Pasaulio 5

Neabejojama, kad savaitę truksiančiame Komunistų partijos kongrese Kinijos prezidentas Xi Jinpingas bus išrinktas partijos lyderiu trečiai kadencijai iš eilės, taip įtvirtindamas savo valdžią dar penkeriems metams. Xi Jinpingo rankose sutelkta nuo Mao Dzedongo laikų nematyta vienvaldystė: jis ir prezidentas, ir komunistų partijos lyderis ir šalies kariuomenės vadas.

Laidoje dalyvauja Ian Johnson, idėjų kalvės Tarptautinių santykių taryba ekspertas. I. Johnson ilgą laiką dirbo žurnalistu ir už išskirtinius straipsnius apie Kiniją buvo apdovanotas Pulitzerio premija. Laidoje taip pat dalyvauja septynių knygų apie Kiniją autorius, Bostono universiteto tarptautinių santykių profesorius Joseph Fewsmith.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Šią savaitę po penkerių metų pertraukos Pchenjano paleista raketa skrido virš Japonijos ir įveikė 4600 km. atstumą. Tai toliausiai iki šiol nuskridusi Šiaurės Korėjos raketa. Po poros dienų Japonijos link paleistos dvi trumpo nuotolio raketos. Sekmadienį Šiaurės Korėja įvykdė dar vieną raketų bandymą.

Apie tai, kodėl būtent dabar Šiaurės Korėja suintensyvino raketų bandymus pasakoja profesorius Patrickas Croninas, Azijos ir Ramiojo vandenyno saugumo skyriaus pirmininkas Hudsono institute, Vašingtone, ir Londono Karališkojo universiteto tarptautinių santykių profesorius Ramonas Pacheco Pardo.

Žymės: Šiaurės Korėja, balistinė raketa, branduolinis ginklas, Pasaulio 5, Živilė Raškauskaitė






Ved. Živilė Raškauskaitė

Jau tris savaites Irane tęsiasi masiniai protestai, kurių varomąją jėga tapo moterys. Iraniečių pyktį įžiebė Mahsos Amini mirtis – 22-ejų mergina mirė po to, kai ją sulaikė dorovės policija dėl netinkamai dėvimo hidžabo, galvos apdangalo, kuris viešose vietose Irane yra privalomas visoms moterims.



Apie tai, ką reiškia būti moterimi Irane, ir ar kilę protestai gali lemti pokyčius, pasakoja Barselonoje gyvenanti iraniečių aktyvistė Shaghayegh Norouzi. Gyvendama Irane ji buvo žinoma aktorė ir režisierė, kovojusi prieš seksualinį priekabiavimą šalies teatre, televizijos ir kino industrijoje. Shaghayegh administruoja su seksualine prievarta kovojančio judėjimo “Me Too Iran” paskyrą Instagram platformoje, ji turi kelis šimtus tūkstančių sekėjų.

Pirmąją Karaliaus Karolio III valdymo savaitę matyti subtilių ženklų, kad Britanijos monarchijos tradicijos šiek tiek keičiasi. Karalius žada žmonėms atviresnę karališkąją šeimą, bet analitikai pastebi, kad lankstumo monarchijoje – mažai. Karalius Karolis III – ilgiausiai sosto laukęs monarchas, karūną perima sulaukęs 73 metų. Visą gyvenimą stebėjęs motinos Karalienės Elžbietos II atliekamą pareigą, pats sako, kad seks jos pėdomis.

Laidoje dalyvauja Robertas Hazellas, Londono universiteto koledžo valdymo ir konstitucijos profesorius, Kathryn G. Lamontagne, Bostono universiteto socialinių mokslų dėstytoja, nagrinėjanti Britanijos ir Airijos istoriją bei Brianas Cowanas, Britanijos istorijos profesorius Makgilio Universitete, Monrealyje.

ŽYMOS: Karalius Karolis III, Karalienė Elžbieta II, Jungtinė Karalystė, monarchija, Pasaulio 5, Živilė Raškauskaitė

Pasaulio 5. Ved. Živilė Raškauskaitė

Liz Trass Jungtinės Karalystės premjerės postą perėmė itin sudėtingu laikotarpiu. Naujajai premjerei teks ne tik suvaldyti blogėjančią ekonomikos padėtį, bet ir užtikrinti po karalienės Elžbietos II mirties gedinčios šalies vienybę.

Laidoje dalyvauja Timas Durrantas, Vyriausybės instituto Londone asocijuotasis direktorius, ir Stevenas Fieldingas, politikos mokslų profesorius Notingamo universitete.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Pakistaną jau tris mėnesius siaubia musoninės liūtys. Pasak vietos pareigūnų, dėl kilusių potvynių trečdalis šalies atsidūrė po vandeniu, o stichija paveikė per trisdešimt milijonų žmonių. Mokslininkai pabrėžia, kad ši katastrofa yra klimato kaitos padarinys, ir įspėja, kad jei klimato kaita nebus suvaldyta, ateityje tokių katastrofų tik daugės.

Apie tai, ką potvynių Pakistane mastas atskleidžia apie pasaulines klimato kaitos pasekmes pasakoja Indianos Notr Damo universiteto tyrėja Maira Hajat, nagrinėjanti klimato ir aplinkosaugos politiką Pakistane.

Ved. Žygimantas Kapočius

Apklausos rodo, kad rugsėjį Italijos parlamento rinkimuose pergalę švęs tvirtas dešiniojo sparno aljansas, o vyriausybei, tikėtina, vadovaus Giorgia Meloni, partijos „Italijos broliai“ lyderė. Ji būtų pirmoji Italijos premjerė ir pirmoji šiame poste atsidūrusi post-fašistinės partijos narė. Meloni kartoja, kad fašizmas - praeitis, bet tuo pačiu pabrėžia, kad B. Musolinis padarė nemažai gerų dalykų.

Apie tai, kodėl kraštutiniai dešinieji Italijoje sulaukia tokio didelio palaikymo kalbamės su Roberto D‘Alimonte, politikos mokslų profesoriumi Guido Carli laisvajame tarptautiniame socialinių mokslų universitete, Romoje, bei Leila Simona Talani, Londono Karališkojo koledžo Italijos politikos centro direktore.

Jungtinėse Valstijose ruošiamasi lapkritį vyksiantiems vidurio kadencijos rinkimams, kuriuose renkami Atstovų rūmų nariai bei dalis senatorių. Prognozuojama, kad Kongreso kontrolę susigrąžins respublikonai. Pirminiuose rinkimuose, kuriuose renkami partijos kandidatai, matyti, jog į Kongresą sugrįš ne bet kokie respublikonai, o tie, kurie palaiko buvusį prezidentą Donaldą Trumpą.
Tik du iš 10 respublikonų, palaikiusių antrąją D. Trumpo apkaltą, lapkritį kovos dėl vietos Atstovų Rūmuose. Pirminius rinkimus pralaimėjo ir garsi D. Trumpo kritikė Liz Cheney.
Laidoje dalyvauja Vajomingo universiteto politikos mokslų profesorius James King ir Brukingso instituto analitikas Darrell West.

Prieš metus baigėsi ilgiausias Jungtinių Valstijų karas Afganistane – šalyje, kuri istorikų dažnai vadinama imperijų kapinėmis. Apžvalgininkai chaotišką Vašingtono pasitraukimą iš Afganistano tuomet apibūdino didžiausią smūgį Jungtinių Valstijų tarptautinei reputacijai nuo Vietnamo karo laikų.
Apie tai, kaip Amerikos karas Afganistane pakeitė tarptautinių santykių dėsnius, ir kokią kainą už tai moka afganai, pasakoja Džordžtauno universiteto profesorius Charlesas Kupchanas, dirbęs prezidento Barako Obamos administracijoje, ir Kanados ministrų kabinete dirbanti afganų kilmės politikos analitikė Farangies Shah.
Ved. Žygimantas Kapočius

Pasaulio 5. Kilus ginčui tarp Prištinos ir Belgrado dėl automobilių numerių, Kosovo šiaurėje kilo barikados ir aidėjo šūviai.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius tuomet pareiškė, kad jo tautiečiai dar niekada nebuvo tokioje sudėtingoje situacijoje. Kosovo prezidentė Vjosa Osmani-Sadriu atrėžė, kad Vučičius naudojasi savo mentoriaus Vladimiro Putino metodais ir siekia destabilizuoti regioną.

Apie tai, ar tarp Belgrado ir Prištinos bręsta ginkluotas konfliktas pasakoja Europos užsienio reikalų tarybos ekspertė iš Kosovo Engjellushe Morina, ir Belgrado Saugumo politikos centro tyrėja Maja Bjeloš.

Ved. Žygimantas Kapočius