Paribio pokalbiai

Ar šiandien mums, kaip visuomenei, vis dar yra svarbūs autoritetai? Gal socialinių tinklų eroje juos pakeitė nuomonės formuotojai, kurie, priešingai nei autoritetai, jau nebeugdo mūsų charakterio, nebeskatina veikti didesnio gėrio vardan, o tiesiog parodo, kas šiandien yra madoje ir kaip prisitaikyti prie populiarumo bangos nešamos minios? O gal šiandien klaidžiojame tarp dviejų kraštutinumų – bandymo primesti visuomenei tam tikrų asmenybių kultą, kai jie apskelbiami kone tautos sąžine, ir siekio žūtbūt atrasti bent krislelį kito akyse tam, kad būtų suabejota to žmogaus indėliu mūsų istorijoje? Šiuos klausimus gvildename kartu su publicistu, mokytoju Vytautu Toleikiu, parašiusiu knygą „Lemtingi susitikimai“.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Lietuvių ir baltarusių santykiai pastaraisiais metais kelia daug aistrų ne tik dėl diktatoriaus Lukašenkos valdomos Baltarusijos politikos. Kaip viena iš grėsmių Lietuvai įvardijamas litvinizmo ideologijos plitimas. Vis sunkiau pasidalijame savo vietą bendroje istorijoje ir pradedame kovoti dėl istorinio naratyvo. Ar baltarusiai vagia mūsų istoriją? Šią temą aptariame su VDU istoriku, daktaru Rūsčiu Kamuntavičiumi.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Prieš devynerius metus išleistoje Leonido Donskio ir Tomo Venclovos dialogų knygoje klausiama, kaip galima būti optimistu pesimizmo amžiuje? Užbaigdami Paribio pokalbių sezoną apibendriname visus turėtus pokalbius ir bandome atsakyti į tą patį klausimą. Kur galima rasti vilties konstatuojant sudėtingą pasaulio situaciją? Ar optimizmas yra beviltiškai naivi pozicija? O gal tiesiog nemokame pažvelgti už pesimizmo uždangos?

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Kadaise dainininkas Bobas Dylanas universitetus palygino su senelių namais teigdamas, kad aukštojo mokslo institucijoje miršta net daugiau žmonių. Aišku, ne fiziškai, o dvasiškai, nes žinių gausa numalšina smalsumą, o instrumentinis santykis su mokslu skatina siekti ne plataus išsilavinimo, o domėtis tik tuo, kas naudinga darbo rinkoje. Lietuvoje kai kurie filosofai buvo dar griežtesni vadindami šiandieninį universitetą „dvasios Aušvicu“ ar greito maisto užkandine. Ar universitetai nepametė savosios misijos? Apie visa tai – pokalbis su Vilniaus universiteto rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku.
Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Lietuvoje baigėsi dar vieni prezidento rinkimai. Valstybės vadovo postas įkūnija savyje daug rinkėjų vilčių ir lūkesčių. Ką ši kampanija pasakė apie mūsų valstybę? Ar adekvačiai vertiname prezidento galimybes? Ką renkame: daugumos nuomonę transliuojantį tautos vadą ar politinę sistemą balansuojantį arbitrą? Pokalbis su politikos mokslininku, docentu daktaru Mažvydu Jastramskiu.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Visuomenėje vis garsiau kalbama apie psichinės sveikatos problemas ir psichologinius iššūkius. Psichologinės traumos ir nuolatinis stresas dažnai tampa jaunų žmonių kasdienybe. Ar įmanoma ištrūkti iš trauminio rato? Kodėl jauni žmonės patiria tiek daug psichologinių problemų? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto doktorante, psichologe Agniete Kairyte.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Sušilus orams ir artėjant atostogų laikui, labiausiai lankomi Europos miestai ruošiasi turistų antplūdžiui. Vieni džiaugiasi, kad turistai populiarina šalį, atneša pinigus, kuria darbo vietas. Tačiau nestinga ir tų, kurie skundžiasi, kad masinis turizmas keičia tų miestų ekonominę struktūrą ir gausina menkaverčius suvenyrus pardavinėjančių taškų skaičių. Nuogąstaujama, kad senamiesčiuose mažėja vietinių gyventojų, kuriuos išstumia trumpalaikė nuoma. Vieni teigia, kad senstanti Europa gyvena iš to, jog tampa gausiai lankomu muziejumi po atviru dangumi. Kiti priduria, kad turistai yra tarsi modernieji barbarai, kurie naikina tai, ką tariasi mylį. Apie šiandienos turistą ir skirtingus turizmo atspalvius – pokalbis su gidu, kelionių vadovu Vladu Liepuoniumi.

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Vakarų visuomenėse vis dažniau konstatuojamos susikalbėjimo ir vienybės paieškų problemos. Gyvenimas informaciniuose burbuluose, aido kambariuose – taip apibūdinama dabarties politinė ir kultūrinė būklė. Ar viešoji erdvė tapo visų karu prieš visus? Ar įmanoma kurti valstybę trūkinėjančių ryšių pasaulyje? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoju, daktaru Laurynu Peluričiu.


Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Nerimas dėl to, ar ginkluotės ir Vakarų paramos stokojančiai Ukrainai pavyks atlaikyti fronto liniją. Diskusijos dėl to, kas darytina stiprinant atgrasymą, kad Kremliui nekiltų pagunda išbandyti NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus Baltijos valstybėse. Svarstymai kaip suvaldyti įtampą Vidurio Rytuose, ir ką daryti su Kinija, kuri neslepia, kad ilgalaikis jos tikslas yra radikaliai pakeisti dabartinę po Šaltojo karo nusistovėjusią tvarką. Ką apie mus po šimtmečio vertindami mūsų atsaką į šiuos iššūkius rašys ateities istorikai? Ar būsime tie, kurie atstovėjo nedemokratinių, agresyvių valstybių iššūkį? Ar apie mus rašys kaip apie besileidžiančią Vakarų saulę ramiai palydėjusią kartą? Apie visa tai – pokalbis su istoriku, VU profesoriumi Alfredu Bumblausku.
Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Daugelyje šiuolaikinių visuomenių yra savaime suprantama teisės ir įstatymo vertė. Teisingumo simboliu Vakaruose tapusi Temidė, vaizduojama užrištomis akimis laikanti svarstykles, simbolizuoja visų piliečių lygybę prieš nešališkai taikomą įstatymą. Kartu neabejotina vertybe ir vienu demokratijos ramsčių yra visuotinai laikomas teisės viršenybės principas, skelbiantis, kad visuomeninis gyvenimas turi neprieštarauti teisei. Tačiau kasdieniame mūsų gyvenime teisingumo taikymas tampa itin komplikuotas. Įstatymai perrašomi, teisingumo sampratomis manipuliuojama, o teisės viršenybės principai lengvai paminami nedemokratinėse šalyse. Koks yra teisingumo pagrindas? Iš ko kyla įstatymo autoritetas? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto profesore Rita Šerpytyte. 
Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas