Čekijos prezidento Milošo Zemano sveikata pablogėjo tiek, kad šis nebegali tęsti pareigų tuo metu kai jo labiausiai reikia – prezidentas yra tas, kuris moderuoja diskusijas tarp partijų dėl būsimosios valdančiosios daugumos. Prieš dvi savaites juos laimėjo centro-dešinysis opozicinių partijų blokas „Kartu“.

Tačiau tikras politinis trileris prasidėjo policijai pradėjus tyrimą dėl M. Zemano kanclerio Vratislavo Miinaržo, kuris įtariamas manipuliavęs sunkiai sergančiu prezidentu.

Laidos pašnekovai: LRT radijo bendradarbis Andrius Kunčina ir čekų politologas Pavelas Havličekas.

Ved. Lukas Kivita

Lenkijos konstituciniam teismui praėjusią savaitę užginčijus Europos Sąjungos teisės viršenybę, vis daugiau diskutuojama apie galimą Lenkijos išstojimą iš Europos Sąjungos - Polexitą. Lenkijos gyventojai trauktis nenori – 80 proc. jų palaiko narystę Europos Sąjungoje.

Šalies valdantieji ginasi, jog kalbos apie Polexitą – melagingos, esą jie palikti Europos Sąjungos neketina.

Įtampa tarp Varšuvos ir Briuselio itin išaugo Lenkijoje įgyvendinus teismų reformą. Pagal ją prie Aukščiausiojo teismo iš valdantiesiems palankių teisininkų suburta Drausminimo kolegija. Šiai suteikta teisė bausti, net šalinti iš darbo nepaklusnius teisėjus.

Po skundų Europos Sąjungos teisingumo teismas pripažino, kad Drausminimo tarybą – kenkia teismų nepriklausomumui, yra neteisėta ir nurodė ją išformuoti. Varšuva delsia vykdyti Europos teismo nurodymus Briuseliui net ir grasinant baudomis.

Lenkijos metamą iššūkį Europos Sąjungos teisės principams, šalys narės kritikuoja. Pabrėžiama, kad Varšuva žaidžia su ugnimi.

Apie Briuselio ir Varšuvos kaktomušą bei galimą Polexitą pasakoja Europos tarptautinių santykių tarybos Europos Sąjungos politikos analitikas Piotras Burasas ir Londono universiteto koledžo tyrėja, analizuojanti populizmą centrinėje ir rytų Europoje, Paulina Lenik.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Su energetine krize susiduria visas pasaulis. Tiekimo sutrikimai nesibaigia Kinijoje, dujų ir energijos kainos sparčiai auga Europoje, o dėl sudėtingos padėties ir šaltos žiemos įspėja ir Jungtinės Valstijos.

Apie krizės priežastis, valstybių reakcijas ir kaip energijos sutrikimai gali paveikti kovą su klimato kaita pokalbis su trimis pašnekovais:
Sidnėjaus universiteto Kinijos studijų centro direktoriumi profesoriumi Davidu Goodmanu, Oksfordo Energijos Studijų Instituto tyrėju Malcolmu Keay'umi ir Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio Šefildo universiteto energetikos politikos profesore Aimee Ambrose.

Ved. Aurimas Piečiukaitis

Naujasis Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Australijos saugumo paktas AUKUS – rimčiausias iki šiol Jungtinių Valstijų signalas apie tai, kad Azijos-Ramiojo vandenyno regionas tampa svarbiausia jų geopolitinių interesų zona. Niekam nekyla abejonių, kad susitarimas yra atsakas į Kinijos vis agresyvesnį komunistinės Kinijos elgesį Azijos-Ramiojo vandenyno regione

Pagal susitarimą, kuris apžvalgininkų jau vadinamas svarbiausiu geopolitinių aljansų perkonfigūravimu nuo Šaltojo karo pabaigos, amerikiečiai ir britai su australais dalinsis branduoline technologija, leisiančia Australijai statytis branduolinių povandeninių laivų laivyną.

Susitarimo atgarsiai vilnija ne tik Azijos-Ramiojo vandenyno regione, bet ir abipus Atlanto. Labiausiai jis įsiutino Prancūziją, kuri neteko 36 mlrd. JAV dolerių vertės kontrakto, pagal kurį Australijai buvo pažadėjusi pristatyti povandeninius laivus, tik ne branduolinius, o dyzelinius.

Kuo svarbus naujasis saugumo paktas Jungtinėms Valstijoms, Kinijai ir Australijai ir kaip kintantys Vašingtono geopolitiniai prioritetai paveiks Transatlantinius santykius?

Laidos pašnekovai: Oksfordo universiteto tarptautinių santykių profesorė Rosemary Foot ir Salemo universiteto profesorius Kanishkanas Sathasivamas.

Ved. Lukas Kivita

„Arba įveiksime šią sistemą, arba tapsime Šiaurės Korėjos tipo režimu“, – taip augančias Rusijos valdžios represijas nepriklausomus žurnalistus apibūdina vieno įtakingiausių rusų tiriamosios žurnalistikos projektų „The Insider“ vyr. redaktorius Romanas Dobrochotovas.

Jo vadovaujama žiniasklaidos priemonė, kaip ir daug kitų, Rusijoje paskelbta „užsienio agente“. Stebintieji Kremliaus režimo elgseną sako, kad atviras ir nesubtilus puolimas prieš tai, kas liko iš nepriklausomos žiniasklaidos Rusijoje, žymi naują Kremliaus autoritoritarizmo etapą, kuriame valdžia net nesistengia palaikyti tariamos demokratijos fasado.

Laidos pašnekovas – tiriamosios žurnalistikos projekto „The Insider“ vyriausiasis redaktorius Romanas Dobrochotovas.

„The Insider“ ir „Bellingcat“ dėka pasaulis žino virš Donbaso numušto Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofos kaltininkus, 2018 m. buvusį rusų žvalgybininką Sergejų Skripalį nunuodyti bandžiusių karininkų tapatybes bei asmenis, pasikėsinusius į Rusijos opozicionierių Aleksejų Navalną.

Ved. Lukas Kivita

Paryžiaus klimato susitarimas suvienijo valstybes bendram tikslui – kovai su klimato kaita. Šalys sutarė numatyti ir įgyvendinti veiksmus, apribojančius temperatūros kilimą. Siekiama užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra nedidėtų daugiau 1,5 laipsnio Celcijaus, lyginant su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.

Mokslininkai įspėja, kad 2030 m. bus kritiniai metai. Jei per dešimtmetį klimato kaitą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis nebus sumažintas per pusę, klimato kaitos valdymas negrįžtamai išslys iš rankų. Bus peržengta Paryžiaus susitarime numatyta riba. Tai lydės katastrofiniai klimato pokyčiai: dar dažnesnės karčio bangos, sausros, potvyniai, uraganai.

Kovos su klimato kaita veiksmų sekimo platforma „Climate Action Tracker“ šią savaitę išplatino ataskaitą. Joje prognozės niūrios – iš visų valstybių tik Gambijos ambicijos atitinka Paryžiaus susitarimo tikslus.

Apie tai, kur slypi Gambijos sėkmė ir kodėl turtingosios šalys kovoje su klimato kaita atsilieka, pasakoja profesorius Niklas Höhne, klimato politikos analitikas, kovos su klimato kaita veiksmų sekimo platformos įkūrėjas, bei aktyvistė iš Gambijos Fatou Jeng, įkūrusi nevyriausybinę organizaciją „Clean Earth Gambia“.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Reaguodamos į Rugsėjo 11-osios išpuolius Jungtinės Valstijos paskelbė karą su terorizmu, prie kurio prisijungė ir sąjungininkai. Karas, prasidėjęs Afganistane, palietė ir daugiau valstybių, Iraką, Siriją bei kitas. Ieškomiausias teroristas, Osama Bin Ladenas, nukautas prieš dešimtmetį, bet kritikai pabrėžė ilgamečio karo grimasas: kankinimus, šnipinėjimą ar tikslo neturėjimą.

Apie Rugsėjo 11-ąją, jos pasekmes ir karą su terorizmu pokalbis su keturiais pašnekovais:

Amerikoje esančio Kornelio universiteto teisės profesoriumi Josephu Margulisu, atstovavusiu asmenims, kalėjusiems Gvantanamo bazėje, Jeilio universiteto istorijos profesoriumi Samueliu Moinu, besigilinančiu į karą su terorizmu. Diskusijoje dalyvauja ir CNN žurnalistas, terorizimo ir nacionalinio saugumo analitikas Peteris Bergenas, ne tik parašęs bestseleriais tapusiais knygas apie karą su terorizmu, bet taip pat prodiusavęs pirmąjį Osamos Bin Ladeno interviu televizijoje 1997 m. Įžvalgomis dalinasi ir Jasonas Blazakis, sankcijų mechanizmo ir ekstremizmo ekspertas, dešimtmetį Valstybės Departamente dirbęs Kovos su terorizmu biure.

Ved. Aurimas Piečiukaitis

Po mažiau nei dviejų savaičių Rusijoje vyks Dumos rinkimai. Tiksliau, kaip pasakytų šios šalies politiką stebintieji, „vadinamieji rinkimai“, nes, kaip ir ne kartą anksčiau, mažai kas tikisi kad juos pergalė galėtų skelbti kažkas kitas nei „Vieningoji Rusija“.

Tuo pat metu apžvalgininkai su vis didesniu nerimu stebi tai, ką jie vadina vis didėjančiu Kremliaus spaudimu nepriklausomai šalies žiniasklaidai.
Rugpjūtį vienas autoritetingiausių Rusijoje televizijos kanalų „Dožd“ buvo paskelbtas „užsienio agentu“.

Pašnekovai: Nepriklausomo rusų tiriamosios žurnalistikos projekto „iStories“ vyr. redaktorius Romanas Aninas ir vokiečių transliuotojo „Deutsche Welle“ Rusijos politikos apžvalgininkas Konstantinas Eggertas

Ved. Lukas Kivita

Afganistano sostinėje, Kabule, valdžią užėmęs Talibanas žada būti kitoks nei prieš du dešimtmečius – esą yra nuosaikesnis ir neleis, kad šalis taptų prieglobsčiu teroristsms. Bet bėgantys afganistaniečiai talibų pažadais netiki, o savižudžio ataka Kabule rodo, kad sumaištimi teroristinės organizacijos jau naudojasi. Iššūkį Talibanui žada ir Pandžširo slėnyje susitelkęs pasipriešinimas.

Apie tai, kaip galėtų atrodyti Talibano valdymas, kaip plėtosis Afganistano ir regiono santykiai bei kokios yra Afganistano pamokos Vakarams ir Lietuvai – pokalbis su islamo tyrinėtoju, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Egdūnu Račiumi ir Vilniaus universiteto istoriku, dr. Kęstučiu Kilinsku, tarnavusiu operacijose Afganistane.

Ved. Aurimas Piečiukaitis

Pasaulio 5. Ved. Lukas Kivita