Spaudos apžvalga.

Kalbos rytas.

Vasario 9-oji – Pasaulinė graikų kalbos diena. Renginiu Vilniaus universitete baigiasi Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos Graikų literatūros metų programa, kvietusi skaitytojus, leidėjus ir kolegas vertėjus prisiminti senąją ir atrasti naująją graikų literatūrą.

Nors Nacionalinei kultūros ir meno premijai aktoriaus Vido Petkevičiaus kandidatūrą iškėlė kinematografininkų sąjunga, o menininkas ją pelnė už įtaigius vaidmenis tiek teatre, tiek kine, vis dėlto, jo kūrybą vertinantys ekspertai vieningai sutaria - ryškiausiai aktorius atsiskleidė teatro scenoje. Kodėl jis užsitarnavo antžmogio, kurio troško visi Lietuvos teatrai, vardą?

Du senų knygų knygynai „Keistoteka“ sostinėje gali užverti duris. Koks likimas jo laukia?

Trys WIliamo Somerseto Maughamo romane įspaustos išdavystės ir puikybės istorijos, interpretuojančios kriškčioniškąsias dogmas muzikinės versijos: kino muzikos tėvo bandymai atsikratyti iki tol madingų kompiliatorių klišių, vietą perteikianianti rytietiška muzika ir naujausioje versijoe – metakiniškas Lang Lango įspaudas bei simbolinę reikšmę kolonizuotoms vietovėms turinčios vaikiškos dainelės.

Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ kviečia į retrospektyvinės programos seansus.

Kino pasaulyje – svarbi diena. Paskelbti 2022-ųjų „Oskarų“ apdovanojimų nominantai


Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kultūrinės spaudos apžvalga.

Pasakojimas apie Kaune, kultūrai atsivėrusiame Lietuvos banko pastate, veikiančią pasaulinio garso menininkės Yoko Ono instaliaciją „Ex It“.

Gedimino kalno šlaite ir vėl – nuošliauža. Kokie ilgalaikiai kalno gelbėjimo sprendimai galėtų būti įgyvendinami artimiausiu metu?

Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie Cvirkos Praną Krukelį ir karstų verslą.

„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.

LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą, kuriuo supažindina klausytojus su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Šįkart – išsamesnė pažintis su tarpdisciplininio meno kūrėju Dainiumi Liškevičiumi.

Pasakojimas apie Luką Kemėšį – 22-ejų panevėžietį, kuriantį elektroninę muziką ir jau dabar renkantį milijonines perklausas muzikos dalinimosi platformose.

Artėja Venecijos šiuolaikinio meno bienalė. Kaip dabar jai ruošiasi Lietuvai atstovausiantis Robertas Narkus? Kiek ir kaip prie šių projektų įgyvendinimo prisideda valstybė, kiek projekto įgyvendinimui reikalingi kiti finansavimo šaltiniai?

Kodėl žinia apie Roterdamo planus laikinai išmontuoti istorinį tiltą sulaukė tokio didelio pasaulio dėmesio?


Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.

Įdomesnius kultūros įvykius pasaulyje apžvelgia Rūta Dambravaitė.

LRT Klasika šią ir kitą savaitę supažindina klausytojus su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Šiandien dėmesio centre – etnomuzikologė Daiva Vyčinienė.

Laida „Muziejaus istorijos“ pradeda naują ciklą skirtą signatarams. Ko jame galime laukti?

Daugiau kaip 10 proc. reikšmingų atsiliepimų apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje buvo susiję su kultūra. Kaip apie Lietuvos kultūrą komunikuojame užsienyje? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto vadove Aušrine Žilinskiene.

Sėkmingiausiu 2021 metų turizmo projektu paskelbtas Kaune esantis „Art Deco“ muziejus. Kalbamės su vienu jo įkūrėjų Karoliu Baniu.

Kaip greitai Vilniaus centre išvysime atnaujintus Radvilų rūmus? Pokalbis su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovu Arūnu Gelūnu ir architektų studijos „Processoffice“ vadovu Vytautu Biekša.

Domanto Razausko muzikiniai atradimai.




Ved. Marius Eidukonis

Netekome lietuvių džiazo pianisto, kompozitoriaus, pedagogo, publicisto Olego Molokojedovo.

Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla tęsia abiturientų tradiciją ir jau 48-ą kartą kviečia į čiurlioniukų savomis jėgomis statomos operos premjerą – jaunuoliai Šokio teatre pristatys legendinę kompozitoriaus Kęstučio Antanėlio roko operą „Meilė ir mirtis Veronoje“.

Kaip gimsta ir keičiasi gatvių pavadinimai Klaipėdoje, kiek jie atspindi sudėtingus Rytų Prūsijos ir Mažosios Lietuvos krašto likimus?

Literatūrologo ir vertėjo Vytauto Bikulčiaus knygų apžvalga. Apie ką ir kaip pasakoja du nauji verstiniai romanai – Narinės Abgaryan „Iš dangaus nukrito trys obuoliai“ ir Drago Jančaro „Tą naktį mačiau ją“?

Lietuvos mokslų akademija (LMA), paskelbusi, kad darbą pradėjo ir į pirmąjį posėdį rinkosi naujos sudėties LMA prezidiumas, sulaukė kritikos, kad jame – nė vienos moters, akcentuojamas ir institucijos archajiškumas. Kokią bendrą Lietuvos mokslo situaciją iliustruoja vienos institucijos atvejis? Ar viena organizacija gali lemti sisteminius pokyčius mokslo pasaulyje?

Užupio bendruomenė piktinasi Lietuvos pašto sprendimu šiame sostinės mikrorajone uždaryti pašto skyrių. Ar šiuo sprendimu naikinama bendruomenės tapatybės dalis ir turistų traukos centras?

LRT PLIUS operų cikle „Žiemojimas su opera“ šią savaitę – Antonio Vivaldi „Orlando Furioso“, arba „Įniršęs Rolandas“. Adomas Zubė dekonstruoja garsiąją ariją „Nel Profondo“ („Giliai viduje“).

Ved. Indrė Kaminckaitė

„7 meno dienos“ apžvalga.

Kaip atrodė anksčiau Nacionalinės dailės galerijos pastate veikęs Revoliucijos muziejus? Kokie meno kūriniai esantys nuolatinėje galerijos ekspozicijoje geriausiai atskleidžia XX-XXI amžiaus istorijos ir kūrėjų gyvenimo vingius?

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga.

Tinklalaidės „72 atspalviai“ ištrauka.

Elektroninėms ir audio knygoms bei vadovėliams nuo 2023 metų siūloma taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Dabar joms taikomas 21 proc. PVM.

Kauno – Europos kultūros sostinės – ryškus akcentas - Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleidžianti tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“, kurioje daugiau nei dvi dešimtys menininkų ir architektų, kalbančių apie modernizmo paveldo likimą šiuolaikiniuose Europos miestuose, tarp jų ir Kaune.

VšĮ Vilniaus rotušė ir Europos šalių kino forumas „Scanorama“ penktadienį kviečia į kino vakarą, kurio metu bus pristatytas vienas brangiausių visų laikų filmų – „Pragaras“ (1911 m.). Tai beveik pažodinė Dantės „Dieviškosios komedijos“ ištraukų adaptacija, iki šiol stebinanti savo masinėmis scenomis, techniniais sprendimais ir vadinama pirmuoju blokbasteriu kino istorijoje.


Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kultūrinės spaudos apžvalga.

Rubrika „Kalbos rytas“, kurioje – apie Tarmyno sudarymą bei Kauno rajono gyventojų kalbą ir tarminius arealus.

Režisieriaus Mike Mills filmo „Drąsiau drąsiau“ („C'mon C'mon“, 2021) apžvalga, kurią parengė kino kritikas, semiotikas Dmitrij Gluščevskij.

Pernai metų pabaigoje Kultūros paveldo departamentas paviešino dingusių Lietuvos kilnojamųjų vertybių sąrašą, kuriame – daugiau nei 300 objektų. Kodėl nuspręsta šį sąrašą paviešinti?

Šiemet nacionaliniai kino apdovanojimai bus vieni: ką turėtume žinoti apie „Sidabrinė gervė 2022“?

Teatro informacijos centras pristato projektą „Teatras yra ir pastatas“. Koks fikcinės ir urbanistinės realybės santykis atsiskleidžia per 9-is čia pristatomus Lietuvos teatrų pastatus?

Apie muziką Kathryn Bigelow 1995-ųjų filme „Keistos dienos“.

Kaip savo 17-tąjį gimtadienį pasitinka Kauno miesto simfoninis orkestras?

LRT Klasikos radijo laidoje „Istoriko teritorija“ startuoja laidų ciklas „Nerimas, istorijos akligatviai ir viltingos svajonės“. Į kokius svarstymus šis ciklas kvies leistis?

Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Spaudos apžvalga.

Garsaus žydų pramonininko Chaimo Frenkelio viloje pristatoma iš Šiaulių kilusio litvakų skulptoriaus Michaelio Brennerio darbų paroda.

Kaip universitetų vaidmenį valstybės raidai įprasmins Lietuvos universitetų metų programa?

VDU istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie čechoviškų dramų nuotaikas Lietuvos švietime.

„Klasikos koncertų salės“ apžvalga su vyresn. muzikos redaktore Rasa Murauskaite.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi Lukiškių kalėjimo komplekso ir jo prieigų istorinės atminties įprasminimo darbų ir parengė galimybių studiją. Ar šie planai kuriami bendrai su „Lukiškių kalėjimas 2.0“ komanda?

Ar biurokratų kalbos gali daryti įtaką mokytojo profesijos prestižui?

Prancūzijoje šią savaitę vyksta vienas reikšmingiausių tarptautinių trumpametražių filmų industrijos renginių – 37-ąjį kartą rengiama Klermono-Ferano trumpųjų filmų mugė. Čia drauge su kitomis Baltijos šalimis prisistato ir Lietuva.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis.

Rūtos Dambravaitės parengta kukltūros įvykių pasaulyje apžvalga.

Šiaulių dailės galerijoje atidaryta Petro Rakštiko darbų paroda.

Lietuvos teatro ir kino aktoriui Regimantui Adomaičiui sausio 31 – ąją sukanka 85 metai.

Ar ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės idėja buvusius Sporto rūmus ir teritoriją aplink juos pavirsti žydų Holokausto ir žydų istorijos muziejumi gali būti įgyvendinta?

Kuo ypatinga nykstanti Pamario krašto šišoniškių tarmė?

Atšventęs savo 699 – ąjį gimtadienį Vilnius pradeda ruoštis 700 metų jubiliejui. Kaip vyksta pasiruošimas?

Domanto Razausko muzikiniai atradimai.

Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.

Vilnius - daugiasluoksnis, nuo seno daugiakultūris ir daugiatautis miestas, toks buvo dar seniau, nei esame įpratę manyti. Tuo įsitikinti galite Vilniaus bastėjoje lankytojams pristatomoje parodoje „Pirmųjų krikščionių pėdsakai pagoniškame Vilniuje“.

Knygų apžvalga.

Pasimėgauti prancūzų kalba, kinu ir kultūra kviečia jau 17-ąjį kartą vykstantis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“, siekiantis kino teatruose pristatyti įdomiausių pradedančių prancūzų kūrėjų filmus, kalbančius šių dienų aktualijų temomis.

Pandemija išryškino psichinės sveikatos reikšmę – eilės pakliūti pas specialistus ištįso iki kelių mėnesių. Virtualių psichologų konsultacijų platforma „Pasikalbėk“ išaugo kelis kartus bei pristatė prietaisą, matuojantį įvairius fiziologinius rodiklius. Pavyzdžiui, jis gali padėti stebėti būsenas, mokytis nusiraminti, įspėti apie artėjantį atkrytį, pvz., bipolinio sutrikimo.

Sausio 23 d. sukako 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja I. Simonaitytė. 36-oji rašytojos vardo literatūrinei premijai buvo pristatyta viso 12 kūrinių. Komisija premiją skyrė dviems knygos ir trims jų autorėms.

Tęsiasi LRT PLIUS operų serija „Žiemojimas su opera“, o Ryto Allegro pristato dar vieną Arijos dekonstrukciją. Šį rytą atidžiau pasiklausysime scenos iš Leošo Janačeko operos „Laputės gudruolės nuotykiai“. Ir nors iš pavadinimo gali pasirodyti kitaip, tai nėra opera vaikams.

Sausio 29 d. simfoninės muzikos vakarą Filharmonijoje solo smuiku grieš Rūta Lipinaitytė, prie dirigento pulto stos Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas. Programoje be kitų kūrinių numatyti dviejų lietuvių dabarties kompozitorių Arvydo Malcio ir Ramūno Motiekaičio kūriniai.

Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kultūros leidinio „7 meno dienos“ apžvalga.

M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje pristatoma paroda „Siuvinėtas Čiurlionis“, kurioje – A. Zupkienės išsiuvinėti M. K. Čiurlionio darbai. Pasakojimas apie daugiau nei dešimtmetį kurtus darbus ir M. K. Čiurlionio padiktuotus atradimus.

M. Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.

Sausio 27-oji – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Reportažas iš Švėkšnos, kurioje ryškiu vizualiniu miestelio centrinės aikštės akcentu vėl tapo restauruoti žydų maldos namai.

Lietuvos kultūros institutas pristato naują kultūros žurnalo „* as a Journal“ numerį. Ką tik išleistą „Cosmos as a Journal“ (liet. – „Kosmosas kaip žurnalas“) sudarė menininkas, Lietuvos erdvės agentūros steigėjas J. Urbonas. Kaip leidinyje susijungia K. Simonavičiaus slibinai, M. K. Čiurlionio „Rex“ ir J. Urbono „Planeta iš žmonių“? Koks dialogas čia užsimezga ne tik tarp Lietuvos, bet ir užsienio menininkų bei mokslininkų?

Molėtuose atidaryta menininko ir dailėtyrininko V. Poškaus retrospektyvinė tapybos darbų paroda „Renesansas atgimsta vasarą“, kurią lydi kartu su menininku M. Skudučiu išleista knyga „Videniškiai. Kunigaikščių Giedraičių žemės beieškant“.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2022-uosius paskelbė Baltarusių literatūros metais. Kodėl per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvoje susidomėjimas baltarusių literatūra gerokai sumažėjo? Kuo ji šiandien galėtų sudominti skaitytoją?

Ved. Inesa Rinkevičiūtė