Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO – istorinis Aljanso plėtros žingnis, paskatintas Rusijos karo prieš Ukrainą. Dvi sakndinavijos valstybės laikomos kandidatėmis, atitinkančiomis visus reikalavimus, bet Ankara ir vėl imasi maištautojos vaidmens – Suomijos ir Švedijos narystei nepritaria.
Kodėl Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje Turkija imasi derybų pasakoja Jenny White Stokholmo Universiteto Turkijos studijų instituto profesorė, Sinan Ulgen buvęs Turkijos užsienio reikalų ministerijos darbuotojas, dabar Ekonomikos ir užsienio politikos studijų centro Stambule direktorius ir Iro Sarkka, politologė iš Suomijos.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Netyla kalbos, kad Kremlius karu vien tik Ukrainos teritorijoje neapsiribos. Manoma, kad antruoju Rusijos taikiniu gali tapti Moldova. Šalyje nuo 1992 m. Uždniestrę kontroliuoja separatistai, o Maskva teritorijoje laiko apie 1500 savo karių.

Ar karas Ukrainoje gali paspartinti Moldovos kelią į Europos Sąjungą bei paskatinti atsisakyti neutralumo ir svarstyti narystę NATO pasakoja asocijuotas Rytų Europos studijų centro ekspertas Denis Cenusa ir politologas, buvęs Moldovos parlamento narys ir buvęs ambasadorius JAV, Meksijoje, Kanadoje Igor Munteanu.


Ved. Živilė Raškauskaitė

ES planuojamas šeštasis sankcijų paketas Rusijai, į kurį įtrauktas rusiškos naftos embargas, virto derybų aikštele. Išimčių garsiausiai prašo Slovakija ir Vengrija.

Bratislava teigia, kad šiai reikės daugiau laiko pereiti prie alternatyvių naftos šaltinių, nei nurodo Briuselis. Budapeštas embargą vadina „ekonomine atomine bomba“, sako, kad dabartinį sankcijų paketą vetuos.

Ar Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą vieta ir laikas deryboms Europos Sąjungoje dėl išimčių naftos embargui, pasakoja idėjų kalvės „Political Capital“ Vengrijoje analitikas Rudolfas Berkesas ir energetikos politikos ekspertas Slovakijoje Matušas Mišikas.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Netrukus „Twitter“ taps privačia įmone. E. Muskas jau sudarė sandorį – socialinį tinklą nusipirks už 44 mlrd. dolerių.
E. Muskas kritikuoja turinio moderavimo mechanizmus, taip pat vartotojų šalinimo dėl žalingo turinio skleidimo taisykles ir žada socialiniame tinkle puoselėti žodžio laisvę. Kritikai teigia, kad E. Musko „Twitter“ kils pavojus demokratijai: jame sklis propaganda, kraštutinių dešiniųjų ir ekstremistinės idėjos.
Apie tai, ką gali reišti E. Musko žodžio laisvė „Twitter“ platformoje pasakoja Emerson Brooking, idėjų kalvės Atlantic Council dezinformacijos laboratorijos analitikas, Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto narė Christel Schaldemose ir Kolorado universiteto informacinių technologijų profesorė Leysia Palen.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Rusijai užpuolus Ukrainą, Suomija ir Švedija svarsto ar keisti gynybos strategiją ir stoti į NATO aljansą. Suomijos parlametas šią savaitę pradėjo debatus dėl šio klausimo. Švedijoje atliekama saugumo aplinkos analizė.

Kodėl Suomija ir Švedija svarsto atsisakyti neutralumo statuso pasakoja Niukastlo universiteto saugumo politikos profesorė Katharine A. M. Wright, politologas, Europos saugumo ekspertas, Alistair Shepherd ir Robert DAlchė, Švedijos gynybos tyrimų agentūros tyrimų skyriaus vadovas.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Vokietijos prezidentui panorus apsilankyti Kyjive, Ukraina paskelbė, kad jis – nepageidaujamas. Atsisakymą priimti Vokietijos prezidentą dalis vadina spaudimu Berlynui, kiti – bereikalingu ginču.

Nuo pat pirmųjų Vladimiro Putino karo prieš Ukrainą dienų Kyjivas garsiai kritikuoja Berlyną pabrėždamas, kad Europos Sąjungos santykiuose su Rusija Vokietija yra silpnoji grandis. Kyjivas klausia kodėl Rusijai pradėjus puolimą, Berlynas taip nenoriai tiekia ginklus Ukrainai ir vilkina embargo įvedimą Rusijos iškastiniam kurui. Analitikai pabrėžia, kad Vokietijos perėjimas prie užsienio politikos, kurioje Rusija atsiduria paraštėse – užtruks.

Laidoje apie Vokietijos poziciją Ukrainos atžvilgiu pasakoja Claudia Major, Vokietijos tarptautinių santykių ir saugumo instituto Tarptautinio saugumo skyriaus vadovė, Rafael Loss, idėjų kalvės Europos tarptautinių santykių taryba analitikas, ir Jakub Eberle, Tarptautinių santykių instituto Prahoje tyrimų vadovas.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Prancūzijos prezidento rinkimų pirmajame ture varžosi 12 kandidatų, bet prognozuojama, kad rinkimai bus prieš penkerius metus vykusios kovos pakartojimas: susirungs Emmanuelis Macronas ir kraštutinės dešinės atstovė Marin Le Pen.

Apklausos pergalę prognozuoja E. Macronui, bet politologai pabrėžia, kad rinkimuose gali būti netikėtumų: manoma, kad trečdalis rinkėjų į rinkimus neateis, tad M. Le Pen pralaimės kur kas mažesniu skirtumu. Dalis apklausų rodo, kad perrinkimo siekiantis E. Macronas pirmauja vos 4 proc.
Ką reiškia E. Macrono ir M. Le Pen dvikova pasakoja politologas Thomas Guenole, Counterpoint tyrimų grupės įkūrėja ir vadovė Catherine Fieschi ir Tara Varma, idėjų kalvės Europos tarptautinių santykių taryba Paryžiaus skyriaus vadovė.

Karas Ukrainoje tęsiasi penkias savaites. Beveik tiek pat laiko Rusijos ir Ukrainos pareigūnai bando derėtis dėl paliaubų. Kol kas proveržio taikos link – nematyti: Rusija toliau bombarduoja Ukrainos miestus. Tačiau tai, kad abi pusės kalbasi – svarbu. Ekspertai pabrėžia, kad diplomatija – vienintelis kelias į taiką. Šią savaitę Rusijos ir Ukrainos derybininkai susitiko Turkijoje.

Orysia Lutsevych, Chatham house Ukrainos forumo vadovė, ir politologas Alvydas Medalinskas atsako į klausimus apie tai, ar Turkijos tarpininkavimas gali paspartinti Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimą.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios tarptautinės organizacijos, valstybių lyderiai kartoja, kad Rusijos pajėgų atakos prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą prilygsta karo nusikaltimams. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas karo nusikaltėliu vadina patį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Laidoje „Pasaulio 5“ Astrid Reisinger-Coracini, Vienos Universiteto Tarptautinės teisės fakulteto profesorė, ir Yvonne McDermott-Rees, Svonsio universiteto teisės profesorė, pasakoja apie tai, ar tikėtina, kad V. Putinas bus teisiamas už karo nusikaltimus Ukrainoje, ar socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai gali tapti įrodymais tarptautiniuose teismuose ir kokia bausmė gali laukti Rusijos prezidento.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Pasaulio 5. Kodėl karo Ukrainoje akivaizdoje Sakartvelo valdžia stengiasi nekonfrontuoti su Rusija?

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą Tbilisyje, centrinėje Laisvės aikštėje, rinkosi dešimtys tūkstančių žmonių. Mojuodami Ukrainos vėliavomis gyventojai smerkė Rusijos veiksmus. Šalis gerai žino, ką reiškia Kremliaus agresija: po karo 2008 m., Rusija vis dar okupavusi 20 proc. Sakartvelo teritorijos.

Apklausos rodo, kad 87 proc. kartvelų karą Ukrainoje laiko savo pačių karu su Rusija, bet Sakartvelo premjeras tvirtina, kad tai – Kijivo, ne Tbilisio karas. Šalies valdantieji bando laikytis neutralios pozicijos Kremliaus atžvilgiu: nepalaiko vakarų sankcijų, nepritaria užsakomiesiems skrydžiams, kuriais į Ukrainą turėjo vykti savanoriai kariai bei pagalbą teikiantis personalas.

Apie tai, ar neutrali Skartvelo pozicija Maskvos atžvilgiu prilygsta Rusijos palaikymui, pasakoja Sakartvelo politikos instituto direktorius Kornely Kakachia ir jo pavaduotoja Renata Skardžiūte-Kereselidze. Į klausimus atsako ir Badris Balkania, Sakartvelo strateginių ir tarptautinių studijų fondo analitikas. Ved. Živilė Raškauskaitė