Pasaulio 5

Klimato ekspertų piešiamas ateities scenarijus – niūrus. Neseniai pasirodžiusi Jungtinių Tautų kuruojamos Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaita rodo, kad kai kurių klimato krizės padarinių jau nebeišvengsime, nepriklausomai nuo to, kiek per ateinančius dešimtmečius seksis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Jau po kelių mėnesių Glazge, Jungtinėje Karalystėje vyks Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, daugelio vadinama bene paskutiniu geriausiu šansu šalių vyriausybėms susitarti dėl priemonių ir mechanizmų, galinčių mažinti šiltnamio dujų emisijas.

Vis dėlto, kai kurie ekspertai teigia, kad įrankiai spręsti klimato kaitą – ne vien tik vyriausybių rankose. Knygos „Beyond Politics: Private Governance Response to Climate Change“ autoriai teigia, kad vyriausybinio lygio sprendimams stringant privatus sektorius klimato krizę spręsti pats. Kaip? Kokiais būdais? Apie tai pokalbis su Vanderbilto universiteto profesoriumi Michaelu Vandenberghu.

Ved. Lukas Kivita

Įdėmiau sekantieji Jungtinių Valstijų vidaus politikos aktualijas greičiausiai pastebėjo žiniasklaidos antraštėse karts nuo karto sušmėžuojantį terminą „Critical Race Theory“ (liet. „kritinė rasės teorija“). Ši mokslinė koncepcija šiandien atsidūrusi Amerikoje vykstančio kultūrinio karo priešakinėse linijose.

Kaip teorinė prieiga Jungtinėse Valstijose tapo aršių debatų tema? Apie tai pokalbis su Šiaurės Teksaso universiteto socialinių mokslų daktare Aja Martinez ir Džordžijos Gwinnetto koledžo politikos mokslų profesore Dovile Budryte.

Ved. Lukas Kivita

Stebėtojai jau ilgą laiką reiškia nerimą, kad subliuškus strateginį stabilumą užtikrintiems JAV ir Rusijos susitarimams, santykiai tarp branduolinių valstybių tampa pavojingai nenuspėjami. Siekiant mažinti nežinomybę JAV Valstybės sekretoriaus pavaduotoja Ženevoje susitiko su Rusijos užsienio reikalų viceministru. Tokiu būdu abi pusės tęsia strateginį dialogą, kuris užmegztas per birželį vykusį pirmąjį Joe Bideno ir Vladimiro Putino susitikimą.

Apie JAV, Rusijos ir Kinijos branduolines ambicijas – pokalbis su New Haveno universiteto docentu Howardu Stofferiu ir Ohajo universitetų profesoriumi Dakota Rudesillu.

Ved. Lukas Kivita

Prieš savaitę publikuotas tarptautinis žurnalistinis tyrimas „The Pegasus Project“ atskleidė, kad privačios Izraelio technologijų bendrovės „NSO Group“ sukurta šnipinėjimui skirta programinė įranga galimai naudojama prieš žurnalistus, disidentus ir žmogaus teisių aktyvistus.Teigiama, kad programa jau buvo panaudota prieš brutaliai nužudyto Saudo Arabijos žurnalisto Jamalio Khashoggio artimuosius, Tibeto dvasinį lyderį Dalai Lamą, potencialiu taikiniu buvo tapęs ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bei keliolika jo vyriausybės kabineto ministrų.

Daug kas pasakytų, kad ši istorija nieko netikėto neatskleidė, o veikiau patvirtino senas nuojautas ir baimes. Kartu tai kelia klausimų – kaip tokias programas kuriančias laisvos rinkos logika besivadovaujančias kompanijas reikėtų reguliuoti?

Apie „Pegasus“ šnipinėjimo programą, ją sukūrusią bendrovę „NSO Group“ – pokalbis su Kanadoje esančio Queen's universiteto docentu Davidu Murakamiu Woodu.

Ved. Lukas Kivita.

Antivyriausybiniai protestai Kuboje – neeiliniai. Tokio masto demonstracijų, apimančių ne tik sostinę Havaną, bet ir daugumą kitų regionų, šalis nematė nuo pat komunistinį režimą į valdžią atvedusios revoliucijos laikų.

Įvykio beprecedentiškumas verčia svarstyti – ar nacionalinio masto demonstracijos reiškia gilesnį kubiečių nepasitenkinimą komunistų partijos valdymu? Ar demonstracijos gali tapti kartosis? Koks kiti tarptautinės arenos žaidėjų – JAV, Rusijos ir kitų - vaidmuo?

Laidos pašnekovai: Floridos tarptautinio universiteto Kubos tyrimų instituto profesorius, antropologas Jorge Duany, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, Dr. Ieva Giedraitytė.

Ved. Lukas Kivita.

Jungtinės Valstijos – viena iš šalių, įdėmiai sekančių reformų procesą Ukrainoje, remiančių šalį karinėmis priemonėmis šiai toliau ginantis nuo Rusijos agresijos Donbase. Abiejų šalių lyderiai – Volodymyras Zelenskis ir Joe Bidenas – vėliau šį mėnesį susitiks Vašingtone, kur, neabejojama, ukrainiečių pusė kels klausimus tiek dėl konflikto sureguliavimo, tiek dėl Ukrainos vietos euroatlantinėje bendruomenėje.

Koks Jungtinių Valstijų požiūris į Ukrainoje vykstančias reformas, karą rytuose ir jos ateitį? Šia tema specialus interviu su JAV diplomatu, Valstybės sekretoriaus pavaduotoju Europos ir Eurazijos reikalams George'u Kentu.

Ved. Lukas Kivita.

Liepos 1 d. Kinijos komunistų partija pažymėjo savo įkūrimo šimtmetį. Kalbėdamas Tiananmenio aikštėje šalies lyderis Xi Jinpingas akcentavo Kinijos istorinę didybę – jos kelią nuo kolonialistiniais laikais patirto pažeminimo iki tapimo globalia jėga, dėl kurio milijonai kinų pakilo iš skurdo, o kartu tai paveikė ir likusio pasaulio raidą.

Ką partijos generalinis sekretorius ir valdantysis elitas savo kalbose nutyli, bet nuolat primena demokratinio pasaulio stebėtojai – tebevykstančią demokratijos eroziją Honkonge, suvaržytą minties ir žodžio laisvė bei sisteminės represijos prieš uigūrus Sindziango provincijoje.

Šioje „Pasaulio 5“ laidoje – apie Kinijos komunistų partiją, jos santykį su Xi Jipingu, ideologinius naratyvus ir kitus aspektus. Pašnekovai: VU TSPMI tarptautinės politikos docentas, Rytų Europos studijų centro asocijuotasis ekspertas Konstantinas Andrijauskas ir Cornellio universiteto docentas Allenas Carlsonas.

Ved. Lukas Kivita

Prieš beveik penkis mėnesius Mianmaro karinė chunta kariuomenė surengė perversmą ir perėmė valdžią į savo rankas. Kariuomenės akistata su taikiai protestuojančiais gyventojais peraugo į ginkluotus susirėmimus.

Vietos stebėtojų teigimu nuo vasario šalyje žuvo daugiau netoli 900 civilių. Tūkstančiai žmonių matydami, kad režimas nusileisti neketina, nusprendė trauktis iš šalies. Kiti nusprendė trauktis iš didmiesčių į provincijas, jungiasi prie sukarintų savigynos pajėgų arba į ginkluotų etninių grupių kontroliuojamas teritorijas.

Analitikai sako, kad nors trintis tarp visuomenės ir save Mianmaro tautos „sergėtoja“ laikančios karinės chuntos didėja ir darosi vis pavojingesnė, šalies ateitį prognozuoti vis dar sunku.

Apie tai pokalbis su Mianmare gyvenančiu aktyvistu, Arizonos universiteto McCaino instituto Jaunųjų lyderių programos alumnu Zaw Tu Hkawng ir Vilniaus univeristeto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto tyrėju Justinu Stankumi.

Ved. Lukas Kivita

Izraelis ir vėl užsienio politikos stebėtojų dėmesio centre. Birželio viduryje šalies parlamentas patvirtino naująją šalies vyriausybę, šiaip ne taip suformuotą po kovo mėnesį vykusių rinkimų. Valdančiąją koaliciją sudaro net aštuonios partijos, kurių ideologinė amplitudė siekia nuo centro kairės iki griežtos dešinės. Kitaip tariant, tai labai kompromisinė vyriausybė, kuri pati neslepia, kad ją vienija vienas vienintelis bruožas – noras daugiau nebematyti Benjamino Netanyahu valdžioje.

Kiek tokia, iš mažai bendro turinčių politinių jėgų sukonstruota koalicija sugebės efektyviai dirbti, spręsti Izraeliui ir aplinkiniame regione kylančias saugumo dilemas? Ir ar laukti proveržio Izraelio ir palestiniečių santykiuose?

Į šiuos ir kitus klausimus atsako Izraelio demokratijos instituto Politinių reformų programos direktorius, politologas Assafas Shapira ir Carletono universiteto politikos mokslų profesorė Mira Sucharov.

Ved. Lukas Kivita

Po geopolitinių sukrtimų kupinų ketverių D.Trumpo metų JAV prezidentas akcentuoja, kad Vašingtonas ir vėl pasirengęs stovėti tarptautinės darbotvarkės priešaky, telkti sąjungininkus, spręsti valstybių sienas peržengiančias problemas ir įrodyti, kad demokratija ir toliau vis dar tebėra efektyviausia sistema tvarkantis su tarptautinės reikšmės iššūkiais. Tą sakydamas J. Bidenas demokratiją priešpriešina autoriniams režimams.

Vis dėlto, nors ambicijų vienyti demokratinį pasaulį netrūksta, ekspertai sako, kad realybėje tą daryti nebus lengva. Santykiai per ketverius Trampo metus keitėsi, Jungtinių Valstijų vidaus politikoje trintys ir partinis susipriešinimas niekur nedingo, o tai sąjungininkus skatina formuoti savo užsienio politikos darbotvarkę. Nuo ko priklausys Baideno sėkmė telkiant sąjungininkus ir su kokiais iššūkiais jis susidurs šiame kelyje?

Laidos pašnekovai: VU TSPMI prof. Ramūnas Vilpišauskas ir Marylando universiteto vyr. mokslininkė Eglė Murauskaitė.

Ved. Lukas Kivita