„Norime atkreipti žiūrovų dėmesį į svarbią socialinę problemą – pamirštus ir vienišus vyresnio amžiaus žmones. Šis animacinis filmas pasakoja apie močiutę, kuri kepa blynus ir kantriai laukia svečių. Įsivaizduokite tokį laukimą, kai tikriausiai niekas taip ir neateis“, – filmą „Močiutės blynai“ pristato vienas jo kūrėjų Vykintas Labanauskas. Močiutės istorija bus pasakojama ir naujausiame jo ir Dominykos Adomaitytės animaciniame filme „Stikliniai drambliai“. Apie senolius pasakojamose istorijose, kūrybinį tandemą namuose, ilgesnius ir trumpesnius kelius į kiną – pokalbis su folių menininke Dominyka Adomaityte ir animacijos kūrėju Vykintu Labanausku.

Praėjusią savaitę vykusioje nuotolinėje Berlyno kino festivalio ceremonijoje paskelbta, kad Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis išrinktas geriausia 2020 metų filmavimo lokacija Europoje. Kauno filmų biuro vadovą Aurelijų Silkinį kalbina Kotryna Lingienė.

Vedėja Austėja Kuskienė

„Aš esu gimęs dar Sovietų sąjungoj, tad kaip vaikas, kaip paauglys, kaip asmenybė labiausiai formavausi 90-aisiais. Manau, kad visai mano kartai tas virsmas iš lengvo komunizmo į kapitalizmą yra svarbus,“ – apie filmuose itin ryškias Nepriklausomybės pradžios refleksijas sako režisierius Andrius Lekavičius, šiuo metu dalyvaujantis Berlyno kino festivalio talentų sekcijoje. Pokalbis su A. Lekavičiumi apie kuriamą interaktyviąją dokumentiką, norą pasakoti istorijas bei naujausią dokumentinį filmą apie šviesaus atminimo Vytautą Kernagį.

Jau beveik keturis mėnesius, nuo lapkričio pradžios, kino teatrai – uždaryti. Šalies Kino rodytojų asociacijos nariai teigia, kad, nepaisant dabartinės epidemiologinės situacijos, jie jau šiandien galėtų atsiverti ir užtikrinti kone didžiausią saugumą, lyginant su kitomis viešomis vietomis. Jų saugumą lemia trys dėmenys: erdvi patalpa, išlaikomas atstumas tarp žiūrovų ir, svarbiausia, – ventiliacijos sistema. Pasakoja Inesa Rinkevičiūtė.
Vedėja Austėja Kuskienė

Geriausio 2019-ųjų metų operatoriaus apdovanojimas įteiktas operatoriui Vytautui Katkui už dokumentinį filmą „Animus Animalis. Istorija apie žmones, žvėris ir daiktus“ (rež. Aistė Žegulytė). Komisija kūrinį įvertino už vaizdo daugiasluoksniškumą, sukurtą kantriai stebint pasaulį ilgais, ramiais, statiškais kadrais. „Ąžuolo“ apdovanojimas už geriausią 2020 m. kino operatoriaus darbą įteiktas Simonui Glinskiui už vaidybinį filmą „Nova Lituania“ (rež. Karolis Kaupinis). Operatorių dėkingumo apdovanojimas šiemet atiteko koloristui Jonui Sunklodui, jis yra vienas aktyviausių ir seniausiai dirbančių šios srities specialistų. Pokalbis su laimėtojais apie šešerius metus trukusius „Animus animalis“ filmavimus ir 12 pakeistų kamerų, Vytauto Augustino fotografijas kaip raktą filmuojant „Nova Lituania“ ir koloristo indėlį į filmo vizualiką.

„Iš aštuonių programos filmų pasižiūrėjome net septynis ir tikrai nemanome, kad likęs vienas – šedevras. Šių metų programa gali sunaikinti meilę prancūziškam kinui, kuris, vis dėlto, nuo prancūzų Naujosios bangos sektinu pavyzdžiu buvo kone visam pasauliui...“ – festivalį „Žiemos ekranai“ apžvelgia #PiktosKinoKritikės Ilona Vitkauskaitė ir Santa Lingevičiūtė.

Vedėja Austėja Kuskienė

Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimai „Ąžuolai“ po kelerių metų pertraukos grįžta ir pristato naują apdovanojimų konceptą – apvalaus stalo diskusijas. Kino operatoriai, pretenduojantys gauti 2019-ųjų ir 2020-ųjų „Ąžuolų“ statulėles, – Algimantas Mikutėnas, Simonas Glinskis, Narvydas Naujalis, Vytautas Katkus, Laurynas Bareiša ir Rugilė Barzdžiukaitė – pristato savo nominuotus darbus bei atvirauja apie ambicijas kine. Pokalbį moderuoja režisierius Mikas Žukauskas ir kino istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė.

„Apdovanojimus ir nominacijas vieną po kito graibstantis, po prestižinius festivalius keliaujantis danų režisieriaus Thomo Vinterbergo filmas – skaitmeninės paskutiniosios „Scanoramos“ pažiba, nugulusi į legalias lietuviškas filmų peržiūros platformas. 2 valandų trukmės filmas – ne lengva komedija, bet ir ne itin kompleksiška ir suraizgyta drama,“ – filmą „Dar po vieną“ apžvelgia teatro ir kino kritikė Laura Šimkutė.

Vedėja Austėja Kuskienė

Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimai „Ąžuolai“ po kelerių metų pertraukos grįžta ir pristato naują apdovanojimų konceptą – apvalaus stalo diskusijas. Jaunieji kino operatoriai, pretenduojantys gauti 2019-ųjų ir 2020-ųjų „Gilės“ statulėles, pristato savo nominuotus darbus bei diskutuoja apie galimybę atsiskleisti įvairaus žanro filmuose. Pokalbį moderuoja režisierius Mikas Žukauskas ir kino istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė. Diskusijoje dalyvauja operatoriai Nojus Drąsutis, Jevgenij Tichonov, Linas Žiūra, Lina Margaitytė, Oskaras Abramavičius ir Rytis Aliukonis.

Kino žurnalistė Ieva Šukytė apžvelgia vieną kontroversiškiausių erotinių filmų - Nagisa Oshimos 1976-ųjų „Jausmų imperiją“.

Vedėja Austėja Kuskienė

Kovo 11-osios proga LRT žiūrovai turės galimybę pamatyti naujausią režisieriaus Armo Rudaičio dokumentinį filmą „Laisvės vaikai“. Tai – jaudinanti istorija apie 10-mečio berniuko Tado ir jo tėčio Igno Minioto kelionę aplink pasaulį, kurios metu (1993–1995 m.) jie su Lietuvos vėliava aplankė daugiau nei 20 lietuvių bendruomenių visame pasaulyje bei pirmieji įveikė buriuotojų kapinynu vadinamą Horno Rago iškyšulį. Visgi ne vieno filmo režisierius A. Rudatis savo „arkliuku“ įvardija montažą – filmų, muzikinių klipų, laidų ar vykstantį čia pat, vietoje tiesioginių transliacijų metu. Pokalbis su A. Rudaičiu apie montažo režisieriaus veiklą, kantrybę, kuria turi pasižymėti kiekvienas montažo režisierius, bei naujų prasmių paieškas.

Vedėja Austėja Kuskienė

Kodėl prezidentas Antanas Smetona nevertino kino meno ir nesuteikė visų galimybių skleistis lietuviškam kinui? Kaip buvo cenzūruojami užsienio šalių filmai ir kodėl kino teatruose žiūrovai negalėjo išgirsti svetimos tautos himno? Pokalbis su istoriku, Lietuvos literatūros ir meno archyvo vyresniuoju specialistu Audriumi Dambrausku, parašiusiu disertaciją „Kinematografinė kultūra Lietuvoje, 1926-1944: tarp pramogos ir ideologijos“.

„Kadangi karantinas palanki terpė prokrastinacijai, laikas toks išsitęsęs, o pyktis dėl vėluojančios vakcinos niekur nedingo, pats tas savo kartėlį skandinti tiesiog serialuose,“ – pastebi #PiktosKinoKritikės – Ilona Vitkauskaitė ir Santa Lingevičiūtė, apžvelgdamos du Netflix serialus: „Geriau skambinti Solui“ („Better Call Saul“) ir „Apsimesk, kad tai miestas” („Pretend It's a City“).

Vedėja Austėja Kuskienė

„Dažniausiai idėjos kyla žiūrint youtube arba skaitant delfi – tokioje banalioje informacijoje ieškau emocinio užtaiso, kuris mane patį paveiktų. Tuomet bandau joms rasti laiko, kurio įprastas informacijos laukas tokioms istorijoms negali suteikti – dažniausiai apsiribojama detaliais aprašymais, trumpais aktualijų aptarimais. O aš norėčiau skirti istorijoms ilgesnį laiką – ilgiau pabūti su tomis vietomis ar veikėjais,“ – į klausimą, kaip kyla idėjos filmams, pasakojantiems iš pažiūros gana paprastas, kartais net žiaurias istorijas, bet slepiantiems gilesnius klodus ir universalesnes problemas, atsako režisierius ir operatorius Laurynas Bareiša. Jo filmas „Atkūrimas“ Vilniaus tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje paskelbtas geriausiu lietuvišku trumpametražiu filmu. Pokalbis su L. Bareiša apie kūrybą ir nuolatinį režisūrinį „treniravimąsi“, kuris atvedė iki ilgametražio filmo.

„Normalūs žmonės“ nėra serialas apie normalius žmones, bent jau ne apie tuos, kuriuos dažnai galvojame. Tai dviejų destruktyvių, kalbėtis nemokančių jaunuolių istorija, nekurianti jokių iliuzijų apie tikrąją meilę ar tai, kad ji stebuklingai gali išgydyti visas žaizdas,“ – serialą „Noramlūs žmonės“ („Normal People“) apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.

Vedėja Austėja Kuskienė

Kodėl mases įtikina ne faktai, o charizma, melagienos bei emocingi pareiškimai? Kas lėmė post-tiesos fenomeno įsigalėjimą politiniame ir socialiniame lauke? Ir, galiausiai, kaip šį fenomeną reflektuoja bei dekonstruoja teatro bei kino režisieriai? Pokalbis su neseniai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje meno disertaciją „POST-TIESOS FENOMENAS KINE IR TEATRE: KŪRYBINĖS STRATEGIJOS“ apsigynusia meno dr. Živile Mičiulyte.

„Prieš pat jau praėjusių metų pabaigą filmų ir serialų gigantė „Netflix“ mestelėjo bombą – valandos trukmės garsaus serialo „Black Mirror“ sukurtą mokumentiką itin išganingu pavadinimu – „Mirtis 2020-iesiems“. Galima nesunkiai nuspėti, jog vartotojams be sąžinės graužaties reklamuojamas produktas netruko pakilti į žiūrimiausių topus. Bet ar tikrai ten yra į ką žiūrėti?“ – atsakymą pateikia kino ir teatro kritikė Laura Šimkutė, apžvelgdama Al Campbell ir Alice Mathias mokumentinį filmą „Mirtis 2020-iesiems“ („Death to 2020“).

Vedėja Austėja Kuskienė

„Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje mano kurso vadovas buvo labai stiprus dokumentininkas Kornelijus Matuzevičius – iš jo gavau įkvėpimo, kuris mane padarė dar geresniu dokumentikos kūrėju. Ir tie projektai kažkaip automatiškai susidėliojo, atsirado kelionės, ir pajaučiau, kas iš tikrųjų yra ta dokumentiką, ką tu jauti kai esi kažkur toli su ypatingais herojais. Tai tiesiog įkvepia, nenusakomas jausmas. Vaidybiniame kine man dar daug augti, kad tokį patį pasitenkinimą jausčiau,“ – pasakoja kino operatorius Saulius Lukoševičius. Pokalbis su S. Lukoševičiumi apie meilę dokumentikai, gimusią dar vaikystėje einant su tėvu į fotomedžiokles, naujai atrastą šviesų dailininko darbą ir patirtis studijuojant Amerikos filmų institute Los Andžele.

Vedėja Austėja Kuskienė