Tarpukario Kaune gyvenantis geografijos profesorius Feliksas Gruodis pateikia Vyriausybei beprotišką idėją – išgelbėti šalį nuo pražūties sukuriant atsarginę valstybę užjūryje. Profesoriumi patiki tik politika nusivylęs šalies premjeras. Kol abu vyrai sprendžia, gelbėti kitus ar save, griūva vieno iš jų santuoka.
Pokalbis su ilgametražio vaidybinio filmo „Nova Lituania“ režisieriumi Karoliu Kaupiniu apie atsarginės Lietuvos idėjos realumą, gyvenimą sekant Kazio Pakšto keliais ir filmo kūrimą.
Vedėja Austėja Kuskienė.

„Filmas niekados nėra išmetamas, jis vis vien lieka tavo archyvuose. Toks aktyvus darbas su filmu, po jo baigimo, būna apytiksliai 2-4 metai, vėliau – mažiau darbo. Kartais sulauki kokio laiško, kur prašoma atsiųsti ar užregistruoti filmą – taip nutinka ir po šešerių metų. Ir man taip yra buvę – lyg ir buvai atsiribojęs nuo to filmo, bet tau apie jį primena, vadinasi, negali būti visiškai atsiribojęs. Tai – kaip tavo vaikas, kuris gyvena savogyvenimą, jau suaugęs vaikas“, – svarsto Marija Fridinovaitė, Kamilės Milašiūtės trumpametražio vaidybinio filmo „Motinos diena“ prodiuserė. Kas vyksta iki filmo parengimo platinti? Kokie žmonės atlieka postprodukcijos darbus ir kokios šių darbų subtilybės? Pasakoja režisierė K. Milašiūtė, filmo montažo režisierius Laurynas Bareiša, garso režisierius Ignas Mateika, operatorius Narvydas Naujalis ir prodiuserė Marija Fridinovaitė. Vedėja Austėja Kuskienė.

„Režisierė yra pagrindinis žmogus, kuris visus suvedė, sugalvojo, jos galvoje galbūt geriausiai pasirašiusi ta istorija ir ji greičiausiai savo mintyse jau nufilmavusi visą filmą. O mes – kaip nebylūs pagalbininkai, kurie jai padeda tą filmą įgyvendinti realybėje“, – apie save ir kitus filmo gamyboje dalyvaujančius žmones svarsto filmo „Motinos diena“ dailininkė Sigita Šimkūnaitė. Kokie žmonės dalyvauja filmavimuose, kokios jų atsakomybės ir kaip vyksta patys filmavimai? Pasakoja kostiumų dailininkė Fausta Naujalė, grimuotojai Justė Butkė ir Paulius Pijus Zulonas, garso režisierius Ignas Mateika, šio filmo „gaferis“ operatorius Simonas Glinskis, jo padėjėjas Šarūnas Rudys, operatorius Narvydas Naujalis, jo pirmasis asistentas Zbigniev Bartoševič, režisierės asistentė tęstinumo klausimais Jorūnė Greičiūtė, dailininkė Sigita Šimkūnaite, prodiuserė Marija Fridinovaite, transporto koordinatorius Narimantas Šakalys, „kastingo“ asistentės Ieva Kotryna Skirmantaitė ir Ona Kotryna Dikavičiūtė, gamybos vadovas Paulius Michalovskis, DIT Laura Aliukonytė ir kiti. Ved. Austėja Kuskienė.

„Kinas yra labai sunkus darbas, ir režisierius privalo turėti motyvaciją – kodėl jis tai daro? Žinoma, turbūt privalai daryti tai ir dėl savo ego, kažką norėti išreikšti, bet man to dažnai neužtenka. Darbas su dienos centrą lankančiais vaikais man ir buvo vienas pagrindinių tikslų: aš pamačiau tuos vaikus, pamačiau, kad jie geba vaidint, nors darbuotojai sakė, kad „vaikas sunkus, su juo sudėtinga dirbti, jis niekada neateis“, o aš mačiau, kad jis gali, kad jis geba vaidint geriau nei dauguma aktorių, kad jis ateina, nori ir daro tai su užsidegimu... Tai ir yra mano motyvacija“, – apie pasirinkimą savo filme „Motinos diena“ kviesti vaidinti atvirą jaunimo centrą lankančius vaikus, pasakoja režisierė Kamilė Milašiūtė. Kaip sekėsi užmegzti ryšį su pagrindiniais aktoriais, įkvėpusiais ir patį filmo siužetą? Kiek režisierė turėjo dirbti su filmo dramaturge ir ką reikėjo nuveikti, besiruošiant filmavimams? Mintimis dalijasi dramaturgė Teklė Kavtaradzė, operatorius Narvydas Naujalis, prodiuserė Marija Fridinovaitė ir režisierė K. Milašiūtė. Ved. Austėja Kuskienė.

„Prodiuserystė – labai įdomi profesija, bet tik prodiuseriai tą žino,“ – sako prodiuserė Marija Razgutė, kuri šiemet pateko į vieną stipriausių kino prodiuseriams skirtų renginių Europoje – „European Film Promotion“ tinklo organizuojamą programą „Producers on the Move“. Pokalbis apie prodiuserio atsakomybes bei kelią prodiusavimo link su M. Razgute, dirbusia su tokiais filmais, kaip Andriaus Blaževičiaus „Šventasis“, Marijos Kavtaradzės „Išgyventi vasarą“ ar Karolio Kaupinio „Nova Lituania“.
Vedėja Austėja Kuskienė.

Kiek žmonių kuriant filmus dirba dailės departamente? Kaip keičiasi už kino vizualiką atsakingų žmonių darbas, kai filmuose vis daugiau kompiuterinės grafikos? Iš ko galima spręsti, kad TV serialas susilauks tarptautinės sėkmės? Apie serialų ir kino kūrimą pasakoja viena tarptautinių mokymų „Art Department Masterclass“ organizatorių, dailės departamento koordinatorė Ieva Bužinskaitė.
Ar galima kurti dokumentinius filmus karantino metu namuose? Dokumentinio kino ir teatro režisierė Živilė Mičiulytė ir „Meno avilys“ pristato dokumentinio kino pamokas mokiniams ir visiems besidomintiems.
Ved. Austėja Kuskienė.

Igno Meilūno animacinio filmo „Matilda ir atsarginė galva“ pasaulinė premjera vyks viename svarbiausių industrijos renginių – tarptautiniame Anesi animacijos festivalyje, filmas varžysis jauniesiems žiūrovams skirtoje konkursinėje programoje. Kaip buvo kuriamas šis filmas, kiek truko lėlių gamyba ir kiek sekundžių nufilmuojama per darbo dieną? Pokalbis su režisieriumi Ignu Meilūnu, operatoriumi Simonu Glinskiu, dailininku Antanu Dubra ir lėlių dailininke Juste Vazgyte. Vedėja Austėja Kuskienė.

Ar muzikiniai klipai – geriausia medija vystyti režisūrinį braižą ir mokytis papasakoti istorijas? Kuo skiriasi trumpametražio filmo ir muzikinio klipo kūrimas? Kokia muzikinių klipų kultūra Lietuvoje? Mintimis dalijasi režisieriai, muzikinių klipų kūrėjai Šarūnas Akelaitis, Justas Ramanauskas, Saulius Baradinskas ir Titas Sūdžius.
Ar įmanoma sukurti filmą per 72 valandas? Filmų kūrimo festivalio „Odisėja72“ organizatoriai atsakytų, kad taip, ir rezultatai netgi džiugina. Pokalbis su „Odisėja72“ organizatore Avelina Markevičiūte ir festivalio komisijos nariu, režisieriumi Airidu Janušausku. Vedėja Austėja Kuskienė.

„Kuriu netikrą architektūrą“, – apie savo darbą juokais pasakoja kino aikštelių braižytoja Iveta Šmidtaitė, dirbusi su BBC ar „Netflix“ nemažo populiarumo sulaukusiais projektais. Nuo atšiaurios XVIII a. Škotijos iki 7-8 dešimtmečio ryškaus Bostono – tokie skirtingi gali būti interjerai, kurių architektūrą nubraižo būtent šios laidos pašnekovė. Pokalbis su Lietuvoje mažai kam žinomą poziciją kino industrijoje užimančia Iveta Šmidtaite. Ved. Austėja Kuskienė.

„Kino pavasariui“ persikėlus į internetinę erdvę padidėjusį darbo krūvį pajuto ir kino vertėjai. Apie filmų vertimus pasakoja festivalio vertimų koordinatorė Julija Matulytė. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Audiovizualinio vertimo studijų programos dėstytoja Jurgita Astrauskienė atskleidžia kino vertimo kurtiesiems ir neprigirdintiesiems subtilybes, o dr. Laura Niedzviegienė atskleidžia, su kokiais sunkumais susiduriama verčiant filmus akliesiems.

Kaip karantinas paveikė kino industrijos atstovų darbus ir kasdienybę? Mintimis dalijasi režisieriai Marija Kavtaradzė ir Titas Laucius, operatorius Martynas Norvaišas, aktorius Žilvinas Tratas ir prodiuserė Klementina Remeikaitė. Ved. Austėja Kuskienė.