Pakeliui su klasika

Po tenoro Vaido Vyšniausko pasirodymo koncerte Minske kultūros įstaigos Lietuvoje kalba apie šio atlikėjo paslaugų atsisakymą.

Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis teatro meno tarybai pristatė teatro ateities viziją.

Italijoje gyvenanti lietuvė Vilma Černikytė išleido pirmąją savo iliustruotą knygą „Paparčio žiedas“.

Rubrikos „Be kaukių“ svečias rašytojas Jaroslavas Melnikas.

Ved. Marius Eidukonis

Lietuvių kompozitorė Egidija Medekšaitė antrus metus iš eilės pelnė aukso medalį tarptautiniuose apdovanojimuose „Global Music Awards“. Auksu įvertintas jos kūrinys „Amithaba“. Kalbamės su kompozitore apie apdovanojimų reikšmę ir kūrybines paskatas.

Prisimename neseniai mus palikusį kompozitorių Mikalojų Noviką skambant jo dainoms. Faustos Savickaitės pasakojimas.

Pianistė Onutė Gražinytė kartu su šeima rengia koncertą „Impulsas – BACH“. Kodėl Johanno Sebastiano Bacho muzikos niekada nebūna per daug ir koks koncertas laukia klausytojų?

Klasikinės muzikos naujienose: Ukrainos kultūros ministro raginimas boikotuoti Čaikovskio muziką, Danielio Barenboimo sugrįžimas į sceną, naujas Hamburgo valstybinės operos intendantas ir naujas Miuncheno simfoninio orkestro vyr. dirigentas bei klimato aktyvistų protestas Milano La Scala.

Studijoje vieši organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėjas, vadovas Jonas Ohmanas. Kokie muzikos kūriniai padeda nepavargti, kas skatina nesustoti padėti kovojančiai Ukrainai – apie viską pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gerūta Griniūtė

Dar vienas ambicingas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sumanymas – legendinis miuziklas „Čikaga“ - kitoks, ypatingas ar tiesiog fantastiškas šį vakarą uostamiestyje pradeda šventinę kelionę Lietuvos arenose. Kuo ketina nustebinti Klaipėda publiką?

Nusikelkime į Prancūziją. Ten, prieš 190 metų, šią dieną gimė Giustavas Aleksandras Eifelis. Šis inžinierius ženkliai prisidėjo prie naujo statybos būdo atsiradimo, o būtent jo pavardė išduoda žymiausią nuopelną. Daugiau apie jo nuveiktus darbus ir jų svarbą – Justės Luščinskytės pasakojime.

Rubrika „Ką man skaityti“ kviečia apmąstyti prabėgusius metus ir pagalvoti apie ateitį, apie mūsų darbų ir gyvenimo prasmę. Būtent apie tai jau nuo senosios Graikijos laikų ir mąsto pasaulio filosofai. Todėl šiandien Jolanta Kryževičienė pristato egzistencializmo pradininko Soreno Kierkegaardo knygą „Arba arba“.

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ atidaroma Mykolo Saukos paroda „Vaikų kambarys“ – tai „saukiška“ instaliacija iš medžio drožtų objektų. Tiesiogiai iš parodos - Jolanta Kryževičienė.

Nenuilstantis keliautojas, istorijų ir faktų ieškotojas, tai įamžinantis su kolegomis kamera, kolega Rimas Bružas žiūrovų verdiktui pristato dar vieną dokumentinį filmą apie šiandieninę Ukrainą „Karys“. Apie filmą, emocijas, pastarųjų metų istorijos kasdienybę ir savo aistrą keliauti istorijos perimetrais Rimas Bružas rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gabija Narušytė

Vienoje prestižiškiausių Europos scenų - Vienos Musikverein - koncertavo viena perspektyviausių Lietuvos jaunųjų smuikininkių Ieva Pranskutė, kuri dalinasi neeilinio koncerto įspūdžiais.

Kauno šokio teatras „Aura“ švenčia 40-ies metų jubiliejų. Veiklą pradėjusi nuo modernaus šokio studijos, šiandien „Aura“ gali pasigirti tarptautiniu pripažinimu ir išugdytu ne vienu šiuolaikinio šokio profesionalu.

Mūsų laikais įprasčiau siųsti virtualius sveikinimus. Iki tol buvo priimta siųsti popierinius atvirukus ar net vizitines korteles su parašytais sveikinimais. Kaip atrodė atvirukai prieškariu? Kas juose buvo rašoma? Martyno Mažvydo biblioteka kviečia pažiūrėti prieškario kalėdinių atvirukų naujoje parodoje, o apie sveikinimų tradicijas pasakoja parodos kuratorius Vytautas Smilgevičius.

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie dainas kaip prakeiksmus Dinos Washington kūryboje ir gyvenime.

Galerijai „Meno niša“ - 20 metų. Visą šį laiką jai vadovauja galerininkė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė ir meno mugės „ArtVilnius“ vadovė Diana Stomienė. Apie šiuolaikinį meną ir jo eksponavimo paradoksus Lietuvoje, apie meno mugės iššūkį ir naują jubiliejinę parodą - pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ viešnia Diana Stomiene.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Valstybiniame jaunimo tatre pristatoma daug diskusijų sukėlusio Sergejaus Loznicos spektaklio „Erinijos“ Jonathano Litello romano „Gero linkinčiosios“ motyvais. Apie spektaklį pasakoja režisieriaus asistentas Tauras Čižas.

Klaipėdos kultūrininkė, Šeiko šokio teatro prodiuserė, menininkų asociacijos „Žuvies akis“steigėja ir vadovė Goda Giedraitytė turi ir dar vieną titulą – ji yra Europos Kultūros sostinių atrankos ir priežiūros komisijos narė.

Styginių kvartetas „Chordos“ „sprogdina“ tipinį styginių kvarteto įvaizdį ir jubiliejinius metus baigia koncertų diptiku „Ligi“, kuris vyks menų fabrike „Loftas“. Iš įvykio vietos – „Chordos“ altininkas Robertas Bliškevičius ir „Sheep Effect“ Simonas Šipavičius.

Ieva Buinevičiūtė – apie ką tik mus palikusio kompozitoriaus Angelo Badalamenčio muziką.

Baigusi prestižinę Niujorko Džiulijardo mokyklą, šiandien Malmėje gyvenanti smuikininkė Justina Auškelytė-Rossi ieško netradicinių klasikinės muzikos atlikimo formų. Viena jų – tai „Akli pasimatymai“, į kuriuos ji kviečia klausytojus. Su pasaulio piliete save vadinančia menininke, šiandien derinančią solistės karjerą ir atsakingas mamos pareigas – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Gruodžio 12-ąją paskelbti Nacionalinių kultūros ir premijų laureatai. Kas lėmė komisijos pasirinkimus?

Rašytojas Tomas Dirgėla pirmą kartą Lietuvoje rengia stand up pasirodymus vaikams ir tėvams „Skaitymas kenkia medžiams“.

Luko Dhono filmą „Arti“ pažvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.

Kolega Tomas Mizgirdas – apie Šiuolaikinio meno ir mados festivalį „Virus“.

Rubrikos „Be kaukių“ svečias gamtos mokslų daktaras besimokantis austi – Mindaugas Rasimavičius.

Ved. Marius Eidukonis

Glebo Pyšniako ir Roko Zubovo sumanymas įgyvendintas - penkios skirtingos, bet itin svarbios Lietuvos istorijai asmenybės: Mikalojus Kontantinas Čiurlionis, Anatolijus Šenderovas, Vidmantas Bartulis, Vytautas Barkauskas ir Faustas Latėnas, jų kūryba jau nugulė į dvigubą vinilinę plokštelę „Legendos“.

„Aplink mus yra likimo iškasta bedugnė, bet mūsų širdyse, ji yra giliausia“, – rašė ukrainietė Olha Kobylianska. Jos daugiau nei prieš šimtą metų sukurtas romanas „Žemė“ tapo naujo spektaklio Nacionaliniame Kauno dramos teatre pagrindu. „Žemę“ čia stato kolektyvas iš Kijevo Ivano Franko vardo nacionalinio akademinio dramos teatro.

2022 metų Anykščių rajono savivaldybės Antano Baranausko literatūrinė premija paskirta uteniškiui rašytojui Vytautui Kazielai už poezijos knygą „Sapnų slidininkas“. Utenoje su laureatu susitiko kolegė Alma Valantinienė.

Klasikinės muzikos naujienose: Grawemeyer kompozicijos apdovanojimo laimėtojas, pratęsta muzikos vadovo sutartis Ciuricho Tonhalės orkestre ir naujas vyr. dirigentas Kristiansando orkestre, iš pareigų pasitrauksiantis Liucernos festivalio vadovas ir tyrimas, atskleidęs grojimo pianinu naudą. Pasaulio klasikinės muzikos naujienų apžvalgą parengė Paulina Nalivaikaitė.

Choro dirigentas, baritonas Dainius Puišys nuo pat pirmųjų žingsnių gimtojoje Ukmergėje iki dabar yra atsidavęs muzikai, ką įrodo jo darbai: nuoseklus darbas su chorais, studentais ir mokiniais bei solinės programos, kurios pačios įvairiausios. Kuo gera būti muziku visą gyvenimą: ieškoti rutinoje žavesio ir neprarasti džiaugsmo visame tame? Dainius Puišys – rubrikos „Be kaukių“ svečias.

Ved. Gabija Narušytė

Kaip ir kiekvieną gruodį, ketvirtadienį Maironio lietuvių literatūros muziejuje organizuojamas Moterų kūrybos vakaras „...kad pakiltų apmirusi siela…“. Renginyje savo kūrybą skaitys įvairių kartų poetės ir rašytojos, skambės muzika, bus net tapybos. Tokių vakarų tradicijos siekia tarpukarį. 1938 metais į trečiąją moterų literatūros šventę negalėjo patekti visi norintieji, todėl ją transliavo radijas! Šįkart LRT KLASIKOS transliacijos iš muziejaus nebus, bet į studiją aptarti tradicijų poreikį šiandien pasikviečiau muziejaus kultūrinės veiklos organizatorę, literatūrologę Agnę Cesiulę.

Rubrikoje „Ką man skaityti?“ Jolanta Kryževičienė apžvelgia dvi knygas: Philipp Dettmer „Imunitetas. Paslaptinga sistema, sauganti mūsų gyvybę“ ir Rutger Bregman „Žmonijos gerumas. Naujas požiūris į mus“.

Kauno apskrities viešoji biblioteka kviečia prisidėti prie unikalių muzikos įrašų išsaugojimo. Tai net 535 šelako plokštelės, saugomos šioje bibliotekoje. Prie kolekcijos atvėrimo visuomenei šįkart gali prisidėti pati visuomenė – biblioteka paskelbė sutelktinio finansavimo akciją. Plačiau pasikalbėsime apie šelako plokšteles, jose įrašytą muziką ir netipišką įstaigai akciją.

Ar gali dešimtys skirtingų istorija, tikslais, biudžetais kultūros įstaigų viename virsmą išgyvenančiame mieste tapti darniu choru? Bet dar įdomiau, ką po turiningo laiko su „Kaunas 2022“ veiks projekto partnerysčių programos kuratorė Klaudija Aleksandravičiūtė. Nuo dirigavimo chorui ir dėstymo būsimiems renginių organizatoriams iki vėjo aitvarų ir motociklo – taigi, ar rubrikos „Be kaukių“ viešniai lieja laiko sau užduoti klausimą „O kas dabar?“

Ved. Kotryna Lingienė

Teatro kritikas, aktorius, režisierius ir teatro vadybininkas Julijus Lozoraitis paskelbė asmeninę deklaraciją: Oskaro Koršunovo atleidimas reiškia visos valstybinės teatrų sistemos pabaigą. Kas lėmė tokį apokaliptinį pareiškimą?

Sukanka 150 metų, kai gimė garsus Nyderlandų istorikas, kultūros teoretikas Johanas Huizinga. Savo reikšmingiausiuose kūriniuose jis rašė apie svarbiausią kultūros klestėjimo elementą – žaidimą, apie Vakarų kultūros nuosmukį ir atsigavimo galimybę. Pokalbis su Donatu Pusliu.

Prieš 35-erius metus gruodžio 10-ąją pasaulį paliko žymusis smuikininkas Jasha Heifetzas. Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie kai kuriuos jo kaip muziko ir gan griežto mokytojo metodus, kuriais jis išugdė dar kelias smuikininkų kartas.

Šiauliuose jau 30 kartą rengiama Kalėdinių miniatiūrų paroda. Šiųmetė - rekordinė dalyvių ir darbų skaičiumi. Iš viso pristatoma daugiau kaip pustrečio šimto įvairia technika atliktų mažyčių meno kūrinių. Paroda išskirtinė ir tuo, kad ji tokia vienintelė visoje šalyje be pertraukos rengiama jau kelis dešimtečius. Todėl ją ruošiamasi įtraukti net į rekordų knygą.

Filologė, lietuvių literatūros kritikė Elžbieta Banytė ne vienerius metus dirba mokytoja. Ar tikrai šiandieninė mokykla yra kovos laukas, kur svarbiausia gerai išlaikyti egzaminus? Kokią literatūrą skaito vaikai? Kodėl retai matome pačios Elžbietos recenzijas? Apie visa tai kalbamės su rubrikos „Be kaukių“ viešnia Elžbieta Banyte.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Priekulės kultūros centre pristatomas lėlių spektaklis „Šišion“, pasakojantis apie Klaipėdos krašto autochtonus, kurių gyvenimus „nuplovė“ negailestingas sovietmečio tvanas. Pokalbis su spektaklio autoriumi Linu Zube ir „Šišion“ muzikos kūrėju Adomu Zube.

Kauno rajone, Tado Ivanausko Obelynės sodyboje atidaryta Leono Striogos skulptūrų ekspozicija. Menininko atminimui skirta nuolatinė lauko galerija bus atnaujinama kas pusę metų, o kūrinius lankytojai galės apžiūrėti bet kuriuo metu.

Marselio Camu „Orfėjas“ – tai apie Brazilijos favelas pasakojanti istorija, vedanti žiūrovą į šios šalies muzikinės kultūros ir ypač – bossa novos gimtinę. Režisierius, pasirinkęs „senąją žemę“, keičia graikų mito sukurtą Orfėjo ir Euridikės įvaizdį.

Šiandien minimos Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, vienos romantiškiausių Lietuvos istorijų herojės Barboros Radvilaitės 500-osios metinės. Apie prieš pusę tūkstantmečio gyvenusią „lietuviškaja Kleopatra“ vadinamą legendinę moterį - pokalbis su dr. Jolanta Karpavičiene.

„Pamišimas ir epilepsija paūmėja šviečiant mėnesienai“, – tai ne šiaip liaudyje paplitęs įsitikinimas, tai ir neseniai pasirodžiusios dr. Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės knygos apie nervų ligas Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje pavadinimas. Rubrikoje „Be kaukių“ – apie kartais siaubo pasakojimus primenančius laikmečio gydymo būdus, barzdaskučius-kirpėjus.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė