Prieštaros

Laidos ginčo turinys sudarytas siekiant atsakyti į daugelį su vartojimu (naudojimu) susijusių klausimų, kuriuos iš esmės aprėpia svarbiausias - ar egzistuoja saikas XXI-amžiuje? Mūsų gyvenamas laikmetis – vartojimo (naudojimo) pagundų metas: retas kuris pajėgia atsispirti pagundai skaniai ir daug, neribojant apetito, pavalgyti, ką nors daiktiško, neribojant norų, įsigyti. Kitaip tariant, iškyla dilema – išlaidauti savo malonumui ar pirkti daiktus, juos kaupti, bet nesinaudoti? Jeigu apsispręsta išlaidauti arba taupyti, kaupti, tai su saiku ar be? Kada sustoti? Kodėl tokie platūs ir kartais nepasiteisinami, netgi neįgyvendinami mūsų užmojai, norai?
Tai tik dalis gyvenimiškų, su vartotojiška kultūra susijusių, klausimų, kurie laidoje aptariami ir atsakymų į juos ieškoma kartu su viešnia ponia Rūta Vainiene - Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktore, teigiančia, kad ekonomistai konkrečių atsakymų į šiuos klausimus neturi, nes žmogus gimsta su noru gyventi geriau. Žmonės siekia turėti vis daugiau ir daugiau, kai yra gerai – galvoja, kad taip visą laiką ir bus. Kodėl prarandamas saiko jausmas? Ar, aplinkybėms pasikeitus, pavyktų prisitaikyti? Pasiklausykite aistringo disputo ir labai įdomių ekspertės įžvalgų.
Norime pranešti, kad šiol jūsų pasiūlymų apie pageidaujamas „Prieštarų“ laidų temas lauksime interneto adresu [email protected].

Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.

Laidos disputui pasirinktas lyg ir įprastas, tačiau prieštaringai vertinamas, mūsų kasdienybės reiškinys – televizoriaus žiūrėjimas kaip laiko leidimo būdas, kuris šį, vis modernėjantį įrenginį, „paverčia“ mūsų draugu arba... priešu.
Žiūrėti televizorių ar ne – asmenininis kiekvieno pasirinkimas, priklausantis nuo daugelio veiksnių – amžiaus, pomėgių arba domėjimosi sričių, taip pat paveikumo įspūdžiams bei daugelio kitų. Vieniems televizorius – draugas, kitiems – priešas; kiltų klausimas kam ir kodėl?
Sumanyta laidos dramaturgija ypač palanki disputui, ieškant galbūt ne vienintelio atsakymo į esminius, su šia tema susijusius, klausimus.
Atrodytų, kad nežiūrintieji televizoriaus gali būti laikomi jį žiūrinčiųjų savivertės žemintojais, nes jie didžiuojasi tuo, kad nežiūri ir mano esą pažangūs, labiau išsilavinę...Ar tikrai taip yra? Gal jie slapukauja ir vengia būti pavadinti snobais? Kokios televizijos programos žiūrėtinos, kiek laiko joms reikėtų skirti, kokio amžiaus vaikams, kaip turėtų elgtis tėvai, norėdami kontroliuoti priešais televizorių ar kitų modernių įrenginių ekranus jų leidžiamą laiką?
Į šiuos ir kitus laidoje aptariamus klausimus išgirsite kiek neįprastus ir labai naudingus atsakymus, jeigu įsiklausysite į viešnios, karo psichologės, Geštalto psichoterapeutės ponios Karolinos Puzinaitės įžvalgas ir komentarus. Ji sako, kad mūsų smegenys gali būti traumatizuojamos, jeigu pamatome žiaurių vaizdų antplūdį, [erzinančią] girdimą informaciją, kuri gali sukelti „vidinį karą su savimi“ ir pabrėžia, svarbiausia – ugdyti sąmoningumą.

Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis

Ar blogį įmanoma nugalėti gerumu? Į šį, žmoniją kankinantį, klausimą „Prieštarų“ laidoje atsakymų ieško kartu su visuomenei gerai žinoma viešnia – Lietuvos nepriklausomybės akto signatare, aktore Nijole Oželyte.
Blogio prieš gėrį ir atvirkščiai „kovos laukas“ tiesiog neaprėpiamas. Ši kova, tai reiškinys, kurio žmonijos istorijoje, sakytume, apstu ir ši kova – nuolatinė, bet visgi blogį nugalėti gal ir būtų įmanoma, jeigu būtų vadovaujamasi tikrosiomis žmogiškomis vertybėmis. Ar atsimenate, ką, pasak Biblijos, Dievas perdavė Mozei ant Sinajaus kalno?
Dvipusė formulė – „blogis–gėris“ kaip priešingybių pora ir kaip socialiniai fenomenai; jų suvokimas gali būti konstatuojamas ne tik realiame žmonių gyvenime (karai), bet ir jų vizijose, sapnuose (velniai, kiti blogio simboliai…), kūrybinėje žmonių saviraiškoje (puolamųjų ginklų kūrimas, jų tobulinimas, taip pat siaubo filmų kūrimas…), religijose (inkvizija), taip pat “blogis-gėris” gali būti suprantami, kaip fizinių (kūno) ir (arba) dvasinių (sielos) malonumų ir kančių priešprieša. Nejaugi galėtume naiviai tikėtis, kad barbarai, taigi – blogis, kada nors išnyks?! Vienas iš laidos vedėjų sako, kad blogis negali triumfuoti ten, kur protaujama, kur galioja empatija ir kūrybingumas.
Garbinga laidos viešnia, nesidangstydama užuominomis ir metaforomis, sako, kad gėrio ir blogio nėra išvis; yra [žmonių] išsivystymo lygis. Pasak jos, bet kokio veiksmo kokybę lemia to veiksmo motyvas. Pateikdama netikėtus pavyzdžius, viešnia laidos temą sieja su mūsų dienų aktualijomis, atvirai išreikšdama savąją nuomonę.
Kodėl [žmogaus] protas nėra joks gėris? Kodėl būta ir esama mokslininkų, sudeginančių savuosius atradimus? Kviečiame pasiklausyti mūsų kasdienėje aplinkoje retai girdimų įžvalgų.

Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis.

Žvelgiant iš socialinės atsakomybės perspektyvos, žurnalistų darbas kritikuojamas itin aktyviai. Nesigilindami į socialinę kritikuojančiųjų sudėtį, sekdami laidų dramaturgija, laidos vedėjai vysto disputą, prieš tai teigdami, kad žurnalistų nuomonė neturėtų būti nei iš anksto suformuluota, nei tendencinga, nei palanki informacijos užsakovui arba palanki tik vienai visuomenės grupei.
Kokios (asmeninės) atsakomybės visuomenė gali reikalauti ir (arba) tikėtis iš profesionalių žurnalistų? Ar viešai jų atžvilgiu laidoma kritika tėra tik menko išsilavinimo asmenų susireikšminimo išraiška, o posakis „Kas sumoka, tas ir muziką užsako“ žurnalistams netaikytinas? Ar gali būti ryžtamasi rizikuoti asmeniniu (žurnalisto-profesionalo) autoritetu ir kodėl teigiama, kad sensacinga medžiaga yra labiau vertinama, negu kokių nors, kad ir labai gerų, intencijų ar įvykių paviešinimas? Laidoje, be kita ko, aptariamas audiovizualinės informacijos poveikis visuomenei, ginčijamasi dėl galimai žurnalistams daromo „spaudimo“, svarstoma ar žurnalistų produkcija parduodama ar atiduodama?
Ką apie žurnalistų darbą ir atsakomybę mano laidos svečias ponas Andrius Vaišnys - Vilniaus universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, žurnalistas, publicistas, scenaristas, knygų autorius, kurio nuomone abu vedėjai „sėdi skirtingose valtyse“? Pasiklausykite disputo ir sužinokite, ar garbingam svečiui, akcentuojančiam pasirinkimo galimybės prabangą, pavyks juos „įsodinti į vieną valtį“...

Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis

Švęsti Kovo 8-ąją ar ne? Tai prieštaringas klausimas, į kurį atsakyti vienareikšmiškai bandoma seniai, tačiau vienintelio atsakymo vis nerandama arba neįmanoma rasti. Šioms paieškoms skirtoje laidoje, išlaikant įprastą, ginču pagrįstą dramaturgiją, bandoma atrasti ir įvardyti istorines priežastis, aplinkybes ir veiksnius, lėmusius požiūrį į metų dieną, kurią daugelis vyresniosios kartos atstovų asocijuoja su mūsų šalies okupacija netolimoje praeityje.
Paini, ne visiems priimtina šventės kilmės ir įteisinimo istorija, taip pat nevienareikšmiškai suprantamas jos turinys ir būtas sureikšminimas, nedomina jaunimo, nors daugelyje pasaulio šalių šios dienos minėjimas ir (arba) šventimas vis dar atrodo reikšmingas kovojantiems už lygias visų piliečių galimybes, ypač už moterų teises. Labai skaudu, bet akivaizdu, kad šiais metais ši diena – puiki proga visiems susitelkti ir moraliai palaikyti agresoriaus užpultos Ukrainos moteris, joms pareikšti gilia užuojautą.

Kaip galėtų būti minima ir (arba) švenčiama Kovo 8-oji, jeigu to neatsisakoma? Kaip laidos temą ir vedėjų disputą komentuoja viešnia ponia Margarita Jankauskaitė – humanitarinių mokslų daktarė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, kuri sako, kad valstybėje, kilus krizėms, į aukščiausias pareigas išrenkamos moterys?

Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis

Ar šiuolaikinio vyro išvaizda, o ypač - apranga, galėtų kelti ginčų? Jeigu taip, tai koks jų turinys? Modernaus vyriškumo apibūdinimas vis dar nėra aiškiai suprastas, bet su juo susiję komentarai - jautri, vyriško pažeidiamumo baimes atskleidžianti tema. Smerkti ar ne tuos, kurie nori išsiskirti iš minios? Gal išties, įgyvendinant šiuos norus, peržengtos visuomenei suprantamos ribos ir dar XVIII-ame amžiuje suklestėjęs vyrų maivymasis ir perteklinė savipuoša (artima sceniniam įvaizdžiui) XXI-ajame amžiuje taps, o gal jau tapo, vienu iš vyriškumo požymių? Negi saviraiškai ir nevaržomai savikūrai ketinama „užmauti apynasrį“? Ar galima pritarti nuomonei, kad gražiausias vyriško vyro aspektas – jame slypintis moteriškumas(!), o elegantiškiausias visų laikų vyro apdaras – klasikiniu vadinamas kostiumas? Vienas iš vedėjų jį išdrįsta pavadinti „futliaru“ ir kviečia (visus) šiuolaikinį vyrą išvaduoti iš „klasikos pančių“.
Ginčytinų klausimų daugybė, galimų argumentų „už“ ir „prieš“ – taip pat.
Kaip disputo metu išsakytas nuomones apie vyriškumo „ženklus“ įvertino laidos svečias ponas Vsevolodas Steblecovas – verslininkas ir...korektiškos vyrų išvaizdos žinovas? Pasak jo, dabar esame „pakibę“ tarp senojo ir naujojo pasaulių, o mūsų laikmetis primena chaosą, kuris kada nors „suras“ savąją tvarką...

Laidos vedėjai ir autoriai Eugenijus Skerstonas ir Vyrtenis Pauliukaitis

Laidos ginčas pradedamas keliant daug klausimų: ar visuomet kolektyvinė atmintis tiksliai sutampa su buvusių, mums žinomų istorinių įvykių tiksliomis datomis, ar tas tikslumas būtinas, kuo valstybinių švenčių šventimas skiriasi ar turėtų skirtis nuo kitų, sakykime, asmeninių, religinių? Kaip dispute suprantamas dvižodis „mokėjimas švęsti“?
Protokolinis švenčių aspektas vienam iš vedėjų atrodo dirbtinis, nenuoširdus, neatidus tiems, kurie turėtų būti pakviesti į minėjimus, o kitam vedėjui asocijuojasi su bendrytės jausmu, jaukiomis šventėmis namuose, kuriuose už Tėvynę keliamas simbolinis bokalas alaus ar kokia taurelė (bet tik viena!) savos gamybos „trunko”, taip pat su miestų aikštėse į muzikos taktą linguojančiomis ir dainuojančiomis miniomis. Ginčo verpete nuskamba pasiūlymai, skirti švenčių turiniui, mintys apie patriotiškumo ugdymą ir… prisiminimai apie tyliai, paslapčia švęstas valstybei svarbias šventes.
Laidos viešnia ponia Ona Šaltytė – buvusi ilgametė LR Kultūros ministerijos Kultūrinės atminties įprasminimo skyriaus vedėja – į laidos vedėjų nuomones nesigilins, o prisimins ir primins unikalias, su valstybinių švenčių šventimu susijusias, aplinkybes, kurios ne tik mažai kam žinomos, bet ir keliančios nuoširdžias šypsenas… Sužinokite apie jas pirmieji ir kuo linksmiausiai atšvęskite Mūsų Visų Vasario 16-ąją!

Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis

Kuo prasmingas ir naudingas lankymasis muziejuose, meno galerijose ir parodose? Ar visiems būtina gebėti pajausti grožį, vystyti asmeninę meninę nuovoką? Vis dažniau girdimos nuomonės, kad modernaus meno kūriniai nesuprantami, menininkai nutolo nuo žmonių, o įprasti muziejai vis tebėra užkišti neįdomiais, nusibodusiais eksponatais. Ar verta gaišti brangų laiką pustamsiuose kambariuose, apžiūrinėjant nesuprantamus objektus? Koks tikslas vaidinti „suprantančius meną“ ir bijoti vaikų užduodamų klausimų? Kartais (kai kam) atrodo, kad jų vaikų, anūkų kūriniai – tikrieji meno šedevrai, o ne prieš akis matomos instaliacijos ar teplionės...
Šįkart laidos vedėjų ginčas sukasi apie asmeninės dvasinės kultūros vertybes, jos turtinimą. Ar meno kūriniais vis dar įmanoma sudominti tuos, kurie sako, kad pasijautę įvilioti į parodas, kurioms gaila laiko ir pinigų, todėl geriau rinktųsi televizijos serialą ar išvyką į gamtą, nes vos peržengus muziejų ar galerijų slenksti ištinka liūdesys? Negi įmanoma patirti malonumą „nuobodybės bastionuose“ arba „andergraundo“ parodose? Išskirtinis išskirtinės laidos svečias ponas Arūnas Gelūnas - Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius – sako, kad į laidą ėjo, kaip į iš anksto pralaimėtą mūšį, o Vytenis – kad bijojo būti „sutraiškytas“...Pasiklausykite unikalių, didelį tarptautinį autoritetą pelniusio svečio, įžvalgų.

Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis

Visi gerai žinome plačiai paplitusį ir dažnai vartojamą posakį „Atsarga gėdos nedaro“. Kyla klausimas, ar taupyti vadinamai „juodai dienai“ tikslinga? Kodėl nepasidžiaugus gyvenimu, nepaišlaidavus saviems malonumams, ignoruojant galimas, o kartais ir akivaizdžiai iškilsiančias, finansines problemas? Daugeliui taupyti nemalonu, bet ar tikslinga laukti pinigų nuvertėjimo? Girdimi pasiūlymai galvoti apie ateitį, pensijinį amžių, kurio sulaukus, pinigų gali pritrūkti netgi būtiniausiems vaistams, jeigu banko sąskaitoje bus „nulis“. Be kita ko sužinosite, kokios Europos šalies gyventojai vis dažniau pinigus laiko namuose, “po pagalve”…
Kaip taupymą vertina, kaip tvarkytis su finansinėmis pajamomis ir vystyti taupymo, finansinio raštingumo įgūdžius siūlo laidos viešnia ponia Odeta Bložienė – ekonomistė, pinigų planavimo ir investavimo specialistė? Pasak jos, visų pirma, keistinas požiūris į pinigus, kurį viešnia vadina esant klaidingu ir siūlo save nuteikti (maloniam) taupimui, taip pat - nepasiduoti sukčių provokacijoms, primindama, kad pinigų paskirtis – teikti laimę.

Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis

Ši laida skirta aistrai, kurios kilmę ir priežastis paaiškinti nėra labai paprasta. Pamatinis laidoje keliamas klausimas suformuluotas jos pavadinime.
Kolekcionavimas – išskirtinis civilizuotos žmonijos dalies fenomenas, pasireiškiantis dar ankstyvojoje jaunystėje, kai pomėgis kaupti virsta įpročiu, o įpročiui suteikus turinį ir kryptį - kolekcionavimu. Kas, ką, kodėl ir kada kolekcionuoja? Kaip įsitraukiama į „ko nors“ kaupimo verpetą, ilgainiui virstantį asmens savininkiškų jausmų siautulio „karusele“ arba kilnia labdaryste? Ar esama kolekcionavimo, mados ir snobiškumo fenomenų bendrystės, nes ši veikla neatsiejama nuo žmogaus psichologijos, poreikio vystyti intelektą, tarpasmeninio bendravimo, tapatinimosi su kitais? Koks daiktiškųjų ir dvasinių kultūros objektų kolekcijų turinys, kokie kolekcininkų tikslai, koks galimas jų likimas?
Apie visa tai, taip pat ir apie kolekcininko tapatybę, tikruosius kolekcionavimo privalumus ir menamus trūkumus bei stereotipinius požiūrius laidos vedėjai ginčijasi garbingo svečio akivaizdoje: disputą prašoma aptarti poną Zigfridą Jankauską – Lietuvos ir pasaulio kolekcininkų bendruomenei žinomą asmenybę, meno kūrinių kolekcininką, „Lietuvos kolekcininkų asociacijos“ atsakingąjį sekretorių. Kviečiame įsiklausyti į nuoširdžias svečio įžvalgas.

Laidos autoriai ir vedėjai Eugenijus Skerstonas ir Vytenis Pauliukaitis