Prasideda 55-asis „Poezijos pavasaris“. Ką jis poezijos mylėtojams atneš šiemet, atskleis Rašytojų klubo vadovė Janina Rutkauskienė.

Kultūrinės spaudos apžvalga.

LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia garsių vokiečių kilmės aristokratų giminių – Giunterių ir Tyzenhauzų – palikuonės grafaitės Idalijos Giunterytės piešinių paroda „Idalija Giunterytė (1813–1888): neregėti aristokratės piešiniai“.

Apie žymaus tarpukario muzikos modernisto ir išeivijos kompozitoriaus, įtakingo muzikos kritiko Vlado Jakubėno asmenybę ir jo kūrybinį palikimą, sklaidą Lietuvoje pokalbis su Vlado Jakubėno draugijos pirmininke muzikologe Beata Baublinskiene, kompozitoriumi Mariumi Baranausku ir smuikininku, pedagogu Petru Kunca.

„Klasikos enciklopedija“: Indijos Kartachena Kolumbijoje.

Ved. Laima Ragėnienė.

Prasideda ketvirtasis „Gallery Weekend Kaunas“, šiemet kviečiantis kultūrą patirti per fizinį judėjimą. Apie kultūros ir fizinio judėjimo sąsajas bei pokyčius šių metų Kauno galerijų savaitgalyje – pokalbis su „Gallery Weekend Kaunas“ koordinatore ir forumo kuratore Vaida Stepanovaite.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.

Gegužės 12-ąją sukaks 100 metų, kai gimė lietuvių dailės klasikas Augustinas Savickas, Amžinybėn iškeliavęs 2012-ais metais. Apie neramią menininko gyvenimo kelionę, jame derėjusius tapytojo ir rašytojo talentus, asmenybės žavesį ir kūrybos turtingumą pasakos menotyrininkė dr. Danutė Zovienė, kolekcininkas VDA prof. Juozas Algirdas Pilipavičius, klausysimės Augustino Savicko atsiminimų iš Lietuvos radijo archyvų.

„Klasikos enciklopedija“ – apie Majų civilizaciją.

Ved. Alma Valantinienė.

Apie eksperimentus kodų grafikos srityje – pokalbis su skaitmeninės judančios grafikos dizaineriu Mindaugu Dudėnu, kūrusiu šiųmetinio „Kino pavasario“ vizualą.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

„Kalbos ryto“ rubrikoje – Harvardo universiteto doktorantė Andreja Siliunas pasakoja apie lietuvišką tapatybę ir tautiškumo bei nacionalizmo tendencijas Lietuvoje.

Kas sieja po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvių kilmės rašytojus? Diskusija apie pirmąjį pasaulinį pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimą, specialiai jam parengtą antologiją „Egzodika“ ir Lietuvos įtaką užsienyje gyvenančių autorių kūrybai ir tapatybei su suvažiavimo dalyviais: Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komiteto ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininke Jūrate Caspersen, Kanadoje gyvenančiu rašytoju Antanu Šileika, poetėmis Judita Grubliene iš Jungtinės Karalystės ir Ingrida Daukšyte, ilgą laiką gyvenančia Ispanijoje.

„Klasikos enciklopedija“ – apie Mikelandželo (Michelangelo) Antonioni.

Ved. Indrė Kaminckaitė.

Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras „Teisingos emigracijos referendumas“ apie du kartu su prezidento rinkimais organizuojamus referendumus.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Startavo profesinio tobulėjimo programa „Lithuanian Shorts Mentorship“, skirta Lietuvos kino ir televizijos industrijose dirbančioms moterims. Kodėl svarbu dalytis sava patirtimi su pradedančiaisiais ir skirti dėmesį būtent moterims kino ir TV industrijose? Pokalbis su lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ vadove Rimante Daugėlaite-Cegelskiene ir WIFT LT (WOMEN IN FILM AND TELEVISION LITHUANIA) bendruomenės vadove Eva Brazdžionyte.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną pasitinkame su dviem ryškiais įvykiais: Lietuvos žurnalistų sąjungos 90-mečiu ir prieš 110 metų įkurto dienraščio „Lietuvos žinios“ veiklos nutraukimu. Akivaizdu, kad norint švarios ir profesionalios žiniasklaidos ir žurnalistikos šiais laikais reikia kaip niekad glaudaus bendruomeniškumo ir susitelkimo, tačiau ar galima apie tai kalbėti, kai LŽS nepriklauso didžioji dalis žurnalistų? Kokios Lietuvos žiniasklaidos perspektyvos? Kokį vaidmenį joje atlieka Žurnalistų sąjunga? Ir kaip siekti glaudesnės žurnalistų bendruomenės? Pokalbis su LŽS pirmininku Dainiumi Radzevičiumi, portalo LRT.lt vyr. redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketlerienė ir tinklalaidės NYLA autoriumi ir vedėju Karoliu Vyšniausku.

Ved. Austėja Kuskienė.

Įpusėjęs ketvirtą dešimtmetį, tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“ ir toliau drąsiai kuria patikimą ir budrią terpę jaunųjų menininkų sumanymų raiškai. Pokalbis su renginio organizatorėmis: kompozitorėmis Juta Pranulyte, Karolina Kapustaite ir pianiste Ginte Preisaite.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – du užsienio autorių romanai: vieno garsiausių šiuolaikinių britų rašytojų, „Man Booker“ laureato Grahamo Swifto „Motinų sekmadienis“ ir amerikiečių rašytojo Williamo Kento Kruegerio, lietuvių skaitytojui iki šiol visiškai nežinomo, pirmasis neserijinis romanas „Kasdienė malonė“, įvertintas Edgaro Allano Poe vardo premija.

Motinos diena – natūrali, paprasta, šviesi. Ji tradiciškai skiriama jausmams ir linkėjimams, kurių nuoširdumu vargiai galėtume suabejoti. Vis dėlto Motinos dienos kilmei, istorijai, skirtingų šalių tradicijoms – dėmesio skiriama rečiau, nors tai iš tikrųjų įdomu ir pamokoma. Apie Motinos dieną – pirmadienio viktorinoje.

„Klasikos enciklopedija“ – apie Šv. Stepono katedrą Vienoje.

Ved. Viktoras Paulavičius.

Palangos Gintaro muziejus prasideda naują Klasikos sezoną. Pasak projekto koordinatorės vyriausiosios muziejininkės Reginos Makauskienės,, šiemet dėmesys sutelkiamas į naujausius Tiškevičių paveldo ir Baltijos gintaro istorinius tyrimus.

Kultūra spaudos puslapiuose.

„Dainuojamoji poezija ir žemaičių tarmė labai dera, manau, kad reikia kurti ta kalba, kurią geriausiai supranti. O mano gimtoji – žemaičių“, – sako bardė iš Skuodo Živilė Mackevičiūtė.

Antrus metus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje Vilniuje įsikuria „Heritas“ – atviras kultūros paveldui neabejingos visuomenės ir specialistų festivalis. Pokalbis su idėjos autore ir organizatore chemijos dr. Erika Kiele.

„Klasikos enciklopedija“: Federico Fellini.

Ved. Laima Ragėnienė.

Kokias bendras kompetencijas lavina medijų raštingumo ugdymas? Apie organizacijos „Meno avilys" vizualiojo raštingumo ugdymo projektus – interviu su medijų edukatore Ginte Žulyte ir projektų kuratore Dovile Alėbaite.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.

Studijos viešnia – Metų mokytoja Nijolė Trinkūnienė, Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijos vadovė, neformaliojo vaikų švietimo (dailės) mokytoja ekspertė, dailininkė. Aptarsime dailės ugdymo situaciją provincijoje ir asmeninę mokytojos patirtį bei pasiekimus.

Ved. Alma Valantinienė.

Prisimename kompozitorių Vytautą Laurušą.

Kuo šiandienos žmogų gali įkvėpti XVIII amžiaus asmenybės ir kokių istorijų mes dar nežinojome apie to meto Vilniaus pastatus? Pokalbis su kultūros istorike ir gide Sonata Šulce, pristačiusia knygą „Vilniaus istorijos. Gidas po XVIII a. miestą“.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Apie sostinės Sapiegų parko rekonstrukciją komentare „Patiuninguoto baroko scenarijai“ svarsto menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė.

Džiazo atlikėja Indrė Gasiūnė gyvena, kuria ir koncertuoja Paryžiuje. Prie keletą metų ji metė saugų darbą ir nusprendė imtis to, kas ją lydėjo nuo pat mažumės – džiazo. Ką reiškia kurti ir ieškoti savo vietos mieste, kuriame apstu džiazo klubų ir džiazą atliekančių atlikėjų? Tarptautinę džiazo dieną – pokalbis su džiazo atlikėja, pasukti muzikos keliu nusprendusia apsigyvenusi Paryžiuje.

Ved. Austėja Kuskienė.

Gegužės pradžioje net šeši Lietuvos miestai pasiners į dizainerišką fiestą – „Dizaino savaitę“, tapusią didžiausiu tokio pobūdžio renginiu šalyje. Apie šiuolaikinį dizainą pokalbis su renginį organizuojančios asociacijos „Lietuvos dizaino forumas“ vadove, festivalio kuratore Gražina Bočkute.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos vyriausiosios tyrėjos Eglės Baliutavičiūtės parengtoje naujų knygų apžvalgoje – du verstiniai leidiniai: japonės ir korėjiečio šeimoje gimusio autoriaus Masaji Ishikawos prisiminimai „Upė tamsoje. Sukrečianti vieno pabėgimo iš Šiaurės Korėjos istorija“ bei suomių rašytojos Nadjos Sumanen debiutinis romanas paaugliams „Rembo“.

„Geras tapytojas privalo tapyti du svarbiausius dalykus: žmogų ir jo sielą. Pirmąjį tapyti lengva, antrąjį – sunku, nes tai turi būti išreikšta kūno dalių mostais ir judesiais“, – tai mintis Leonardo da Vinci, žinojusio ir mokėjusio viską, ką žinojo ir mokėjo jo epocha. Jis nuspėdavo tai, apie ką jo laikais dar niekas ir nesvajojo. Domėdamasis mokslu – visada likdavo dailininku, o tapydamas paveikslą – mąstytoju ir mokslininku. Apie prieš 500 metų Anapilin iškeliavusį Leonardo da Vinci – pirmadienio viktorinoje.

„Klasikos enciklopedija“: Deividas Loidas Džordžas.

Ved. Viktoras Paulavičius.

Artėja 23-iasis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Kokios krypties jis laikosi, kokios naujovės festivalyje atsiranda?

Mėnraščio „Kultūros barai“ balandžio numerio apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.

Kur pakvies, kokias duris šį kartą pravers atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“?

Minint Juozo Baltušio 110-ąsias gimimo metines, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido rašytojo dienoraščių knygos pirmąją dalį. Apie J.Baltušio testamentu pareikštą valią, kaip elgtis su jo archyvu, literatūrinį palikimą, šeimos santykių peripetijas, jo nomenklatūrinės veiklos kroniką, rašytojo kasdienybės pastebėjimus, užfiksuotus dienoraščiuose, pokalbis studijoje su rašytojo dukra žurnaliste Rita Baltušyte ir knygos sudarytoju Antanu Šimkumi.

„Klasikos enciklopedija“ – apie Kauno radiofono laidą „Radijo paštas“.

Ved. Laima Ragėnienė.