Pasaulio 5

Danijos visuomeninio transliuotojo tyrimas atskleidė, kad Junginės Valstijos su Danijos žvalgybos pagalba šnipinėjo aukšto rango Europos šalių politikus, tarp jų ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Tyrime minimas laikotarpis sutampa su 2013 m. per pasaulį nuvilnijusiu buvusio JAV žvalgybininko Edwardo Snowdeno skandalu, šiam atskleidus, kad amerikiečių vyriausybė šnipinėjo savo piliečius, bet ir sąjunginkus Europoje.

Ar šis rezonansinis danų žiniasklaidos tyrimas gali turėti pasekmių Kopenhagos santykiams su kaimynams? Kokio tai masto politinė ir komunikacinė krizė?

Laidos pašnekovai: Pietų Danijos universiteto docentas Thomas Wegeneris Friisas ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.

Ved. Lukas Kivita

Gegužės 22 d. pasiuntęs karinius orlaivius Lukašenkos režimas jėga privertė tūpti iš Atėnų į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą. Visa tai – tam, kad būtų sulaikytas režimo persekiojimas baltarusių žurnalistas, buvęs Telegram kanalo „Nexta“ vyriausiasis redaktorius Ramanas Pratasevičius. ES lyderiai incidentą be užuolankų vadina „užgrobimu“ ir „valstybiniu terorizmu“.

Stebėtojai neabejoja, kad šis įvykis ir po jo sekusios reakcijos neabejotinai paveiks ir kitus regiono politikos procesus. Vakarų santykius su Lukašenka, kuriems poveikis jau matyti plika akimi, bet ir Lukašenkos ir Rusijos.

Apie tai pokalbis su Švedijos tarptautinių santykių instituto mokslo bendradarbiu Andreasu Umlandu ir politologu, Varšuvoje veikiančio EAST analitinio centro tyrimų direktoriumi Andrejumi Jelisejevu.

Ved. Lukas Kivita

Po metus trukusių karantino suvaržymų laisvėjant taisyklėms Jungtinės Valstijos žengia žingsnius įprasto gyvenimo link. Tačiau tuo pat metu institucijos ruošiasi galimai naujai kitos „epidemijos“ – ginkluoto smurto – bangai.

Nuo š.m. sausio iki balandžio šaudynių, per kurias žuvo keturi ar daugiau asmenų, registruota 160. Palyginimui, pernai per tą patį laikotarpį tokių atvejų fiksuota 90. Plačiai žiniasklaidos nušviečiami įvykiai, tokie kaip šaudynės Atlantoje kur užpuolikas trijuose SPA salonuose nušovė aštuonis žmones – tik ledkalnio viršūnė.

Joe Bidenas problemą spręsti siūlo griežtinant ginklų nuosavybės kontrolę. Tačiau Senate Demokratai turi tik minimalią persvarą prieš Respublikonus, kurie tokioms iniciatyvoms priešinasi. Nemažai respublikonų kaip argumentą mini JAV Konstitucijos Antrąją pataisą, kurioje kalbama, kad piliečių teisė turėti ir nešiotis ginklą negali būti varžoma“.

Šioje laidoje – apie ginkluotą smurtą Jungtinėse Valstijose, kaip šį reiškinį paveikė pandemija ir ar įmanoma šią dešimtmečius strigusią diskusiją judinti į priekį. Pašnekovai: Sirakūzų universiteto politikos mokslų profesorius Grantas Reeheris ir Vanderbildto universiteto mokslininkas, psichiatras profesorius Jonathanas Metzlas.

Ved. Lukas Kivita

Laukiant prieštaringai vertinamo Izraelio aukščiausiojo teismo verdikto dėl palestiniečių iškeldinimo iš okupuotoje Rytų Jeruzalėje esančio Sheikh Jarrah rajono, palestiniečiai išėjo į gatves protestuoti. Ši byla iliustruoja itin jautrią temą – Izraelio vykdomą nausėdijų plėtrą. Prie palestiniečių pykčio prisidėjo ir tai, kad musulmonams svarbiu Ramadano laikotarpiu Izraelio institucijos apribojo galimybę burtis prie jiems svarbių šventų vietų Jeruzalėje.
Protestai peraugo į susirėmimus su policija. Įtampai eskaluojantis raketas Tel-Avivo kryptimi paleido Gazos ruože veikianti, teroristine islamistų grupuotė „Hamas“. Izraelis atsakė oro smūgiais. Tuo pat metu Izraelio miestuose – Lode, Jaffoje, Haifoje ir kitur – vyksta susirėmimai tarp agresyviai nusiteikusių Izraelio arabų ir žydų grupių, o tai stebėtojus verčia nerimauti dėl galimo pilietinio konflikto.
Šioje laidoje – apie Izraelį ir palestiniečius: konflikto eskalaciją, jos priežastis ir abiejų pusių ginamas tiesas.
Laidos pašnekovės: JAV veikiančio Notre Dame‘o universiteto religijos, konfliktų ir taikos studijų profesorė, knygų autorė ir bendraautorė Atalia Omer ir Mičigano universiteto politikos mokslų, tarptautinių santykių profesorė Yael Aronoff.
Ved. Lukas Kivita

Kovą JAV Meksikos pasienio tarnyba užregistravo daugiau nei 170 tūkst. tūkstančių sieną bandžiusių kirsti migrantų. Tai didžiausias per mėnesį užregistruotų žmonių skaičius per pastaruosius penkiolika metų, rodantis, kad padėtis Jungtinių Valstijų pietiniame pasienyje Joe Bideno administracijai tebėra didžiulis iššūkis.

Ir vis dėlto, nors administracija teigia dedanti pastangas suteikti geresnes sąlygas iš pietų atvykstantiems migrantams ir pabėgėliams, plečianti reikalingą infrastruktūrą, reikalingą pasirūpinti be tėvų priežiūros atvykstantiems vaikams, kritikai mano, kad situacijai pasiruošta nepakankamai ir prezidentą kaltina dvejonėmis.

Apie padėtį JAV-Meksikos pasienyje, migraciją ir tai, kaip ją paveikė pandemija pasakoja antropologė, Browno universiteto tyrėja Ieva Jusionytė ir Ohajo universiteto profesoriumi Jeffrey Cohenu.

Ved. Lukas Kivita

Rusijos ir Vakarų santykiai ir vėl naujose žemumose. Įtampa išaugo Čekijos saugumo tarnybai paskelbus, kad dėl 2014 m. metų amunicijos sandėlyje nugriaudėjusių sprogimų atsakingi du Rusijos karinės žvalgybos GRU karininkai.

Pasirodžius šiai informacijai, Čekijos vyriausybės sprendimu iš šalies išsiųsti aštuoniolika šnipinėjimu įtariamų Rusijos diplomatų. Netrukus diplomatų išsiuntimu su čekais solidarizavosi ir kitos Rytų Europos šalys: Slovakija, Baltijos šalys, Rumunija ir Bulgarija. Kaip žinia, Rusija atsakė tuo pačiu. Visa tai tik prisideda prie jau ir taip įtemptų Europos Sąjungos, o kartu ir visų Vakarų santykių su Vladimiro Putino režimu. Kiek žemai jie dar gali ristis?

Pašnekovai: čekų analitinio centro „Association for International Affairs“ tyrėjas Pavelas Havličekas ir VU TSPMI dėstytojas dr. Laurynas Jonavičius.

Ved. Lukas Kivita

Iki šių metų rudens amerikiečių kariai paliks Afganistaną, o kartu su jais ir Vašingtono vadovaujamoje koalicijoje dalyvaujančių NATO šalių pajėgos. Laikas iki kurio užsibrėžta tai padaryti – rugsėjo 11 d. – labai simbolinis. Tą dieną bus prabėgę lygiai dvidešimt metų nuo tada, kai Al-Qaeda surengė išpuolius Jungtinėse Valstijse.

Retas tikėjosi, kad buvimas Afganistane užsitęs du dešimtmečius. Per šį laiką operacijoms, kovai su teroristais JAV išleido daugiau nei 2 trln. dolerių, žuvo netoli pustrečio tūkstančio amerikiečių karių. Net ir po šitiek laiko Afganistanas ir toliau paniręs į chaosą.

Ką reiškia amerikiečių atsitraukimas iš Afganistano tokiu metu? Kaip tai paveiks aplinkines regiono valstybes? Kuo svarbios Turkijoje turinčios vykti taikos derybos, kuriose Talibanas kol kas dalyvauti atsisako?

Į šiuos ir kitus klausimus atsako Nipa Banerjee, Otavos universiteto vyresnioji mokslo bendradarbė, daugiau nei tris dešimtmečius dirbusi kanadiečių tarptautinės paramos agentūroje ir vadovavusi Kanados vyriausybės paramos Afganistanui programai. Antroji pašnekovė - Oregono universiteto profesorė, knygų apie Islamą ir Pakistaną autorė Anita Weiss.

Ved. Lukas Kivita

Iranas, penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės ir Europos Sąjunga vėl sėda prie derybų stalo, siekdamos gaivinti diskusijas dėl Irano branduolinės programos. Pirmasis diskusijų etapas praėjusią savaitę startavo Vienoje – ten pat, kur 2015 m. vadinamasis „branduolinis susitarimas“ ir buvo pasirašytas.

2018 m. D. Trumpo administracija iš „branduolinio susitarimo“ išstojo, grąžino ir dar labiau sugriežtino Irano ekonomiką gniuždančias sankcijas. Nuo to laiko Irano santykiai su Vakarais ir, labiausiai, su Jungtinėmis Valstijomis tik prastėjo – ypač po to kai Iranas reaguodamas ėmė didinti branduolinio ginklo gamybai reikalingo urano sodrinimo apimtis.

Prieš keturis mėnesius darbą pradėjus prezidento Joe Bideno administracijai, susitarimo dalyvės rodo norą grįžti tartis. Tiesa, diskusijas šią savaitę aptemdė kibernetinis išpuolis Natanzo branduolinė bazę, kurią, manoma, surengė Izraelis.

Kuo svarbios atnaujinamos branduolinės derybos ir ką reiškia ir ką reiškia likusiam pasauliui? Apei tai laidoje su Artimųjų rytų ir Irano politinius procesus tyrinėjančia politikos mokslų daktare Ieva Koreivaite ir JAV esančio Salemo universiteto tarptautinių santykių profesorius Kanishkanas Sathasivamas.

Ved. Lukas Kivita

Stebėtojai su nerimu stebi padėtį Ukrainos rytiniame pasienyje, kur Rusija telkia gausius kariuomenės dalinius. Baltųjų rūmų teigimu, karių ir karinės technikos kiekis didžiausias nuo 2014-ų. Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas neseniai pareiškė, kad jei Ukraina rengtų puolimą prieš Donbase veikiančias Rusijos remiamų separatistų pajėgas, tuomet Maskva tiesiogiai įsikištų ir tai žymėtų „Ukrainos pabaigos pradžią“.

Kas vyksta Ukrainos pasienyje ir ar reikia nerimauti dėl plataus masto invazijos į Ukrainą?

Apie tai pokalbis su Prahoje veikiančio analitinio centro „Europinės vertybės“ analitiku Davidu Stuliku ir Mykolo Romerio universiteto politologu Alvydu Medalinsku.

Ved. Lukas Kivita

Brazilijoje nuo koronaviruso kasdien mirštant tūkstančiams žmonių, įtampų dėl to, kaip į sveikatos krizę reaguoja valdžia tik daugėja – kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidentas Jairas Bolsonaro į krizę toliau moja ranka ir kritikams siūlo „nustoti skųstis“.

Prie problemų šią savaitę prisidėjo ir politinė krizė, po to kai prezidentas pakeitė šešis ministrų kabineto narius ir tris kariuomenės vadus. Pasitraukęs gynybos ministras atsistatydinimo pareiškime rašė, jog bandė „išsaugoti kariuomenę kaip valstybės instituciją“. Tai kursto nerimą, jog diktatūros laikams simpatijų neslepiantis prezidentas siekia palenkti kariuomenę savo naudai.

Kiek pagrįsti nuogąstavimai, jog prezidentas galbūt imasi veiksmų vesti Braziliją autoritarizmo keliu?

„Pasaulio 5“ – pokalbis su brazilų žurnalistu, naujienų portalo „The Brazilian Report“ vyr. redaktoriumi Gustavo Ribeiro ir Oklahomos universiteto Brazilijos studijų profesoriumu Fabio de Sa e Silva.

Ved. Lukas Kivita