klasikinės muzikos portalas „Bachtrack“ paskelbė 2018-ųjų klasikinės muzikos scenos statistiką: praėjusiais metais dažniausiai buvo atliekamo Beethoveno, Mozarto ir Bernsteino kūriniai.
Ved. Jūratė Katinaitė.

Kelionės su klasika pradžioje skambės saldumynų įkvėpti kūriniai ir desertai, gavę muzikų vardus. Vėliau, pusiausvyrai atstatyti, skanausime muzikinių „Rūgštynių“, kuriose operos solistė sopranas Jomantė Šležaitė papasakos, kaip kartais aktoriniai gabumai gali išgelbėti pasirodymą. Trumpai paminėsime anglų roko muzikos legendos Davido Bowie gimimo dieną, išgirsime keletą rapsodijų ir laidą vainikuosime paukščių balsais.
Ved. Gerūta Griniūtė.

Stačiatikių Kalėdų proga – kelios ukrainiečių kompozitoriaus Valentyno Sylvestrovo kalėdinės giesmės. Po to – susitikimas su kompozitore Diana Čemeryte, gyvenančia Frankfurte prie Maino, kadaise vedusia laidas apie klasikinę muziką mūsų radijuje. Paskutinis pusvalandis skirtas prancūzų kompozitoriui, neoklasikų „Šešeto“ atstovui Francisui Poulencui 120-ųjų gimimo metinių proga. Ved. Jūratė Katinaitė.

Prisiminsime vėlyvojo baroko italų kompozitorių Giovannio Battistos Pergolesio. Šiandien, sausio 4 d., minimos italų komiškosios operos kūrėjo 308-osios gimimo metinės. Toliau, radijo imtuvai perteiks baltos, ilgai lauktos žiemos žavesį. Na, o žiemos vakarais kas gali būti geriau už ramų, jaukų ir visada šiltą patefono šnypštimą – rubrika „Retro“ su Brenda Lee – meilė iš 1960 m.... Jaukų penktadienio radijo pasimatymą baigsime žiemos vakaro pasaka, kurią paseks Prahos radijo simfoninis orkestras. Ved. Marius Šinkūnas.