Pasaulio 5

Rusijos kariuomenė nesugebėjo įgyvendinti planų ir greitai perimti Kijivą. Ukrainiečiai ginasi. Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad sostinė Rusijai atiteks nebent tada, jei ši bus sulyginta su žeme.

Pokalbiuose dėl galimos taikos dialogo negirdėti, tik ultimatumai, tad proveržio nėra. Zelenskis toliau ragina Vakarus uždaryti Ukrainos oro erdvę. NATO atsisako siųsti naikintuvų iš aljanso šalių narių, bet tikina, kad parama ginklais nenutrūks. JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtino sprendimą skirti dar 200 mln. dolerių vertės vertės karinę pagalbą Ukrainai.

Šią savaitę ypač suintensyvėjo mokyklų, ligoninių, gyvenamųjų namų apšaudymai. Iš Ukrainos jau pabėgo daugiau nei 2.5 mln. žmonių.

Laidoje į klausytojų klausimus apie Rusijos karas prieš Ukrainą atsako politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Deividas Šlekys ir idėjų kalvės Henry Jackson Society tyrėjas Tarasas Kuzio.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Pasaulio 5

Ukrainoje tęsiantis Rusijos puolimui, Kremliaus kariuomenė atakuoja gyvnamuosius miestų rajonus, naikina civilinę infrastruktūrą – mokyklas, darželius, ligonines.

Kasdien tūkstančiai ukrainiečių priverčiami palikti namus. Didžioji dalis žmonių traukiasi į penkias kaimynines valstybes: Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją ir Moldovą.

Jungtinių Tautų duomenimis, Vladimiro Putino tęsiamas karas pabėgėliais jau pavertė 1,4 mln. Ukrainos gyventojų. Dauguma sieną kertančių – moterys ir vaikai.

Apie tai, ar kaimyninėms valstybėms pavyksta suvaldyti padėtį pasienyje ir užtikrinti nuo karo bėgančių žmonių saugumą pasakoja profesorė Dominika Pszczolkowska, Migracijos tyrimų centro Varšuvos universitete tyrėja, Užsienio politikos asociacijos Moldovoje narė, politologė Viktorija Rosa, Slovakijos mokslų akademijos politikos mokslų instituto profesorius Juraj Marušiak ir Strateginės politikos instituto Slovakijoje vadovas Matej Kandrik.


Ved. Živilė Raškauskaitė

Paskutinį kartą Rusijos tankai Kijevo link veržėsi 1943 m. Po beveik 80 metų pertraukos vėl stebime susirėmimus Ukrainos sostinėje.

Ilgą laiką Vakarai Kremlių atgrasyti bandė griežta retorika apie drakoniškas, nepakeliamas sankcijas, izoliaciją tarptautinėje bendruomenėje.

Apie tai, kiek už Vladimiro Putino karą sumokės Rusija ir ar Vakarų atsakas agresoriui – pakankamai griežtas, pasakoja politologas Vytis Jurkonis, režisierius Aleksas Matvejevas ir Upsalos universiteto Rusijos ir Eurazijos studijų instituto doktorantė Aušra Padskočimaitė.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Dėl pandemijos ribojimų protestuojantys vilkikų vairuotojai iš Kanados sostinės Otavos nesitraukė tol, kol neįsikišo policijos pareigūnai. Pradėjus sulaikymus, didžioji dalis sunkvežimių išvažiavo, bet dalį protestuotojų teko išsklaidyti ašarinėmis dujomis. Vadinamojo „Laisvės konvojaus“ dalyviai reikalavo panaikinti privalomus skiepus norintiems kirsti Kanados ir Jungtinių Valstijų sieną. Netrukus protestas virto į platesnio masto demonstraciją ne tik prieš įvestus ribojimus, bet ir prieš premjero Justino Trudeau vyriausybę. Kraštutinių dešiniųjų vadovaujama vilkstinė įkvėpė protestus užsienyje. „Laisvės konvojai“ riedėjo Lietuvoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Naujojoje Zelandijoje ir dar virtinėje šalių. Apie tai, kodėl Kanada virto populistinių, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų proveržio epicentru pasakoja Kvebeke dirbanti žurnalistė Nora Loreto, McGill universiteto Kanados studijų instituto direktorius Daniel Beland ir dezinformacijos analitikas David Troy.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Rusijai keliant įtampą Ukrainos pasienyje, Vakarų valstybės jau ne pirmą mėnesį Maskvą bando atgrasyti intensyvia diplomatija. Per susitikimus su Rusijos pareigūnais nuolat kalbama apie iki šiol nematytas sankcijas. Šios nedetalizuojamos, bet jų sąraše dažnai minimas iš Rusijos į Vokietiją nutiestas, bet iki šiol dar nesertifikuotas dujotiekis „Nord Stream 2“.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas per susitikimą su Vokietijos kancleriu žurnalistams sakė, kad jei Rusija užpuls Ukrainą, naujas, 11 mlrd. dolerių kainavęs dujotiekis nebus įjungtas. Olafo Scholzo atsakymas apie sankcijas buvo vangus: jis „Nord Stream 2“ taip ir nepaminėjo, nors sakė, kad Vokietijos ir Jungtinių Vastijų atsakas Rusijai bus vieningas.
Apie tai, kodėl išsiskiria NATO valstybių nuomonė dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio ir ar pavyks jį įtraukti į sankcijų sąrašą, jei Rusija užpuls Ukrainą pasakoja Margarita Balmaceda, Seton Hall universiteto diplomatijos ir tarptautinių santykių profesorė ir Stefan Meister, Vokietijos užsienio santykių tarybos analitikas.


Ved. Živilė Raškauskaitė

Jungtinėje Karalystėje didėja spaudimas premjerui Borisui Johnsonui dėl per karantiną Dauningo gatvėje vykusių vakarėlių. Pirminėse valstybės tarnautojos Sue Grey tyrimo išvadose skelbiama, kad linksmintasi mažiausiai 16 kartų. Dėl 12 susibūrimų policija pradėjo tyrimą.

Vestminsteryje vis garsiau kalbama, kad virtinę skandalų išgyvenęs B. Johnsonas bus priverstas trauktis. Netaktiškais pasisakymais, kandumu ir charizma garsėjantis politikas dalį britų žavėjo, dalį intrigavo. Bet pasirodžius pranešimams, kad premjeras nesilaikė paties patvirtintų karantino taisyklių, britai atvirai rodo nepasitenkinimą. B. Johnsono palaikymas smuko į nematytas žemumas. Jo partijos, Konservatorių, reitingai taip pat menksta.

Apie tai, ar tikėtina, kad B. Johnsoną iš posto išvers gimtadienio vakarėlis ir kitos linksmybės per karantiną pasakoja Timas Durrantas, Vyriausybės instituto Londone vadovas, Chris Curtis, „Opinium” tyrimų agentūros politinių apklausų skyriaus vadovas bei Mujtaba Rahmanas, rizikos analizės grupės „Eurasia Group” Europos skyriaus vadovas.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Pastarosiomis savaitėmis vis daugiau diskutuojama apie Suomijos ir Švedijos perspektyvas tapti NATO narėmis. Šias kalbas apie Šiaurės šalių galimą narystę aljanse paskatino įtampa prie Ukrainos sienų ir Kremliaus keliami ultimatumai Vakarams. Dalies ekspertų teigimu, nors artimiausiu metu Šiaurės šalių narystė Aljanse sunkiai tikėtina, ilgainiui situacija gali pasikeisti.

Įžvalgomis dalijasi Švedijos gynybos tyrimų agentūros tyrimų direktoriaus pavaduotoja Eva Hagström Frisell, Suomijos Tarptautinių santykių instituto vyriausiasis tyrėjas Charly Salonius-Pasternak ir Helsinkyje veikiančio kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centro vyriausioji analitikė Viktorija Rusinaitė.

Ved. Karolina Panto

Šią savaitę vyko dar vienas diplomatijos raudas, siekiant sumažinti Rusijos keliamą įtampą Ukrainos pasienyje, kur Maskva dislokavo daugiau nei šimtą tūkstančių karių.

Diplomatijai tęsiantis, abejonių pasėjo Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno pasisakymas, kad vakarų šalys sutaria ne visais klausimais: esą neabejojama, kad atsakas bus griežtas, jei Rusija pradės invaziją į Ukrainą, bet jei vyks mažesnio masto puolimas, vakarų sąjungininkų konsensusas dėl sankcijų gali sugriūti. Baltieji rūmai iš karto sureagavo – patikslino: jei Ukrainos sieną kirs Rusijos pajėgos, atsakas nepaisant puolimo masto bus negailestingas.

Nepaisant deklaruojamos vienybės, skirtumų yra. Pavyzdžiui, Vokietija nesutiko, kad į Ukrainą būtų siunčiami vokiški ginklai.

Apie tai, kur gali nuvesti diplomatinis kelias, ar gali Rusijos agresijos akivaizdoje subraškėti vakarų vienybė pasakoja politologas Alvydas Medalinskas, idėjų kalvės Henry Jackson Society tyrėjas Tarasas Kuzio bei Jungtinių Valstijų atsargos generolas Benas Hodgesas.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Po trijų Vakarų ir Rusijos pareigūnų susitikimų Maskvos karinės operacijos Ukrainoje grėsmė išlieka. Rusijos diplomatų teigimu, derybos – aklavietėje, tad Kremlius neatmeta ir karinių priemonių panaudojimo. Tuo metu JAV pareigūnai tikina, kad Maskvos tonas tik griežtėja. Žvalgybos duomenimis, Rusija Rytų Ukrainoje ruošiasi galimoms provokacijoms, kurios gali tapti pretekstu platesnei operacijai prieš Ukrainą.

Apie derybas su Rusija ir augančią įtampą pokalbis su patyrusia JAV diplomate ir buvusia NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller.

Ved. Aurimas Piečiukaitis

Minint sausio 6-osios apgulties metines, Amerikoje skirčių tiek daug ir gilių, kad vis dar kalbama apie demokratijos krizę. Dalis šalies gyventojų iki šiol tiki buvusio prezidento D. Trumpo melais apie esą pavogtus rinkimus: septyni iš dešimties respublikonų ir šiandien mano, kad J. Bidenas prezidento posto iš tikrųjų nelaimėjo.

Dalis analitikų svarsto, kad dėl susiskaldymo ne tik socialinėje plotmėje bet ir politinėje arenoje Amerika artėja prie pilietinio karo slenksčio. Kiti tvirtina, jog įsibėgėjo poslinkis link vienos partijos valdymo – panašiai, kaip Vengrijoje.

Demokratijos krizę Jungtinėse Valstijose laidoje analizuoja Terorizmo, ekstremizmo ir kovos su terorizmu centro Middlebury tarptautinių santykių instituto direktorius Jason Blazakis, VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė ir Seth Masket, Amerikos politikos centro Denverio universitete direktorius.

Ved. Živilė Raškauskaitė