Antrąjį sezoną pradeda laida „Parodos paveikslėliai“. Nors tai laida ne apie dailę, paveikslo metafora čia reiškia pašnekovo portretą, jo spalvas, bruožus ir formą. Pirmasis šios vasaros pašnekovas – akordeonininkas Martynas Levickis. Jo muzikoje ir Lady Gaga ir šiandienos šiuolaikiniai kompozitoriai, o scenos – ir solidžios koncertų salės ir arenos. Martynas randa bendrą kalbą su plačiaja publika, todėl jo žvaigždė nė kiek neprigeso nuo pirmojo garsaus pareiškimo apie save televizijoje 2010 m.
Tarp Martyno karantino atradimų – hortenzijos ir tapyba, knygų skaitymo renesansas. Tačiau pokalbio centre – muzika, akordeonas ir Martyno nuolatinis siekis įrodyti, kad akordeonas ne armonika.

Ved. Julijus Grickevičius

Paskutinį vasaros penktadienį į „Parodos paveikslėlių“ ciklo galeriją pakabiname paskutinįjį paveikslą. Jame – operos solistė Aušrinė Stundytė.
Neseniai pasibaigęs ir 100-metį minintis Zalcburgo festivalis tarptautinės publikos dėmesį prikaustė R. Strausso operos „Elektra“ premjera, o joje dainuojančios lietuvės Aušrinė Stundytė ir Asmik Grigorian pelnė išskirtinį pripažinimą. Tačiau Aušrinę Stundytę dažniausia matome panašiuose pastatymuose. Elektra, Salomėja, Renata, Katerina Izmailova ne sykį įkūnytos Aušrinės nepasižymi naivumu. Gaivališkumas, fiziškumas, drąsa scenoje atskleista žymių režisierių, ekspresijos dainininkė siekia ne tik operoje, bet ir tapyboje. Kuo nužymėtas laidos herojės kelias į XX amžiaus operą, ką pasakoja žiaurūs, ribinių situacijų personažai? O koks pačios Aušrinės kelias į sceną ir kaip ji jaučiasi dabar? Ką reiškia jos pačios laidos pabaigoje pasakyta frazė apie liepto galą muzikoje?
Ved. Julijus Grickevičius

Šįsyk Modesto Musorgskio „Parodos paveikslėlius” atlieka pats laidos herojus. Tai pianistas Gintaras Januševičius, gyvenantis Hanoveryje ir skrydžio atgal rytą sutikęs užfiksuoti savo portretą laidoje.
„Januševičius sklendžia kaip albatrosas”, rašo Christophas Hussas iš „Classics Today”. Sklęsti pradėjęs tarptautiniuose konkursuose, garsiai apie save pareiškė Monrealio pianistų konkurse dar 2004 m., vėliau gyvenimui ir studijoms pasirinko Vokietiją. Pianistas teigia, kad gyvendamas Vokietijoje yra naudingesnis Lietuvai, daug laiko skiria mokymui, jauniesiems talentams ir rengia konceptualias koncertines programas.
Kaip konkursai tampa atlikėjų biržomis? Kas yra pianisto košmaras? Kaip atlikėjas veda klausytoją per koncerto patirtį?
Ved. Julijus Grickevičius

Kartais nutinka, kad muziko karjera ima ir pasikeičia, orkestre iš muzikanto vietos užkopi į dirigento pakylą. Tokia ir šio vakaro herojaus Vilmanto Kaliūno istorija - išvyko iš Lietuvos prieš dvidešimt penkerius metus su obojumi rankose, dabar grįžta kaip dirigentas. Ką reiškia padaryti tokį karjeros pokytį brandžiame amžiuje? Kopti karjeros laiptais? Kurti savitas programas ir tapti nuo pakylos kalbančiu dirigentu, publikai dažai nebylios profesijos atstovų tarpe. Vilmanto ateities planai ir naujas pomėgis.
Ved. Julijus Grickevičius

Vieni, užsienyje žinomi solistai, muzikai, garsinana Lietuvos vardą ir savo meistriškumą, kiti garsina pačią operą ir kuria jos profesionalumo etaloną. Laidoje „Parodos paveikslėliai” - Violeta Urmana, kurios laukia gerbėjai svarbiausiose operos teatruose nuo Niujorko iki Miuncheno, gerbia scenos bičiuliai, tokie kaip Placido Domingo ar Ricardo Mutti, vertina režisieriai tokie kaip Dmitrijus Černiakovas, praeityje Franco Zafirelli. Tai tik keletas pavardžių iš ilgo sąrašo.
Neįmanoma vienoje laidoje aprėpti Violetos Urmanos karjeros, nes baisu praleisti vieną ar kitą epizodą, tad pokalbis su ja tapo ekskursija po jos karjeros priešaušrį, idealus, patarimus ir gyvenimiškas įžvalgas. Ved. Julijus Grickevičius.

Šįvakar kopsime ant dirigento pakylos ir žvelgsime į orkestrą, muziką, koncertų sales ir į patį dirigentą. Kaip išgirsti save ir nepasimesti? Ką bendro turi draugiškumas aplinkai ir dirigento darbas? Apie tai pasakos laidos herojė - dirigentė Giedrė Šlekytė. Giedrės Šlekytės vardas garsiau pasauliui apie save pareiškė 2015 m. Zalcburgo jaunųjų dirigentų konkurse. Ji sukūrė savo asmeninį fenomeną, neveltui užsienio spauda pastebi, kad Baltijos šalys nesiliauja stebinti giliomis menininkų asmenybėmis, kurių viena neabejotinai yra Giedrė. Nors itin tiksliai suplanuotą šių metų sezoną pakoregavo pandemija, bet pasiūlė naujų atradimų. Apie svarbiausias karjeros stoteles, naujus atradimus ir muziko kelią kalbėsime laidoje. Bet pirmiausiai, kaip pati Giedrė Šlekytė tapytų savo portretą? Ved. Julijus Grickevičius.

Galima dievinti arba kritikuoti Dalios Ibelhauptaitės kūryba, bet neįmanoma likti abejingu. „Parodos paveikslėliuose” – jos operos pasaulis ir besiveriančios durys, svajonės ir žvilgsnis į praetį. Kokią naują profesiją įgijo režisierė, kuo susijusi opera ir kinas? Šis pokalbis įvyko prasidedant Ch. Gounod Fausto maratonui Vilniaus universiteto didžiajame kieme ir nors atrodo, kad su Dalia Ibelhauptaite kiekvienas žurnalistas turi savo interviu, jis atras savo vietą ir šiame laidų cikle.

Nuo ko pati Dalia Ibelhauptaitė pradėtų tapyti savo portretą?
Ved. Julijus Grickevičius

Parodos paveikslėliai.
Kaip skamba Mirgos Gražinytės tylos portretas ir kaip skamba jos pasaulis? Ved. Julijus Grickevičius.

Vieni užsienyje žinomi solistai, muzikai, garsinana Lietuvos vardą ir savo meistriškumą, kiti, garsina pačią operą ir kuria jos profesionalumo etaloną. Laidoje “Parodos paveikslėliai” - Violeta Urmana, kurios laukia gerbėjai svarbiausiose operos teatruose nuo Niujorko iki Miuncheno, gerbia scenos bičiuliai, tokie kaip Placido Domingo ar Ricardo Mutti, vertina režisieriai tokie kaip Dmitrijus Černiakovas, praeityje Franco Zafirelli. Tai tik keletas pavardžių iš ilgo sąrašo.

Neįmanoma vienoje laidoje aprėpti Violetos Urmanos karjeros, nes baisu praleisti vieną ar kitą epizodą, tad pokalbis su ja tapo ekskursija po jos karjeros priešaušrį, idealus, patarimus ir gyvenimiškas įžvalgas.
. Ved. Julijus Grickevičius

Šįsyk Modesto Musorgskio „Parodos paveikslėlių“ tema skamba atliekama ne fortepijonu, o trimitu, ją specialiai mūsų laidai tuščioje filharmonijos salėje atlieka trimitininkas, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro trimitų grupės koncertmeisteris ir šio vakaro laidos herojus Dovas Lietuvninkas. Eastmano muzikos universiteto Ročesteryje absolventas, dabar studentas Jeano Sibelijaus muzikos akademijoje Helsinkyje, trimitininkas Dovas Lietuvninkas ilgesniam sugrįžo į Lietuvą. Prestižinė Fullbrighto stipendija ir vieneri metai studijuojant Lietuvoje virto į trejus ir simbolinį jo senelių, išvykusių iš Lietuvos po antrojo pasaulinio karo vilties išpildymą.
Laidoje apie tai, kaip lietuvybė keliauja iš kartos į kartą, žvilgsnis į trimitą, įspūdingiausius šiam instrumentui parašytus koncertus, Dovo Lietuvninko muziką ir ateities planus. Ved. Julijus Grickevičius.