Refleksijos

Kai tavo darbas – nuolat susitikinėti su pašnekovais ar lankyti kultūros renginius, pasaulį ištikęs karantinas gali sukelti šoką. Visgi kultūros žurnalistai ir apžvalgininkai Lietuvoje nesėdi be darbo, nenuobodžiauja ir turi ką reflektuoti. Apie tai, kaip pasikeitė darbo dienų ritmas, ką nauja patiria ruošdami tekstus ar įrašus ir kaip vertina ankstesnius savo darbus, laidoje „Refleksijos“ pasakoja tinklalaidžių „Nyla“ kūrėjas Karolis Vyšniauskas, portalo 15min kultūros ir gyvenimo būdo žurnalistė Jurgita Lieponė bei lrt.lt kultūros redaktorius Mindaugas Klusas.
Ved. Kotryna Lingienė.

Antrąją Šv. Velykų dieną laidoje „Refleksijos“ kalbamės apie neretai viešose diskusijose prasprūstančią temą – sakralinės muzikos aktualumą ir atsinaujinimo perspektyvas. Žvelgiant istoriškai, bažnyčia buvo nepaprastai svarbi muzikos evoliucijai. Grigališkasis choralas, daugybė
įstabiausių Renesanso vokalinės polifonijos kūrinių, turtinga Johanno Sebastiano Bacho ir kitų baroko epochos kompozitorių kūryba buvo skirta atlikti bažnyčiose. Šiandien tokio įkvėpimo kurti muziką liturgijai ar bent jau imtis sakralinių temų matome gerokai mažiau.
Apie sakralinės muzikos situaciją, jos atsinaujinimo svarbą, aktualumą jauniems kūrėjams, kurie formuos ir po truputį jau formuoja muzikinę realybę, o ir tai, kuo pačiai bažnyčiai svarbi muzika ir kūrėjų dėmesys laidoje pasakojo kunigas, teologijos mokslų daktaras ir Kauno sakralinės muzikos mokyklos direktorius Vilius Sikorskas, jaunosios kartos kompozitorė Monika Sokaitė ir kompozitorius, pedagogas, „Šiuolaikinės sakralinės muzikos ciklų“ organizatorius Gintaras Samsonas.
Ved. Rasa Murauskaitė.

Koronaviruso pandemija sukėlė šoką, keičiantį gyvenseną, žmogiškųjų fizinių ir dvasinių poreikių skalę. Tuščios kultūros renginių erdvės byloja apie kūrėjų bei visuomenės išgyvenamą vakuumą. Scenos meno kūrėjai, siekdami išsaugoti publikos dėmesį, ryžtasi spektaklių transliacijoms internetinėse platformose. Kaip šių dienų įvykių kontekste keičiasi teatro sąvoka ir į kokius spąstus transliuodami neprofesionaliai nufilmuotus pastatymus patenka teatrai?
Komentuoja teatro ir televizijos režisierius Juozas Javaitis, Kauno kamerinio teatro vadovė teatrologė Jurga Knyvienė ir Šiaulių dramos teatro meno vadovas režisierius Paulius Ignatavičius.
Laidos vedėja Karina Metrikytė.

„Kalbėti apie savo psichinę sveikatą būdavo nejauku, apie tai šnekėdami būdavom tartum segreguojami kaip silpnesni, negalintys susitvarkyti. Pasaulyje tiek psichologai, psichiatrai, tiek menų terapijos specialistai dirba šioje srityje ir gali padėti išgroti nerimą, suvokti save, savo kūną, emocijas, sunkumus, barjerus, padėti nugalėti sunkius periodus. Matomai mums reikia laiko“, – apie požiūrį į menų terapiją kalba socialinių mokslų daktarė, muzikos ir šokio–judesio terapijos specialistė Solveiga Zvicevičienė. Taip pat mintimis apie tai, kodėl susidomėjo menų terapijos studijomis, papasakos smuikininkė, Valstybinio Vilniaus kvarteto pirmasis smuikas Dalia Kuznecovaitė. Laidoje išgirsime ir psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio bei neuropsichologės dr. Ramunės Dirvanskienės įžvalgas.
Ved. Gerūta Griniūtė.

Pandemija ir karantinas kultūros organizacijas verčia skaičiuoti nuostolius ir galvoti apie išgyvenimą pasibaigus krizei.

Antradienį posedžiaus kultūros ministerijos sudaryta darbo grupė, kuri rengs pasiūlymus dėl priemonių, skirtų mažinti neigiamus padarinius kūrėjams ir kultūros organizacijoms dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos ir karantino. Kol Kultūros ministerija renka informaciją, operatoriai jau įvardina pirmuosius skaičius apie patirtus nuostolius.

„Refleksijos” būtent apie nuostolius. Kokios pagalbos tikisi kultūros operatoriai ir kaip atrodo jų modeliuojamas gyvenimas po krizės: pasikeitę kultūros vartojimo įpročiai ir kitos naujos pamokos.

Laidoje dalyvauja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generinalinė direktorė Rūta Prusevičienė ir nacionalinės kūrybinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Živilė Diawara.
Vedėjas Julijus Grickevičius.

Šiuolaikinio rusų dramaturgo Michailo Durnenkovo pjesės yra tarsi socialinės fantazijos laboratorijos, kuriose be jokių kompromisų dekonstruojamos sovietinio bloko šalių mąstymo iliuzijos.
Teatrologė Ingrida Ragelskienė: „Šiuolaikinės rusų dramaturgijos siekis yra bandymas suvaidinti bei apčiuopti ateitį“.
Teatro režisierius Agnius Jankevičius: „Kada valstybė atsistoja naktį tavo bute, prie tavo lovos, tai ir yra pati tikriausia diktatūra“. Ved. Karina Metrikytė.

Kaziuko mugė – tai seniausias ir didžiausias lietuvių etninės kultūros renginys Vilniuje. Jos organizatoriai kiekvieną kartą akcentuoja tradiciją ir autentiškumą, ypatingą dvasią. Kiek to lieka šių dienų Kaziuko mugėje? Trijų dienų renginį reflektuos Lietuvos kultūros instituto Šiuolaikinės kultūros skyriaus vedėja doc. dr. Rita Repšienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas ir muzikologė Beata Baublinskienė. Ved. Laima Ragėnienė.

Kokią istoriją mums pasakoja MO muziejaus paroda „Rūšių atsiradimas: 90-ųjų DNR“? Parodą komentuoja menotyrininkė Agnė Narušytė ir menininkė, rašytoja, kritikė Paulina Pukytė.
Ved. Jolanta Kryževičienė.