Pasaulio 5

Kovo 17 d. transliuotame interviu ABC televizijai JAV prezidentas žodžių kišenėje neieškojo. Paklaustas, ar Vladimirą Putiną laiko „žudiku“ Joe Bidenas nedvejodamas atsakė „taip“ ir pridūrė, kad Rusija „sumokės“ už tai, kad kišosi į rudenį vykusius prezidento rinkimus.

Ar tai, kad Bidenas Putiną vadina „žudiku“, yra tik retorinė figūra, ar vis dėlto siunčia signalus griežtėjančias JAV nuostatas Rusijos atžvilgiu? Ko iš santykių su Vašingtonu tikisi Rusija? Ir kokius iššūkius kelia Maskvos ir Pekino tandemas?

Šias ir susijusias temas nagrinėjame su Pietų Kalifornijos universiteto Tarptautinių santykių mokyklos Vidurio Europos studijų programos direktoriumi, profesoriumi Robertu D. Englishu ir analitinio centro „Atlantic Council“ vyresniuoju bendradarbiu, tinklalaidės apie Kremlių „The Power Vertical“ autoriumi Brianu Whitmore'u.

Ved. Lukas Kivita

Praėjo dešimt metų nuo šimtus tūkstančių gyvybių nusinešusio Sirijos pilietinio karo pradžios. Simboliniu atskaitos tašku laikoma 2011 m. kovo 15 d. tūkstančiams sirų suplūdus į gatves protestuoti prieš prezidento Basharo Al-Assado režimą, kai jam pavaldžios saugumo pajėgos suėmė ir kankino grupelę moksleivių už tai, kad šie ant mokyklos paliko antivyriausybinį šūkį.

Karo pasekmes juto visi: Sirijoje panaudotas cheminis ginklas, iškilo ir žlugo vadinamoji „Islamo valstybė“, prasidėjusi masinė migracija sukėlė politinę krizę Europoje, o šiuo metu šalies teritorijoje veikia bent penkių valstybių kariuomenės.

Šiandien kalbos apie taikos procesą pritilusios, o įvykiai Sirijoje, lyginant su ankstesniu laikotarpiu tarptautinės auditorijos dėmesio sulaukia gerokai rečiau. Kodėl? Kaip Sirijos karo realybė atrodo po dešimties metų?

Į šiuos ir kitus klausimus atsako Tel Avivo universiteto Moshe Dayan Artimųjų Rytų ir Afrikos studijų centro mokslo bendradarbis Niras Bomsas ir Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedros profesorius Egdūnas Račius.

Ved. Lukas Kivita

Amerikiečių televizijos laidų vedėjos Oprah Winfrey interviu su britų Karališkosios šeimos nariais Princu Hariu ir Meghan Markle sudrebino visą pasaulį, bet labiausiai – rasizmu kaltinamą Karališkąją šeimą.

Kai rasės klausimai Vakaruose užaštrinti labiau nei bet kada anksčiau, karališkoji drama gali turėti ir rimtesnių pasekmių nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kokias gilesnes visuomenės skirtis atvėrė šis ažiotažas ir kaip jis paveiks Karališkąją šeimą?

Į šiuos ir kitus klausimus atsako Nottinghamo universiteto politikos istorijos profesorius Stevenas Fieldingas ir Huddersfieldo universiteto politikos mokslų daktaras Andy Mycockas.

Ved. Lukas Kivita

Paskutinė vinis į autonomijos karstą – taip apie Honkongo demokratinio judėjimo ateitį atsiliepia Kinijos Nacionalinio liaudies kongreso sesiją stebintys analitikai. Aiškėja, kad jau netrukus Pekinas perims visišką kontrolę renkant kandidatus į šio regiono parlamentą. Kartu Kinijos valdžia skelbia apie sparčiai atsigaunančią sulėtėjusią ekonomiką, kuriai piko metu buvo smūgį buvo sudavusi koronaviruso pandemija.

„Pasaulio 5“ – apie Kiniją ir jos ambicijas. Kokias režimo stiprybes ir silpnybes atskleidė COVID-19 pandemija? Kokių kitų pranešimų laukti Nacionalinio liaudies kongreso sesijoje?

Apie tai pokalbis su Kauno technologijos universiteto docente, Japonijos tarptautinio universiteto dėstytoja Vida Mačikėnaitė-Ambutavičienė ir Cornellio universiteto docentu Allenu Carlsonu.

Ved. Lukas Kivita

„Pasaulis po pandemijos nebebus toks pat“ – šią mintį ne kartą girdėjome klausydami diskusijų apie tai, kokius ilgalaikius pokyčius kiekvienam mūsų, o taip pat visiems kartu atneš COVID-19. Kovo 11 d. sueis lygiai metai nuo tada, kai Pasaulio sveikatos organizacija koronaviruso plitimą įvardijo esant pandemija.

Šioje laidoje apie tai, kokią įtaką koronavirusas daro reiškiniui, kuris didžiąja dalimi ir nulėmė tai, kad jo pilitimas tapo pandemija – globalizacijai. Kokius struktūrinius pokyčius pandemija skatina ekonominės ir politinės globalizacijos požiūriu?

Į šiuos ir kitus klausimus atsako Oksfordo universiteto Martino mokyklos profesorius, knygų apie globalizaciją autorius Ianas Goldinas bei VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

Ved. Lukas Kivita

Jungtinės Valstijos tapo pirmąja valstybe, Kinijos valdžios represijas prieš uigūrų bendruomenes vakarinėje Sindziango provincijoje pavadinusia „genocidu“. Nors terminas, tiesiogine jo prasme, tarptautinėje bendruomenėje šiuo klausimu nėra dažnai vartojamas, įvairios diskusijos apie uigūrų padėtį Vakaruose intensyvėja.

Šioje „Pasaulio 5“ laidoje apie viską nuo pradžių: kas yra uigūrai ir kokios istorinės aplinkybės nulėmė tai, kad šiaurės vakarinėje Kinijos provincijoje įsikūrusi 12 mln. gyventojų turinti bendruomenė tapo sisteminių represijų taikiniu? Ar padėtis gali būti apibūdinama genocido sąvoka?

Į šiuos ir kitus klausimus atsako Mehmetas Tohtis, Kanadoje veikiančios uigūrų teises ginančios organizacijos „Uyghur Rights Advocacy Project“ vadovas, bei Azijos regiono ekspertas, VU TSMPI docentas Konstantinas Andrijauskas.

Ved. Lukas Kivita

2021 m. vasario 1 d. į istoriją įeis kaip diena, kai „tautos sergėtoja“ save laikanti Mianmaro kariuomenė nusigręžė nuo per pastarąjį dešimtmetį šalyje įsitvirtinusių demokratiškesnių valdymo principų ir surengę perversmą perėmė valdžios kontrolę. Dabar baiminamasi kad generolo Min Aung Hlaing vadovaujama chunta grąžins šalį į karinės diktatūros laikus – dešimtmečius, kai šalis buvo itin uždara, režimo kritikams grėsė susidorojimas, o kariuomenės įtakos gijos raizgė visas įmanomas valstybės institucijas.

Kas šiandien vyksta Mianmare ir kur šios įtampos gali nuvesti? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Mianmare gyvenantis aktyvistas, McCaino instituto naujosios kartos lyderių programos atstovu Zaw Tu Hkawng ir Pietryčių Azijos šalių tyrėja Dr. Indre Balčaite.

Ved. Lukas Kivita

Į Paryžiaus klimato susitarimą sugrįžusių Jungtinių Amerikos Valstijų pasiuntinys klimatui Johnas Kerry sako, kad š.m. lapkritį vyksianti Jungtinių Tautų klimato konferencija (COP26) yra „paskutinis geriausias šansas“ išvengti sunkiausių klimato krizės pasekmių. Ar realu Vašingtonui susigrąžinti autoritetą globalioje kovoje su klimato kaita po ketverių D. Trumpo kadencijos metų?

Šiuo ir kitais klausimais kalbamės su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos tarybos nare, Europos klimato pakto ambasadore Rasa Tumaševičiūte ir Wilfrido Laurier universiteto profesoriumi Simonu Dalby.

Ved. Lukas Kivita

A. Navalnas po apnuodijimo „Novičioku“ į Rusiją grįžo tik tam, kad vėl būtų areštuotas ir teisiamas. Vis dėlto, įsisiūbavus demonstracijoms stebėtojai svarsto kad šįkart pilietinių neramumų pobūdis kitoks nei anksčiau. Kuo dabartiniai protestai skiriasi nuo ankstesnių? Kokia figūra A. Navalnas tapęs rusų visuomenės akyse?

Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškome su britų Karališkojo tarnybų instituto analitiku, knygų apie Kremliaus režimą autoriumi Marku Galeotti ir Prahoje veikiančio Karolio universiteto Boriso Nemcovo Rusijos tyrimų centro mokslo darbuotoju, politikos apžvalgininku Aleksandru Morozovu.

Ved. Lukas Kivita

Facebook ir Twitter sprendimas išjungti D. Trumpo paskyras – beprecedentis ir simbolinis daugeliu prasmių. Pirmiausia dėl to, kad parodė, kokią galią šiandien yra turi didžiosios technologijų kompanijos. Kuo šiandien tapusios soc. tinklų gigantės? Ar galime jas laikyti savarankiškais politiniais veikėjais?

Atsakymų į šiuos ir kitus susijusius klausimus su VU TSPMI profesore Dovile Jakniūnaite ir Pietų Kalifornijos universiteto profesoriumi Thomas Holliganu.

Ved. Lukas Kivita