Refleksijos

Tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida“ šįmet vyko 30-ą kartą. Koks jis buvo – jubiliejinis ar labiau pandeminis? Ką reiškia „aktualioji muzika“ ir ar ji vis dar aktuali šiam festivaliui? Ar apskritai yra gero festivalio receptas? Apie tai kalbėsis muzikologai Rūta Gaidamavičiūtė ir Edvardas Šumila.

Ved. Vaidas Jauniškis

Refleksijos. Ved. Vaidas Jauniškis

Refleksijos. Ved. Vaidas Jauniškis

Viso karantino metu aktyviai diskutuota apie pokyčius kūrybos lauke: į virtualią erdvę persikėlusius spektaklius, koncertus ir parodas, pakitusias išraiškos formas ir tokio turinio kokybę. Kol kūrėjai ieškojo būdų, kaip neprarasti ryšio su žmogumi – kultūros vartotoju, – tą patį klausimą sau kėlė ir meno kritikai. Kokius sprendimus karantino metu jie turėjo priimti, kaip kultūrinių renginių štilius paveikė meno kritikos lauką? Apie pakitusias meno kritikos temas, naujus požiūrio kampus, solidarumą su kūrėjų bendruomene kalbėsimės su teatro kritike Aušra Kaminskaite, kompozitoriumi Mykolu Natalevičiumi ir dailės kritiku Linu Bliškevičiumi. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Kokias naujas laidų kūrimo galimybes atrado LRT RADIJO ir TELEVIZIJOS kultūros žurnalistai besitęsiant stresinei gyvensenai? Kaip pastaraisiais mėnesiais keitėsi kultūros reiškinius analizuojančios laidos, žiniasklaidos atstovams kartu su meno bendruomene patiriant neįprastus pandeminės kasdienybės iššūkius? Kurios netikėtos patirtys tapo impulsu kurti naujas kultūros laidų formavimo strategijas, planuojamas įgyvendinti būsimame sezone? Laidos vedėja Karina Metrikytė.

Švelninant karantiną imti spręsti klasikinio ir šiuolaikinio scenos meno organizacijų veiklos klausimai: kaip vyks koncertai ir spektakliai ir kiek bus įmanoma teatrų bei koncertų salių veikla nustačius tam tikrą renginių dalyvių skaičių. Apie tai kalbamės su Lietuvos Respublikos kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniu direktoriumi Jonu Sakalausku, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove Laima Vilimiene ir Nevyriausybinio scenos meno iniciatyvinės grupės atstove Gintare Masteikaite.
Ved. Gerūta Griniūtė.

Kodėl vieni meniniai protestai sukelia rezonansą ir inicijuoja esmnius pokyčius, o kiti ne? Kodėl kultūros bei meno darbuotojai, turintys visus įrankius (reklama, žiniasklaida, leidyba ir t.t.) nesugeba jais konstruktyviai naudotis, siekdami savo tikslų įgyvendinimo, ir dažnu atveju tampa patogiais „žaisliukais“ verslo bei politikos jėgoms, kurios sugeba puikiai jais manipuliuoti, susirinkdamos papildomus dividendus visuomenės akyse?
Akcija „Tyli daina prie Katedros“, piketas-performansas „Kakofonija“ ir sambūris „Kultūros statybos“ – tai sostinėje vykę protestai, inspiruoti sudėtingos kultūros sektoriaus situacijos karantino metu. Tačiau pasirinktos protestų formos atskleidė organizatorių negebėjimą formuluoti politinius reikalavimus bei nenorą solidarizuotis vieniems su kitais. Pokalbyje dalyvauja – filosofas prof. dr. Gintautas Mažeikis, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas rašytojas Marius Ivaškevičius, Lietuvos šokio informacijos centro direktorė Gintarė Masteikaitė, teatrologas Andrius Jevsejevas ir menininkas Artūras Šlipavičius-Šlipas. Laidos vedėja Karina Metrikytė.

Kodėl kultūros bei meno sritys nėra patraukios investicijoms ir neturi galimybių pasinaudoti verslui skirtomis finansinėmis injekcijomis? Kada sąvoka „kultūros ekonomika“ visuomenėje bei valdžios institucijose neskambės kaip oksimoronas? Ar galima būtų teigti, kad kultūra nesietina su inovacijomis ir nėra patraukli investicijoms? Pandeminė situacija atskleidė būtinybę sukurti konstruktyvias šalies ūkio atgaivinimo priemones, tačiau kai kalba pasisuka apie investicijas į NVO, kūrybinių industrijų ar nepriklausomų menininkų veiklą atsimušama į sieną. Pokalbis su VšĮ „Ateities visuomenės institutas“ direktore dr. Erika Godlevska. Laidos vedėja Karina Metrikytė.

Laida skirta paanalizuoti klausimui, kaip pasikeitė kompozicijos dėstytojo ir studento santykis ir kokios svarbiausios užduotys išlieka šiandien, ugdant jauną kūrėją. Neseniai netekome kompozitoriaus Vytauto Barkausko, kuris buvo ir įtakingas kompozicijos pedagogas, kurio mokiniai šiandien plačiai girdimi tiek Lietuvos, tiek pasaulio koncertų salėse. Laidoje trumpai prisiminimais apie jo pedagogiką dalijosi V. Barkausko mokiniai, o plačiau apie pasikeitusias kūrybos studijų proceso dinamikas kalbėjomės su LMTA prof. Ričardu Kabeliu ir jaunosios kartos kompozitoriumi Dominyku Digimu. Ved. Rasa Murauskaitė.

„Kai pasikels karantino uždangos, kyla klausimas, kur žmonės plūs pirmiausia. Projektuoju, kad pirmiausia norės atsipalaiduoti, neis į R. Wagnerio operas, neis klausyti simfoninių orkestrų, o norės lengvų koncertų. Pasirinks neįpareigojantį, nereikalaujantį dar kartą mąstyti, kaip tai buvo priversti daryti karantino laikotarpiu, turinį“ – svarsto kompozitorius Giedrius Kuprevičius, pridėdamas, kad dabar didžiausią atsakomybę turėtų pajusti meno kūrėjai, vadybininkai ir kritikai. Apie galimas visuomenės pasirinkimo kryptis mintimis taip pat dalinsis kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė ir filosofas dr. Jonas Dagys.

Ved. Gerūta Griniūtė.