Spaudos apžvalga.

Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ pristatoma jaunųjų kūrėjų Kipro Černiausko ir Martyno Pekarsko paroda „380 B .C.“

Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie tai, koks naujas stilius gali netrukus sudaužyti modernizmo architektūros planetą į šipulius.

Klasikos koncertų salė.

Šį trečiadienį 8–iuose Lietuvos miestuose ir 4–iose namų kino platformose prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis.

Šiauliuose atgijo svarbiausias miesto simbolis - Gaidžio laikrodis. Po porą metų trukusių remonto darbų jis vėl gieda ir sveikina atvykėlius keliolika užsienio kalbų.

Rėzos kultūros ir meno premijos laureatams architektei, dailininkei Jūratei Bučmytei ir dizaineriui, dailininkui Albertui Krajinskui įteiktas garbingas apdovanojimas.

„Iškeisk senas knygas į naujas istorijas“, – kviečia nauja unikali knygų mainų platforma „Bookswap“.

Ved. Karolina Bieliauskaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.

Paskelbtas viešasis konkursas, kuriame kviečiami kūrėjai pasiūlyti savo viziją, kaip galėtų būti įamžintas Gedimino kalne rastas 1863-1864 metų sukilėlių atminimas.

Kaip Lietuvos dalyvavimas Europos kultūros kelių programoje gali prisidėti prie turizmo plėtros?

Praėjusią savaitę įvyko Prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su kultūros bendruomene. Kokie susitikimo rezultatai?

Šiaulių fotografijos muziejuje atidaryta fotomenininko Alvydo Lukio paroda. Joje didžiausias dėmesys skiriamas menininko tėvo, tremtinio Juozo Lukio archyvams.

Sekmadienį vyko „Auskinių gaublių“ ceremonija. Ją aptariame su kino kritiku Edvinu Pukšta.

Domanto Razausko muzikiniai atradimai.

Ved. Marius Eidukonis

Kultūrinės spaudos apžvalga.

Kaip skamba 40 tūkst. metų senumo fleita? Kokie garsai mus paskatina jausti meilę, baimę, pyktį ar džiaugsmą? Kodėl verta įrengti vabzdžių viešbutį? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus Goethe’s instituto ir Maxo Plancko draugijos paroda „Visata. Žmogus. Intelektas“.

Literatūrologo, vertėjo V. Bikulčiaus parengta knygų apžvalga, kurioje – airių rašytojos Claire Keegan romanas „Tokie smulkūs dalykai“ ir Vandos Juknaitės knyga „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“.

A. Areimos teatras metus pradėti kviečia edukacinių renginių ciklu „Projekcija’22“, per kurį jaunieji kūrėjai, studentai bei aktyvūs teatro žiūrovai kartu su Lietuvos scenos meno profesionalais atras netikėtas kūrybines idėjas, pažins naujas improvizacines technikas.

Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ keičia keliolika metų veikiančios mediatekos pavadinimą ir nuo šiol vadinsis sinemateka. Kokius pokyčius simbolizuoja pavadinimo keitimas? Su kokiomis tradicijomis siejamos įvairiose pasaulio šalyse veikiančios sinematekos?

Atlikta apklausa, parodžiusi, kad kitose Europos šalyse sukurti kino filmai šalies kino teatruose sulaukia dukart didesnės auditorijos nei lietuviški filmai. Kokios to priežastys? Kaip susidomėjimą lietuvišku kinu keistų inicijuojama Nacionalinė lietuviško kino rodytojų subsidijų programa?

Sausio 9 d. Nacionalinėje filharmonijoje rengiamas vakaras prof. Irenai Veisaitei atminti. Vakaro metu skambėsianti muzika – glaudžiai susijusi su prof. I. Veisaitės gyvenimu ir sutiktais žmonėmis. Pokalbis su atminimo vakare dalyvausiančiais choro „Aidija“ meno vadovu ir dirigentu R. Gražiniu, pianiste O. Gražinyte.

Sekmadienį LRT Klasika eteryje – dar viena radijo teatro premjera. Tai – M. Anušauskaitės pjesė „Pasitikėjimo žaidimas“, kurią režisavo Aleksandr Špilevoj. Kaip buvo statoma ši pjesė, kurios nemaža dalis kūrėjų debiutuoja radijo teatre?

Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.

Šiaulių fotografijos muziejaus rinkinius papildė garsaus vengrų fotografo Antalio Rohrbacho nuotraukos, siekiančios Lietuvos fotografijos ištakas.

Mykolo Drungos parengta užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.

Pernai metų pavasarį Lietuvoje gimusi akcija „Knygiukai į pagalbą vaikams“ šiemet suvienijo Lietuvos, Latvijos ir Estijos vaikų literatūros ir skaitymo skatinimo organizacijas ir tapo tarptautiniu projektu „Tiny Books from Baltic Authors“ („Baltijos šalių autorių knygiukai“).

Pasaulis mini žymaus rusų pianisto ir kompozitoriaus Aleksandro Skriabino 150-ąsias gimimo metines.

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pristato svetingumo programą „Patirk Kauną“.

2022 metus Lietuvos paviljonas pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“ Dubajuje pradėjo pristatydamas lankytojams fotografo Andriaus Repšio parodą „Vaizduotės kelionė“.

Tinklalaidė „72 atspalviai“ pasakoja apie poliamoriją ir etiškus romantinius santykius su daugiau nei vienu partneriu.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.

Apie polonistikos studijas, galimybes studijuoti ne tik kalbą, bet ir kultūrą bei mokslininko duoną – Kalbos kultūros redaktorės Linos Smolskienės pokalbis su Vilniaus universiteto Polonistikos centro profesore Kristina Rutkovska.

Apie kelių režisierių ir kompzoitorių bendradarbaivimą, taip ir netapusį nuoširdžia draugyste. Visi ilgėliau bendradarbiavę kompozitoriai dažnai kenčia nuo režisierių ego, nutraukia sutartis, tačiau, anot Denio Elfmano, kelis dešimtmečius kuriančiu muziką Timo Burtono filmams, su režsiseriiais sieja bendros idėjos, panaši estetika, o tai vėl traukia grįžti prie sudėtingo, tačiau kūrybiško bendradarbiavimo.

Animacijos kūrėjas Meinardas Valkevičius apžvelgia animacinį „Illiumination“ filmą „Dainuok 2“.

Kaip galėjo atrodyti Rokantiškių pilis? Rokantiškių pilies kalnas – viena labiausiai lankomų vietų Naujojoje Vilnioje. Deja XVI – XVII a. mūrinė gotikinė, o vėliau renesansinė pilis yra tyrinėta vos kelis kartus, atkastos liekanos, užpiltos žemėmis ir užkonservuotos. Asociacija „Naujosios Vilnios miesto bendruomenė“ projekto „Rokantiškių pilies vizija“ rėmuose inicijavo Rokantiškių pilies hipotetinę rekonstrukciją trimačiame modelyje.

Skirtas finansavimas parengiamiesiems naujų muziejų, skirtų sovietų okupacijai, Holokaustui ir Komunizmo studijų centro steigimo darbams.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai baigė Macikų koncentracijos stovyklų komplekso įpaminklinimo studiją.

Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kultūrinės spaudos apžvalga.

„Kūrybos procesas kiekvienam vaikui yra gyvybiškai būtinas, o savanorystė yra tam tikra reakcija į situaciją“, – sako dailininkė iliustruotoja Ieva Babilaitė, drauge su Aušra Kiudulaite ir kitomis Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros organizacijos (IBBY) narėmis dirbanti Vilniuje, Naujininkų pabėgėlių centre. Pasakojimas apie IBBY pagalbą pabėgėlių vaikams.

Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras, naujus metus pradedant pasakos motyvais.

„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.

Kultūros ministerija paskelbė kvietimus teikti paraiškas kultūros ir kūrybinėms industrijoms skatinti. Tam šiemet skiriama 15,5 mln. eurų. Kaip ši iniciatyva, skirta spartesniam ES šalių atsigavimui po covid-19 pandemijos, prisidės prie mūsų šalies sektoriaus gyvybingumo? Kokį, lyginant su pernai metais, poreikį šiandien jaučia mūsų šalies kultūros ir kūrybinės industrijos?

Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022. Kaip, simboliu pasirinkę tiltą, alytiškiai susijungs ir su Europos kultūros sostine Kaune?

Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga pristato dar dvi naujas, pernai pradėtos mažo formato leidinių serijos „Viena idėja“, dalis. Tai – Lauros Garbštienės knygelė „Aš kirvarpa“ ir Mildos Laužikaitės „Plevenimai“. Kas sieja abi šias menininkes ir jų kūrybą?


Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.

Vitos Ličytės pasakojimas apie 2022 m. filmų premjeras, muzikos albumus ir naujus muziejus.

Tarptautinei ir Lietuvos auditorijai pristatomas vienas inovatyviausių šviesą skleidžiančių menininko Lino Kutavičiaus kūrinys „Smilga“.

Menininkas ir tyrėjas Julijonas Urbonas savo Venecijos bienalėje kurtą „Planetą iš žmonių“ nusprendė padovanoti Nacionaliniam dailės muziejui. Koks tolesnis projekto J. Urbono projekto likimas?

Pokalbis su režisieriumi Rimu Tuminu apie jo mintis, išsakytas interviu Rusijos televizijai ir darbo Rusijoje perspektyvas.

Ukrainoje išleidžiamas turizmo vadovas po Lietuvai reiškmingo kultūros paveldo istorines vietas Ukrainoje.

LRT Metų apdovanijimuose net trijose nominacijose įvertinti kultūros bendruomenės atstovai – Giedrė Žickytė, Giedrė Šlekytė ir „8 Days a week“ komanda.

Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.

Prabėgę 2021-ieji nestokojo kultūros bendruomenės atstovų inicijuotų įvykių ar reakcijų į politikų siekius įprasminti savas idėjas, sukėlusių aštrias diskusijas visuomenėje ir sulaukusių kontraversiškų vertinimų. Kai kurių Lietuvos kultūros įvykių apžvalga patriotizmo, pilietiškumo, meninių akcijų ar į(iš)paminklinimo aspektais.

Literatūros kritikės Elžbietos Banytės naujų knygų apžvalgoje – jau pažįstamo lietuvių skaitytojams ukrainiečių rašytojo Serhijaus Žadano „Internatas“, tikrais įvykiais paremtas romanas apie karą Donbase, ir britų istoriko Beno Wilsono mokslo populiarinimo knyga „Metropolis“ apie miesto istoriją nuo senovės iki šių dienų.

Apie svarbiausius ir įsimintiniausius 2021 metų kultūros įvykius - Julijaus Grickevičiaus interviu su Prezidentu Gitanu Nausėda.

Kelionę po Lietuvą pradeda fotografijų paroda, skirta Jono Meko šimtmečiui paminėti.

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyrius kiekvienais metais organizuoja daugiau kaip šimtą nemokamų edukacijų vaikams, kurių tikslas – ugdyti vaikų norą skaityti bei domėjimąsi knygomis.

Tęsiame „Žiemojimą su operą“ ir pristatome dar vieną Arijos dekonstrukciją. Šįkart tai arija iš Giuseppe Verdi operos „Traviata“.

Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga.

„Yra sintezė (tapybos ir muzikos) kaip Renesanso laikais, nėra to cechiškumo, čia viskas persipina…“ – sako tapytojas Raimondas Savickas, kurio poezija suskamba kolegės Rūtos Eidukaitytės dainose, atliekamose pristatant jųdviejų tapybos parodas gyvai.

Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.

XVIII a. užrašytas rankraštinis giesmynas „Clavis Coeli“ šiandien įgauna naują prasmę, leidžia geriau pažinti primirštą LDK šventovėse skambėjusią liturginę muziką. Kaip šis rankraštis atsirado Gailestingumo šventovės ansamblio akiratyje?

Eksperimentinės kūrybos erdvė „Būties slėpinio produkcija“ kvies miestiečius įminti Vilniaus paslaptis žaidime „Begalybės takas“. Kaip naujas pažintinis maršrutas skatins iš naujo atrasti sostinės erdves ir domėtis jų istorija?

Vienintelis šalyje ne tik rekonstruojamas, bet ir statomas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras metų sandūrą pasitinka pasiruošęs uždengti stogą. Kad statybos vyksta sparčiai, liudija tai, jog 2021-uosius naujojo teatro pastatas pasitiko vos susilyginęs su žemės paviršiumi. Reportažas iš teatro statybos aikštelės.

Šiaulių dramos teatre pirmąkart kuriantis jaunosios kartos režisierius Gildas Aleksa rengia detektyvo – žanro, pagal kurį spektakliai teatruose nėra dažnai statomi – „Puaro“ premjerą. Reportažas iš spektaklio repeticijos.

Kartą per metus atsiverianti iniciatyvos „Artists Saving Forests“ („Menininkai, saugantys miškus“) platforma įpusėja šių metų veiklos misiją. Kokio susidomėjimo ir visuomenės bei menininkų įsitraukimo jau sulaukta?

Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Laidos užsklandoje panaudota Vitos Jurevičienės nuotr.

Spaudos apžvalga.

Ežerų krašte visai netrukus prasidės įvairių meno sričių kūrėjų rezidencijos, suteiksiančios galimybę vietos bendruomenėms pažinti šiuolaikinio meno reiškinius, o menininkams atrasti ne tik didmiesčių, bet ir regionų publiką.

Kino kritikas ir semiotikas Dmitrij Gluščevskij apžvelgia Lanos Wachowski filmą „Matrica. Prisikėlimas“.

„Kalbos rytas“: apie lietuviškų leidinių, ėjusių Lietuvoje ir užsienyje XX a. pradžioje, siekius skatinti moteris kovoti už savo teises, edukaciją ir kūrybinę laisvę.

Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje įkurta pirmoji Lietuvoje ir viena keturių pirmųjų Europoje „Emocijų biblioteka“, kurioje skaitytojai kviečiami knygas rinktis pagal jų sukeliamas emocijas.

Laidos „Įgarsintas vaizdas“ autorės Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką kine.

Šiemet Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetas mini savo 50-metį. Apie fakulteto svarbą Klaipėdos miesto ir viso Vakarų Lietuvos regiono kultūrai – pokalbis su Teatro katedros profesoriumi, aktoriumi, režisieriumi Valentinu Masalskiu.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia į Violetų vakarą – susitikimą su įvairių kartų operos solistėmis, „Traviatoje“ dainavusiomis Violetą Valery. Jų per 101-nerius metus gyvuojančią Lietuvos „Traviatos istoriją“ buvo 33, o kurios pasirodys šventiniame vakare – paslaptis.

Ved. Indrė Kaminckaitė