Istorinis momentas Lietuvoje – po daugiau kaip dvylika metų trukusių derybų, pasiruošimo darbų ir statybų duris atveria naujas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pastatas. Iš LMTA studijų miestelio – Justė Luščinskytė.

Šiauliuose visą savaitę vyksta tradicinis festivalis “Šiaulių naktys“. 14ame festivalyje rengiamos meninės dirbtuvės, sarkazmo tyrimai, filmų peržiūros, atidaromos parodos. Daugiau apie tai iš Šiaulių papasakos Tomas Mizgirdas.

Tradicinės „Sostinės dienos“ šį savaitgalį Vilniuje kviečia į daugybę pačių įvairiausių renginių, tarp kurių ir kiek netradicinis žvilgsnis į knygas, dėmses trumpiesiems filmams ir dizianerių iįradingumas. Apie tai – tiesiai iš Vilniaus centro.

Kasmet vasarą kviečia su muzika baigti kasmetinis Elektrėnų bliuzo ir džiazo festivalis „Jaunystė“, kurio šiemet tema – Dainų šventės šimtmetis. Iš fetsivalio repeticijos – organizatorė Greta Garmašaitė.

Rubrikoje „Be kaukių“ – kolega, kuris tiek savo laida „Garso gėlės“, tiek kita veikla nepalieka abejingų ir yra unikalus, ko nepastgebėti neįmanoma. Tai: muzikas, aktorius, kolekcininkas, visuomenininkas, bibliotekininkas - menininkas Lukas Devita.

Ved. Gabija Narušytė

Kokia ateitis laukia Baltijos jūros? Nenuspėjama – atsako mokslininkai ir menininkai, kviečiantys į II-ąją meno ir mokslo trienalę „Nenuspėjamos ateitys“.

Dešimtą kartą rengiamas įvietintos muzikos festivalis „Muzika erdvėje“ šį kartą siūlo ne tik atrasti unikalias Vilniaus ir jo apylinkių vietas, bet ir gilintis į visuomenei svarbias temas, apmąstyti besikeičiantį laiką.

Vakar keturios Kauno valstybinės kultūros įstaigos pristatė naują sezoną. Ką savo žiūrovams žada Kauno dramos teatras, kaip trupė pasitinka 105 sezoną – papasakos teatro vadovas Egidijus Stancikas.

„Teatras – kaip terapija. Gali pabūti kitu žmogumi“,- sako Keistuolių teatro aktorė Viola Klimčiauskaitė, ne tik vaidinanti scenoje, bet ir vedanti edukacijas vaikams, nes mokytis galima žaidžiant.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiandien Diuseldorfe prasideda 15-oji tarptautinė šokio mugė „Tanzmesse NRW“. Kas dvejus metus nuo 1994-ųjų vykstantis renginys suburia apie pusantro tūkstančio dalyvių iš 50-ies pasaulio šalių. Mugėje pristatomas jungtinis Baltijos šalių stendas, pavadintas „Baltijos šokiu“, o taip pat programoje bus pristatomas Luko Karvelio darbas. Pasakoja Gintarė Masteikaitė.

Penktadienį Anykščiuose prasideda naujas festivalis „Inizio“, skirtas jaunųjų solistų tarptautinės karjeros startui. Apie jį pasakoja festivalio idėjos sumanytoja ir viena iš organizatorių Evelina Šimkuvienė.

Neseniai pasirodė žinia, jog Berlyne gyvenanti lietuvių choro dirigentė Jurgita Česonytė pateko į vieno prestižiškiausių pasaulyje choro dirigentų konkursų „Eric Ericson Award“ pusfinalį. Dirigentė dar su aštuoniais kolegomis buvo atrinkta iš 90 kandidatų, ir ruošiasi spalį vyksiantiems finaliniams konkurso turams.

Apie grupės „Brainstorm“ muzikines, skambesio transformacijas, kelias jų užkariautas muzikines rinkas ir lyg jų dainos lengvai reiškiamą ar nepareikštą poilitinę poziciją – minint lyderio Renāro Kauperio 50-imtajį gimtadienį. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

„Kodėl žmogus, nuėjęs į ožkų grožio konkursą, vėliau negali eiti klausytis Kutavičiaus „Strazdo“, – kalbėdama apie poreikį nesegreguoti skirtingų kultūros formų kalba Panevėžio muzikinio teatro vadovė Kotryna Nekrošiūtė. Perkopus į antrą kadencijos pusę, prasidedant jubiliejiniam teatro sezonui, Kotryna džiaugiasi, kad Panevėžio kultūrinės institucijos efektyviai bendradarbiauja ir toliau imasi ambicingų projektų. Apie vilnietės atrastą Panevėžį, vaikystę apsuptą muzikos pasaulio legendų ir santyki su viešumu – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rugpjūčio 27-ąją minime žymaus Lietuvos prozininko, publicisto, vieno ryškiausių lietuvių rašytojų marinistų – Igno Pikturnos 100-ąsias gimimo metines. Apie svarbią Lietuvai asmenybę ir kuriamą radijo dokumentiką kalbamės su jo brolio anūke aktore Alvyde Pikturnaite ir teatro režisieriumi Naubertu Jasinsku.

„Kapanokis pasaulyje, kuriame nėra logikos“, – taip režisieriaus Yorgo Lanthimo filmų sukeliamą pojūtį apibūdina kino kritikas Vladas Rožėnas. Galima sakyti, kad šis kino kūrėjas pastaruoju metu yra „ant bangos“ – per gana trumpą laiką pasirodė net du jo filmai: „Oskaruose“ sužibėję „Prasti reikalai“ bei neseniai kino teatruose rodytas „Malonės rūšys“. Reaguodamas į šio režisieriaus aktualumą, „Skalvijos“ kino centras nutarė pakviesti į jo filmų retrospektyvą „Visi žaidimai turi savo taisykles“. Daugiau pasakoja Indrė Kaminckaitė.

LRT KLASIKA tęsia 6 pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams paminėti. Kalbant apie Lozoraičius, dažnai akcentuojami šeimos vyrai, tačiau labai svarbus ir moterų indėlis, turėjęs didelę reikšmę ir Lietuvos istorijai. Kaip Vincenta Lozoraitienė tapo aktyviausia Moterų tarybos pirmininke tarpukario Lietuvoje? Kokias duris savo vyrams Stasiui jaunesniajam ir Kaziui atverdavo jų žmonos Daniela ir Giovanna? Klausomės jau paskutinio Donato Puslio parengto ciklo „Lozoraičiai“ pasakojimo.

Ne vienas režisierius vis dažniau demonstruoja talentus ir kitose, dažniau meno sferose - muzika kaip neatsiejama filmų dalis jau 100-metį patraukia ir pačius filmų kūrėjus. Kai kurie jų – renka patys muziką savo filmams arba laisvalaikiu groja kokioje nors grupėje. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Jimo Jarmušo muzikinę karjerą, per kurią jis ne tik išbandė įvairiausius stilius, bet ir dažnai kalba savo filmuose per muziką arba apie muziką, kurdamas išskirtinai ne tik vizualius, bet ir muzikinius filmus, pasiūlydamas žiūrovui pažvelgti į muzikos istoriją kiek kitaip.

Rubrikoje „Be kaukių“ artėjančios Laisvės dienos proga lankosi Lietuvos kariuomenės kapitonė Eglė Trataitė-Žebelienė.

Ved. Gerūta Griniūtė

Festivalio „Purpurinis vakaras“ organizatoriai paskelbė, kad 17- ąjį kartą organizuotas festivalis - paskutinis. Kokios priežastys lėmė tokį sprendimą?

Kūrėjas Arnis Aleinikovas (SINUO) atidaro didžiausią Stokholmo tarptautinį tarpdisciplininio meno festivalį „Fringe“.

Ar pavyko legendiniam akordeono maestro Richardą Galliano pasiekti savo svajonę ir pakeisti pasaulio žvilgsnį į jo mylimą instrumentą?

„Aš per savo kūrybą bandau tautai priminti, kas ji yra“, – sako menininkas Virginijus Kašinskas. Jis Šilalėje pristatė tapybos ir skulptūrų parodą „Praeities atmintis“.

Kokią programą Lietuvos sezono Prancūzijoje metu pristatys Lietuvos nacionalinis muziejus?

Rubrikos „Be kaukių“ svečiai kolektyvo „Pamesta klumpė“ iš Melburno Australijoje nariai.

Ved. Marius Eidukonis

LRT Klasika baigia pasakojimų ciklą apie nišinius muziejus. Turbūt kiekvienas antikvarinis daiktas galėtų papasakoti vis kitokią įdomią istoriją. Tuo gali pasigirti ir Vytautas Sinkevičius, kurio senovinių laikrodžių kolekcija stebina ne vieną lankytoją. Įvairių tiksinčių garsų pripildytas muziejus įkurtas prieš 15 metų Kauno rajone, Ežerėlio miestelyje.

Zarasų rajone vyksta 24-asis nepriklausomas kasmetinis šiuolaikinės baltų kultūros ir savitos, alternatyviosios muzikos festivalis. Šiemet susidomėjimas festivaliu – rekordinis. Dalyvių skaičius stebina, bet stebina ir tai, kad toks sėkmingas festivalis šiemet – paskutinis. Pokalbis su festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatoriumi, vienu iš įkūrėjų, Ugniumi Lioge.

Minime Baltijos kelio 35-metį. Netoli pasienio su Latvija įsikūrusiame Pasvalyje vyksta iškilmingas Baltijos kelio minėjimas, kuriame dalyvauja Lietuvos ir Latvijos prezidentai, atvyksta Baltijos kelio organizatoriai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, taip pat vienas „Ukrainos bangos“ – Ukrainoje 1990 m. įvykusios gyvos žmonių grandinės organizatorių.

Zalcburge vyksta kasmetinis Zalcburgo festivalis. Jo afišas šiemet puošia gausybė lietuvių muzikių pavardžių. Festivalyje lankosi buvęs LRT KLASIKOS vadovas, kolega, melomanas Julijus Grickevičius.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorė Agnė Kaktaitė, vis dar besidžiaugianti Lokarno festivalyje pelnytu svarbiu prizu – ji kartu su kolegomis G. Glemžaite, P. Markevičiumi ir G. Kiela apdovanoti už geriausią aktorių ansamblį filme „Sesės“. Pokalbis apie kūrybą, sėkmę ir prasmingus darbus.

Ved. Gerūta Griniūtė

V. Daraškevičiaus nuotrauka

„Pakeliui su klasika“ sveikinasi iš Kauno menininkų namų (KMN) vidinio kiemo, kur šią vasarą atidarytas naujas koncertams ir kitiems renginiams pritaikytas amfiteatras.

Kauno menininkų namų kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė pristatys šioje įstaigoje pulsuojantį šiuolaikinio meno vyksmą, kūrėjų rezidencijas, parodas, iššūkius. Agnė yra menininkė, kuratorė, tyrėja. Savo praktiką ir tyrimus grindžia žmonių istorijos, feministinės etnografijos metodologijomis. Šiemet Agnė su KMN kolega Edvinu Grinkevičiumi įvertinta Meno kritikos apdovanojimuose. Kuratorių duetas apdovanotas už KMN organizuotą tarpdisciplininį daugialypį projektą „Nepadorūs vakarai“. „Už atsparumą netolerancijai, queer atminties aktualizavimą ir empatišką kuratorystę“.

Jau prasidėjo ir iki rugpjūčio 29 dienos truks KMN rengiamas ciklas „Kultūra į kiemus“, kuris aplankys visas 11 miesto seniūnijų, vadinamųjų mikrorajonų. Kiemuose skamba populiarioji ir eksperimentinė muzika, rodomi filmai ir video instaliacijos, vyksta fotoparodos ir keliauja muziejus ant ratų. O kiemų šeimininkai kaimynus kviečia iš arčiau pažinti ir patirti unikalias Kauno kiemų erdves. Svečiuose – Žaliakalnio kiemo gyventojas Domas Sirgedas, papasakosiantis apie šią patirtį.

Kauno IX forto muziejuje atidaroma paroda „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“. Ukrainos Nacionalinio istorinio memorialinio draustinio „Babin Jar“ parengta paroda pristato Bachmuto praeities ir dabarties tragedijų retrospektyvą ir atskleidžia šiurpų genocido paveikslą, kurio veidas tas pats – totalitarinis režimas su neapykantos ideologija. Apie parodą papasakos muziejaus vadovas Marius Pečiulis ir Mariia Mizina, parodos vyriausioji kuratorė.

XXIX Pažaislio muzikos festivalis truko tris mėnesius ir savaitgalį bus uždarytas L. Vilkončiaus opera „Pasaulio sutvėrimas“. Apie šiemetinės vasaros akcentus ir planus XXX-ajam festivaliui pasakos ką tik iš Peru grįžusi jo vadovė Giedrė Mikaitienė.

Rubrikoje „Be kaukių“ – Kauno metų architektu išrinktas KTU docentas Vytautas Baltus.

Ved. Kotryna Lingienė ir Jolanta Kryževičienė

Šeštus metus organizuojama vizualaus teatro laboratorija „Kosmos LAB“ organizuoja tradicinę kūrybinę laboratoriją, kuri šiemet skirta tarpdiscipliniškumui. Šių metų laboratorijos mentorius - prancūzų kompozitorius, multimedijos menininkas Pierre’as Jodlowskis, kurio kūryba apima šiuolaikinės muzikos, šokio, cirko, teatro, vizualiųjų menų, elektroninės muzikos, filmų ir interaktyvių instaliacijų sritis. Pokalbis su Pierre'u Jodlowskiu ir dirbtuvių prodiuseriu Dariumi Vizbaru.

Pakruojyje trečius metus rengiamas skulptorių pleneras „Akmens dialogai“. Jis neįprastas, nes menininkai darbus kuria dolomito karjeruose. Šiemet improvizuojama Pakruojo krašto istorijos tema. Visi per porą savaičių sukurti darbai liks rajone ir puoš viešąsias erdves. Daugiau iš Pakruojo pasakoja Tomas Mizgirdas.

1899-ųjų rugpjūčio 24 d., kai visą pasaulį pradėjo pasiekti argentinietiškasis tango, Buenos Airėse gimė vienas žymiausių rašytojų – Jorgė Luisas Borgesas, atvedęs skaitytojus į savo mistišką, kupiną simbolizmo tekstų ir vaizduotės labirintą. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

Prasideda ketvirtą kartą organizuojamas žanrinio kino festivalis „Mondo Bizarro“. Pasakoja renginio organizatorius, kinotyrininkas Karolis Žukas.

Pianistė Eglė Andrejevaitė kelis kartus tikrinosi, ar muzikės kelias tikrai jai. Šiandien ji – ne tik koncertuoja, bet ir moko, drąsiai tvirtindama, jog mokytis groti instrumentu nevėlu niekada. Sekmadienį, tęsiantis Baltijos kelio 35-ečio minėjimo renginiams, pianistė LRT KLASIKOS klausytojams pristatys Baltijos šalių kompozitorių programą „Devyni lobiai“. Eglės Andrejevaitės portretas, muzika ir planai – rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Visuomenei pastarąją parą sukėlė daug diskusijų operos žvaigždės Asmik Grigorian ir pianisto Luko Geniušo rengiamas rusų kompozitorių – Rachmaninovo bei Čaikovskio – muzikos rečitalis Jungtinėse Valstijose. Visiškai neseniai A. Grigorian kartu su kita Lietuvos operos primadona Violeta Urmana Zalcburge dalyvavo Prokofjevo „Lošėjo“ pastatyme. Kaip vertinti tokią situaciją? Mintimis dalijasi klasikinės muzikos žinovas Julijus Grickevičius ir Kultūros ministras Simonas Kairys.

LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams paminėti. Kandidatuodamas pirmuosiuose Prezidento rinkimuose, Stasys Lozoraitis jaunesnysis pralaimėjo Algirdui Mykolui Brazauskui. Tačiau dar ir šiandien Lozoraitis yra prisimenamas kaip vilties prezidentas, po gūdžių okupacijos metų žadėjęs Lietuvai vakarietiškos politinės kultūros standartą. Apie kokią Lietuvą jis kalbėjo savo rinkimų kampanijoje?

„Aš per savo kūrybą bandau tautai priminti, kas ji yra“, – sako menininkas Virginijus Kašinskas. Jis Šilalėje pristatė tapybos ir skulptūrų parodą „Praeities atmintis“.

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Mikelandželo Antonionio modernųjį kiną ir muzikinius kontrastus bei ausiai mielas melodijas, paryškinančias personažų svetimėjimą didmiestyje.

„Neįsivaizduojat, kokie jie ten visi „atsipūtę“, – juokiasi žurnalistas Ignas Andriukevičius, daugiau nei metus gyvenęs Ruandoje. Rubrikoje „Be kaukių“ – afrikietiškos muzikos gausa, Igno muzikos instrumentų kolekcija ir įdomiausios istorijos ne tik iš Ruandos.

Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Kaune prasideda nemokamas festivalis „Kultūra į kiemus“, kuris aplankys net 11 mikrorajonų.

Šiemet sukanka 100 metų, kai Šiluvoje buvo pastatyta Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčia. Tai vienintelis iki šių dienų išlikęs Antano Vivulskio projektuotas pastatas.

Kas paskutiniu metu lemia Lietuvos kino kūrėjų sėkmę tarptautiniuose kino festivaliuose?

„Giedraičiai – vartai į Molėtų rajoną, jiems turėtų būti sutelktas didesnis dėmesys, nes Giedraičių vardas – garbingas“, – sako restauratorė Teresė Blažiūnienė.

Rubrikos „Be kaukių“ – viešnia iš Lokarno kino festivalio su keturiais apdovanojimais grįžusi režisierė Saulė Bliuvaitė.

Ved. Marius Eidukonis