Prasidėję nuo Kapitolijaus šturmo, tapusio Jungtines Valstijų demokratijos krizės simboliu, 2021-ieji buvo pažymėti augančios įtampos tarp didžiųjų pasaulio galių, geopolitinių lūžių, ES tapatumo paieškų vis sunkiau nuspėjamoje tarptautinėje sistemoje, pandemijos ir vis aštrėjančios klimato krizės.

Įvykius apžvelgia VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė ir Marylando universiteto vyr. mokslininkė Eglė Murauskaitė.

Ved. Lukas Kivita

1991 m. gruodžio 25 d. beveik septynis dešimtmečius gyvavusi imperija formaliai nustojo egzistuoti. Virš Kremliaus plevėsavusi Sovietų Sąjungos vėliava nuleista paskutinį kartą.

Tą patį vakarą Michailas Gorbačiovas atsistatydino iš sovietų vadovo pareigų. Valdžia atiteko Borisui Jelcinui, iškilusį per audringus 1991 m. rugpjūčio pučo įvykius, paskatinusius istorinį sovietų žlugimą.

Praėjus trisdešimčiai metų Rusijoje vyrauja prieštaringi jausmai: vieni džiaugiasi pastaraisiais dešimtmečiais pastebėtais pokyčiais, kiti matydami jos represinio palikimo pėdsakus šiandien, įspėja, kad nesenos istorijos pamokos nebuvo išmoktos, matydami jos represinio palikimo pėdsakus šiandien.

Net ir tiems, kurie gimė po Sovietų Sąjungos žlugimo, praeitis tebėra problemiška.

Laidos pašnekovas – Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos katedros vedėju Gintautas Mažeikis.

Ved. Lukas Kivita

Aštuonerius metus Kinijos vykdoma „Vienos juostos vieno kelio“ programa sulaukia nemažai kritikos dėl to, kad investicijų gavėjas klampina milžiniškose skolose, kenkia aplinkai ir daro priklausomomis nuo Kinijos lyderių politinės valios.

Vašingtonas ir Briuselis dabar joms žada alternatyvą.

Europietiškoji programa, pavadinta „Global Gateway“ investicijoms į infrastruktūrą žada sutelkti daugiau kaip 300 mlrd. eurų viešojo ir privataus kapitalo. Labai panašią programą inicijuoja ir Džou Baideno administracija, savąją pavadinusi „Build Back Better World“

Ar gali Vakarai atsverti Kiniją infrastruktūros srityje? Ši per aštuonerius metus investavo netoli 800-ų mlrd. dolerių, tuo metu Briuselis ir Vašingtonas į šį lauką žengia tik dabar.

Pašnekovai: Čikagos universiteto Ekonomikos mokslų docentas Robertas Gulotty ir Vašingtone veikiančio Globalaus vystymosi centro ekspertu Gyude Moore.

Ved. Lukas Kivita

Pentagonas skelbia, kad po JAV ir Rusijos prezidentų pokalbio situacija Ukrainoje ir greta jos sienų nepasikeitė: Rusija ten ir toliau telkia dešimtis tūkstančių karių.

Dalis apžvalgininkų tai vadina blefu ir kariniu šantažu, bet Ukrainos ir Amerikos žvalgyba neatmeta plačios karinės operacijos grėsmės. Ukrainos gynybos ministro teigimu, tokia operacija galėtų įvykti jau kitą mėnesį.

Apie tai, kaip tokie kariniai veiksmai galėtų atrodyti, į kokius taikinius jie būtų nukreipti ir kaip Ukraina priešintųsi, pokalbis su Mykolo Riomerio universiteto politologu Alvydu Medalinsku ir karybos apžvalgininku Dr. Egidijumi Papečiu.

Ved. Aurimas Piečiukaitis

Šią savaitę Vienoje po penkių mėnesių pertraukos atnaujintos derybos su Iranu dėl branduolinės programos ribojimo. Tai buvo septintasis derybų turas po to, kai Jungtinių Valstijų prezidento postą perėmė Joe Bidenas. Kadangi Vašingtonas vadovaujant Donaldui Trumpui vienašališkai pasitraukė iš branduolinio susitarimo, dabar Jungtinės Valstijos derybose dalyvauja netiesiogiai.

Birželį Teheranas įšaldė dialogą iš karto po to, kai buvo išrinktas ultrakonservatyvus prezidentas Ibrahimas Raisi. Dabar prie derybų stalo Teheranas sėdo su milžiniškais reikalavimais: atšaukti visas D. Trumpo administracijos įvestas sankcijas, užtikrinti, kad grįžęs Vašingtonas daugiau nepasitrauks.

Iranas tikina, kad susitarimas – ranka pasiekiamas, bet Vakarai sutikti su Teherano reikalavimais neskuba. Derybininkai iš Europos – Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Europos sąjungos – po penkių dienų derybų grįžo į sostines pasitarti. Europos diplomatai sako – nusivylę, kartoja, kad iš Irano pasiūlymo neaišku, kokiu tempu ir kaip bus mažinama išplėtota branduolinė programa.

Jungtinės Valstijos įžvelgia Teherano klastą: vilkinti derybas ir taip laimėti dar daugiau laiko branduolinės programos plėtrai.

Apie tai, ar įmanoma atnaujinti 2015 m. branduolinį susitarimą kalbamės su dviem pašnekovais: Demokratijų gynybos fondo tyrimų instituto analitiku Beham Ben Taleblu ir Tarptautinės Krizių grupės analitiku Naysan Rafati.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Vokietija turi naują vyriausybę. Po maždaug du mėnesius trukusių derybų tarp rinkimus laimėjusių Socialdemokratų bei trečioje ir ketvirtoje vietoje pagal mandatų skaičių esančių Žaliųjų ir Laisvųjų demokratų, partijų lyderiai sukirto rankomis.

Tarp išsikeltų tikslų – didinti minimalų valandinį darbo užmokestį nuo 9-ių su puse iki 12-os eurų, palengvinti sąlygas imigrantams įgyti pilietybę. Užsienio politikoje – siekti Europos strateginio suvereniteto, transatlantinius santykius išlaikant kertine politikos ašimi. Finansų srityje – griežtai laikytis fiskalinės drausmės ir įvesti valstybės skolos lubas.

Ko laukti iš naujosios Vokietijos valdžios? Kokie akcentai svarbiausi partijų susitarime?

Pokalbis politikos analizės centro „Europos tarptautinių santykių taryba“ ekspertu Rafaeliu Lossu

Ved. Lukas Kivita

Metavisata, kurią prieš keletą savaičių pristatė „Facebook“ („Meta“) kompanijos įkūrėjas Zakerbergas, bus nauja visa apimanti virtualios realybės platforma, į kurią susijungę žmonės pramogaus, susitikinės, dirbs darbus, mokysis. Kitaip tariant – virtualios realybės internetas, trinantis ribą tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulio.

Tačiau kai kuriems rimtų nuogastavimų kelia tai, kad šia sąlyginai netolimos ateities vizija rūpinasi kompanija, kuri pastaraisiais mėnesiais išgyvena bene didžiausią reputacinę krizę savo istorijoje. Stebėtojų teigimu, metavisatoje virtualus bendravimas taps daug įtaigesnis, tačiau kartu tiek pat paūmės visos dabartinės socialinių tinklų ydos. Kokių turinio moderavimo problemų kelia virtualioji realybė?

Pašnekovai: Minesotos universiteto teisės mokslų profesorius Alanas Rozenshteinas ir Mičigano universiteto docentas Rabindra Ratanas.

Ved. Lukas Kivita

Apie pasenusią Jungtinių Valstijų infrastruktūrą diskutuojama jau ne vienerius metus. Nuo septintojo dešimtmečio, kai buvo suprojektuota dauguma pagrindinių šalies infrastruktūros sistemų, Amerikos gyventojų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.

Dabar infrastruktūros tinklas – keliai, tiltai, geležinkelio sistemos, vandentiekis – ne tik perkrautas bet ir sensta arba jau yra pasenęs.

Pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų vyriausybės atskaitomybės biuro duomenimis, beveik kas ketvirtą tiltą reikia remontuoti. Vien dėl transporto spūsčių sukelti vėlavimai Amerikos ekonomikai per metus kainuoja daugiau nei 120 mlrd. dolerių.

JAV prezidentas Joe Bidenas daugiau nei trilijono dolerių vertės infrastruktūros gerinimo išlaidų įstatymą laiko viena pagrindinių vidaus politikos pergalių. J. Bidenui ši itin svarbi, nes jo reitingai kritę į žemumas, kokių dar neteko matyti .

Įstatymas – tik dalinis laimėjimas. Kongresas dar svarstys J. Bideno siūlomą socialinės infrastruktūros gerinimo paketą. Išlaidos socialinės apsaugos tinklui gerinti bei kovai su klimato kaita kelia kur kas daugiau diskusijų. Jam nepritaria respublikonai, o ir dalis paties Bideno partijos narių – demokratų – dvejoja arba priešinasi.

Apie tai ar investicijos Bidenui grąžins rinkėjų palaikymą, apie įstatymų reikšmę Amerikos konkurencingumui pasaulyje ir tai, kodėl investicijos į socialinių paslaugų gerinimą ir kovą su klimato kaita stringa, kalbamės su trimis pašnekovais: Rytų Europos Centro direktoriumi Linu Kojala, politologu, Kolumbijos universiteto profesoriumi Robertu Y. Shapiro bei politologe, Masačiusetso Technologijų instituto profesore Andrea Louise Campbell.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Šią savaitę Taivane pirmą kartą lankėsi oficiali Europos Parlamento delegacija. Taibėjuje europarlamentarai paskelbė, kad Taivanas nėra vienas. Praėjusią savaitę Taivano užsienio reikalų ministras taip pat lankėsi Europoje. Čekijoje Senato pirmininkas Milošas Vystrčilas jam įteikė medalį už demokratijos gynimą. Tokius Europos politikų žingsnius griežtai kritikuoja Kinija ir įspėja dėl klaidų bei suprastėsiančių santykių

Apie Europos ir Taivano santykių perspektyvas pokalbis su keturiais pašnekovais: Čekijos Senato pirmininku Milošu Vystrčilu,Taivane su delegacija viešėjusiu europarlamentaru Petru Auštrevičiumi, Čekijos analizės centro Tarptautinių Santykių Asociacijos analitike Ivana Karásková ir Karo studijų universiteto Varšuvoje analitike Alicja Bachulska.

Ved. Aurimas Piečiukaitis

Jau po pusmečio Prancūzija rinks prezidentą. Nors laiko iki balsavimo daug ir rinkimų kampanija dar toli gražu neįsibėgėjusi, dėmesio potencialiems kandidatams - vis daugiau.

Prezidentas Emmanuelis Macronas, prieš ketverius metus įveikęs kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen, apie savo kandidatūrą dar oficialiai nepranešė, tačiau stebėtojai neabejoja, kad tą padarys. Tačiau didžiausią intrigą kelia publicistas, radijo ir televizijos laidų komentatorius Ericas Zemmouras – kitas potencialus kraštutinės dešinės kandidatas, žinomas dėl aštrios antiimigracinės retorikos ir prieš Islamą nukreiptų provokacijų.

Apie Prancūzijos rinkimus, kandidatus ir kampanijos temas pasakoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos universiteto dėstytojas Gintas Karalius.

Ved. Lukas Kivita