Artėja 23-iasis „Vilniaus festivalis“: į kokias sostinės erdves pakvies programoje numatyti devyni koncertai ir kodėl šių metų festivalio moto „Homo Ludens“?

Literatūros mėnraščio „Metai“ apžvalga su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.

Legendinio lėlininko – režisieriaus ir dailininko – Vitalijaus Mazūro gimtadienio proga LTMK muziejuje atidaryta jo spektaklių, sukurtų Marcelijaus Martinaičio draminės trilogijos pagrindu, scenografijos paroda „Vanduo ir žemė. Martinaičio trilogija Mazūro teatre“.

Rašytojas Marius Marcinkevičius, dr. Aloyzo Petriko literatūrinės premijos laureatas, įvertintas kartu su knygos dailininke Lina Dūdaite, už knygą vaikams „Sivužas“ (leidykla „Tikra knyga“). Pokalbis studijoje apie žmogaus ir literatūros pasaulį, ar augant saviems vaikams, vyresnė tampa ir autoriaus auditorija? Apie pasakų, istorijų, eilėraščių knygelių rašymą vaikams, išaugusį į romaną suaugusiems „Juodoji Vilniaus saulė“.

Ved. Laima Ragėnienė.

Koks lietuvių autorius(ė) gauna šių metų Europos Sąjungos literatūros premiją? Pokalbis studijoje su laureatu(e).

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.

Lietuvos muziejų asociacijos valdyba 2018 Metų muziejininko vardą už Lietuvos muziejininkystės tradicijų puoselėjimą, inovatyvų reikšmingų dailės paveldo vertybių tyrimą bei sklaidą Lietuvoje ir užsienyje suteikė Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadovei Ilonai Mažeikienei. Apie muziejininkės patirtis, nuveiktus darbus, kasdienybę ir sumanymus su Metų muziejininke menotyrininke I. Mažeikiene kalbėsimės studijoje.

„Klasikos enciklopedija“ – apie Kauno radiofono studiją Laisvės alėjoje.

Ved. Alma Valantinienė.

Apie svarbiausius 72-ojo Kanų kino festivalio įvykius ir lietuviškus akcentus.

Kultūros naujienų spaudoje apžvalga.

„Kalbos ryto“ rubrikoje - pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, folkloriste dr. Jurga Sadauskiene apie folkloro įtaką vaikams ir vertybių perteikimą per šimtametes dainose išsaugotas tradicijas.

Baleto projekto „Kūrybinis impulsas“, dar 2012 metais inicijuoto Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro meno vadovo Krzysztofo Pastoro, programa šiemet pirmą kartą bus pristatyta šiuolaikinėje meno mugėje „ArtVilnius“, vyksiančioje gegužės 30 – birželio 2 dienomis. Apie baleto vietą šiuolaikinio šokio ir apskritai meno kontekste bei „Kūrybinio impulso“ pasirinkimą išeiti už teatro sienų – pokalbis su šio projekto komanda: naujaisiais koordinatoriais – choreografu Martynu Rimeikiu ir primabalerina Kristina Gudžiūnaite, – balerina Julija Stankevičiūte ir fotografu Kęstučiu Pleita.

„Klasikos enciklopedija“ – apie Budą.


Ved. Indrė Kaminckaitė.

Prasideda „metiniai folkloro atlaidai“ – tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, kurio programoje ne tik jau tradiciniais tapę sutartinių vakarai, naktišokiai, įvairios amatų dirbtuvės, užsienio svečių koncertai, vaikų folkloro šventė „Saulytė“, bet ir Žemaitijos tradicijoms skirti ypatingi šių metų renginiai. Apie tarp jaunimo vis labiau populiarėjančią šventę pokalbis studijoje su Vilniaus etninės kultūros centro l.e.p. direktore Sandra Daugirdiene ir Kultūrinių veiklų koordinatore Egle Česnakavičiūte.
Kultūrinės spaudos apžvalga.

Poetės Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie bažnyčios ir LGBT bendruomenės santykį.

Kada sostinė pasisveikins su naująja Nacionaline koncertų sale ir kokia būsimo Vilniaus miesto simbolio vizija miesto architektų bei muzikų siūlymuose? Pokalbyje apie planuojamos salės pastato jungtį su miestu bei funkcionalumą dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas Stasys Pancekauskas.

Ved. Karina Metrikytė.

Kaip keičiasi Europos klasikinės muzikos rinka? Lietuvos muzikos informacijos centro projektų vadovės Radvilės Buivydienės įspūdžiai iš tarptautinės muzikos sektoriaus mugės „Classical:NEXT“ Roterdame.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistės Ingos Mitunevičiūtės naujų knygų apžvalgoje – Mariaus Marcinkevičiaus romanas „Juodoji Vilniaus saulė“ ir Jennifer Ackerman negrožinė knyga „Genialieji paukščiai“.

Dabartinio Kauno vietoje, Neries ir Nemuno upių santakoje, gyventa nuo seniausių laikų. Gana ilgai Kauno atsiradimas sietas su legendinio Lietuvos valstybės įkūrėjo Palemono sūnumi Kunu. Kaip spėja kai kurie istorikai, gyvenamąją vietovę tariamai Kauno vietoje pažymėjo viduramžių arabų kartografas Al Idrisijus. Santakos gyvenvietės teritorijoje XIV a. vidury pastatyta mūrinė pilis. Apie Kauną, gegužės 20-ąją minintį miesto šventę – Kauno dieną, – pirmadienio viktorinoje.

„Klasikos enciklopedija“ – apie Ajatolą Chomeinį.


Ved. Viktoras Paulavičius.

Šalies muziejai Lietuvos gyventojus ir užsienio svečius pakvies į daugiau kaip 300 nemokamų renginių. Apie tarptautinę muziejų dieną, kurios tema „Muziejai kaip kultūros ašys: tradicijos ateitis“ ir nuo 2005 metų kasmet Europoje vykstančią tarptautinės muziejų bendruomenės akciją „Europos muziejų naktis“ pokalbis su Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininku Raimundu Balza.

Spaudos kultūros puslapių apžvalga.

Valstybiniame Jaunimo teatre – eksperimentinio spektaklio „Sapnavau sapnavau“ premjera. Spektaklį kūrė dvi jaunosios kartos menininkės – režisierė Kamilė Gudmonaitė ir dramaturgė Teklė Kavtaradzė.

„M. K. Čiurlionio kelias“ – tai pirmasis Lietuvos nacionalinių kultūros kelių programos projektas, kuris sujungs M. K. Čiurlionio – genialaus dailininko ir kompozitoriaus – atmintį populiarinančias ir jo kūrybos sklaidą vykdančias institucijas visoje Lietuvoje: Varėnoje, Druskininkuose, Kaune, Vilniuje, Plungėje, Rietave, Palangoje. Apie „M. K. Čiurlionio kelio” pradžią Senojoje Varėnoje pokalbis su Elvyra Sinkevičiene, M.K. Čiurlionio draugijos Senosios Varėnos skyriaus pirmininke, Varėnos rajono savivaldybės meru Algiu Kašėta, savivaldybės kultūros ir sporto skyriaus patarėja Regina Svirskiene ir Senosios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios, kurios knygoje užfiksuotas M. K. Čiurlionio gimimas, klebonu Pranciškumi Čiviliu.

Ved. Laima Ragėnienė.

Apie netradicinį filmą „Saulė leidžiasi rytuose“, pristatytą dokumentinių filmų festivalyje „BelDocs“ Serbijos sostinėje Belgrade, Vitos Ličytės pokalbis su kūrėjais Agne Dovydaityte ir Aleksandru Belinskiu.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.

„Mes, restauratoriai, esam bibliotekininkų tarnai“, – sako nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vadovas Algirdas Plioplys. Kokius lobius saugo didžiausia šalies biblioteka ir kodėl senąsias knygas naujam gyvenimui prikeliantys restauratoriai nenori, kad jas liestų dar kieno nors rankos, pokalbis su A.Pliopliu ir restauratore, knygų dailininke Elona Marija Ložyte.

„Klasikos enciklopedija“ – apie Pitagorą.

Ved. Alma Valantinienė.

Apie pirmąjį Meno ir mokslo laboratorijos (MMLAB) festivalį „vi sa ta“ ir erdves, kuriose susitinka menas ir mokslas - pokalbis su MMLAB vadove Rusne Kregždaite, režisieriumi Pauliumi Markevičiumi ir fiziku dr. Vyteniu Pranculiu.

Kultūros naujienų spaudoje apžvalga.

„Kalbos ryto" rubrikoje - pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tyrėja daktare Aiste Kučinskiene apie Juozo Tumo Vaižganto laiškus ir juose atsispindinčias XIX– XX amžių gyvenimo aktualijas.

Pirmojo Lietuvos nacionalinio dramos teatro tarptautinio jaunųjų kūrėjų programos konkurso laureatais tapo Romuald Krężel iš Lenkijos ir Monica Duncan iš Jungtinių Amerikos Valstijų duetas, queer kultūros atstovas, lenkas Maciej Gośniowski-Gąsiu bei debiutuojantis lietuvių režisierius Naubertas Jasinskas. Kūrėjai pristato savo teatro darbus namų, migracijos ir bendruomenės temomis. Kokia problematika atsiskleidžia šiuose darbuose, kokiomis formomis ji perteikiama ir koks yra jaunųjų teatralų požiūris į tradicinį ir šiuolaikinį teatrą?

„Klasikos enciklopedija“ – apie Egmonto kalną Naujojoje Zelandijoje.

Ved. Indrė Kaminckaitė.

Penktą kartą „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“ susiburs Lietuvoje gyvenantys tautinių mažumų atstovai, siekiantys pažinti lietuvių tautos vertybes, savimonę. Apie renginį, skatinantį atkreipti dėmesį į kalbos vaidmenį kultūroje, pokalbis studijoje su asociacijos „Balturka“ savanore Živile Jankauskaite.

Kultūrinės spaudos apžvalga.

Humanitarinių mokslų daktaro Tomo Kiaukos komentaras apie Klaipėdos kultūros bendruomenės bandymą rasti svetingą miesto erdvę kūrybai.

Nors referendumas dėl pilietybės ir įvyko, tačiau jo rezultatai skelbia apie nekeičiamą Konstitucijos straipsnį. Pokalbyje – kokią žinią siunčiame užsienio lietuviams kūrėjams, Lietuvos vardą garsinantiems jauniesiems menininkams (mišrių šeimų atstovams) ir ko netenka mūsų kultūrinė visuomenė – dalyvauja Getisburgo koledžo (JAV) prof. dr. Rimvydas Baltaduonis, fotografas Andrew Mikšys ir kompozitorius Andrius Arutiunian.

Ved. Karina Metrikytė.

Tarptautinis festivalis „Materia magica“ šiemet žiūrovus sukvies jau dešimtąjį kartą ir sieks pristatyti lėlių teatro meną, peržengiantį amžiaus bei įsišaknijusių stereotipų ribas. Pokalbis su Klaipėdos lėlių teatro ir festivalio direktore Aušra Juknevičiene.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Literatūros kritiko dr. Ramūno Čičelio naujų knygų apžvalgoje – dviejų kauniečių knygos: humanitarinių mokslų daktarės Ievos Rudžianskaitės trumpų tekstų, balansuojančių tarp aforizmo ir miniatiūros žanrų, rinkinys „Be skaičių“ bei poetės Tautvydos Marcinkevičiūtės istorijų knyga „Titanoteris, Kekto ir kiti“.

Sukako 200 metų, kai gimė kompozitorius bei dirigentas, ryškus romantizmo kūrėjas Stanisławas Moniuszka, lenkų muzikinei kultūrai suteikęs lietuviškų ir baltarusiškų motyvų. Ženklią savo gyvenimo dalį praleidęs Vilniuje, jis aktyviai dalyvavo miesto muzikiniame gyvenime. Apie Stanisławą Moniuszką – pirmadienio viktorinoje.

„Klasikos enciklopedija“ – apie Renavo dvarą.

Ved. Viktoras Paulavičius.