Pasivaikščiosime po naują MO muziejaus parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“, pasakojančią apie žmogaus ir kitų gyvybės formų bei dirbtinio intelekto santykius. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Rubrikoje „Kalbos rytas“ – apie audiovizualinį vertimą ir subtitrus kurtiesiems bei neprigirdintiesiems pasakoja Vilniaus universiteto dėstytoja docentė Jurgita Kerevičienė. Ar novatoriški sprendimai teatre tėra ilgai pamirštos senos idėjos? Pokalbis su „Boriso Dauguviečio auskaru“ apdovanotu garso menininku Arturu Bumšteinu, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatu aktoriumi, režisieriumi ir dramaturgu Aleksandru Špilevojumi bei aktore, viena iš Apeirono teatro įkūrėju Greta Gudelyte.
Ved. Indrė Kaminckaitė. Klasikos enciklopedija: apie Vittorio De Sica iš trumpos kino istorijos. Ved. Indrė Kaminckaitė

Vilniaus universiteto nariai bei jų draugai kviečia į MIDI ROKO OPERĄ „Kai tik atrasiu“, vainikuosiančią 39-ąsias Matematikų ir informatikų dienas.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Su rubrika „Požiūris“ menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie tai, kaip išradingai prašyti pinigų kultūros iniciatyvoms.

Apie paukščius, nuo jų kenčiančią sengirę ar mus pačius dokumentinis filmas „Rūgštus miškas“? Pokalbis studijoje su Lokarno kino festivalyje apdovanotos ir jau Lietuvos kino teatruose rodomos kino juostos kūrėjais Rugile Barzdžiukaite ir Dovydu Korba.

„Klasikos enciklopedija“ – apie Kraterio ežerą Oregone.

Ved. Alma Valantinienė.

Išgirsti muzikos ir atgimstančios gamtos garsus, pasisupti ant galingos garsų jūros bangų kviečia „Klaipėdos muzikos pavasaris“. Pokalbis su festivalio meno vadove, jį organizuojančios Klaipėdos koncertų salės direktorės pavaduotoja kultūrinei veiklai, kompozitore Loreta Narvilaite.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – poeto Gintaro Grajausko verstas baltarusių poetės Sabinos Brilo poezijos rinkinys „Tiras „Biblio“ ir rusų rašytojo Sašos Sokolovo romanas „Durnių mokykla“, išvertė Goda Grigolytė-Lučiūnienė.

„Händelio išvaizda buvo rūsti ir niūri, tačiau kai jis nusišypsodavo, rodos, saulė žvilgtelėdavo pro juodus debesis. Tai būdavo toks netikėtas proto, išminties ir sveiko humoro blyksnis, ryškiai nušviesdavęs veidą, kokio aš niekur nesu matęs“, – rašė 18-to šimtmečio muzikos istorikas Charlesas Burney. Apie prieš 260 metų Anapilin iškeliavusį žymųjį baroko meistrą Georgą Friedrichą Händelį – pirmadienio viktorinoje.

„Klasikos enciklopedija“ – apie Didžiąją kelionę.

Ved. Viktoras Paulavičius.

Kaip Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio 150-asis jubiliejus bus švenčiamas jo gimtinėje, Raudondvaryje? Kokį kompozitoriaus palikimą saugo jo memorialinis muziejus, atskleis Kauno rajono muziejaus vadovas Zigmas Kalesinskas.

Kultūros publikacijų apžvalga.

Pažintis su kino kritiku iš Ukrainos Antonu Filatovu, festivalio „Kino pavasaris“ svečiu.

Kokia Vilniaus universiteto ateitis po 440-ies metų? Kokią įtaką aukštosios mokyklos dabarčiai ir ateičiai turi prabėgusių šimtmečių istorija? Pokalbis studijoje su kultūros istoriku, VU Filologijos fakulteto profesoriumi Pauliumi Subačiumi, VU bendruomenės reikalų prorektore dr. Birute Švedaite – Sakalauske ir VU Istorijos fakulteto prodekane, istorike dr. Loreta Skurvydaite.

Ved. Laima Ragėnienė.

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda „Nebaigti reikalai. Apie meninę komunikaciją paštu“. Rodomi kūriniai ir artefaktai liudija, kokiais įvairiais tikslais menininkai naudojo paštą.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.

Daugybė kaimų, kuriuose virė spalvingas gyvenimas, sovietmečiu išnyko dėl kolektyvizacijos. Viktorijos Gorbutenko sumanytas projektas „Išnykę kaimai” prikelia užslėptus, bet vis dar gyvus vaizdus apie kaimus per žmonių prisiminimus ir archyvinę medžiagą. Pokalbis su V. Gorbutenko apie tai, kaip dėl kolektyvizacijos nyko kaimai ir koks jų atminties palikimas.

„Klasikos enciklopedija“: Džaigaro fortas Indijoje.

Ved. Alma Valantinienė.

Apie vizualiųjų menų manipuliacijas pasakoja „Kino pavasario“ svečias, kanadietis Jeremy Shaw, kurio fantastinė pseudo-dokumentika „Kvantifikacijos trilogija“ atidarė festivalio drąsaus ir alternatyvaus kino erdvę – 9-ają salę.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Rubrikoje „Kalbos rytas“ Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paslaugų departamento vyriausioji bibliografė Marija Pečiulytė pasakoja, kas yra debatai, ir ar mūsų politikai moka debatuoti.

Kaip skirtingose srityse įgyta patirtis pravers naujai Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovei, teatrologei ir kultūros vadybininkei Inai Pukelytei bei netrukus Lietuvos aviacijos muziejaus pareigas eiti pradėsiančiam fotografui Mindaugui Kavaliauskui? Pokalbis su naujaisiais šių dviejų muziejų vadovais.

Ved. Indrė Kaminckaitė.

Kokį lietuvių emigrantų gyvenimą Jungtinėje Karalystėje rodo režisierius Artūras Jevdokimovas „Kino pavasaryje“ pristatytame dokumentiniame filme „Second hand“?

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Su rubrika „Požiūris“ filosofo Viktoro Bachmetjevo kultūros komentaras apie sostinės šaligatvius, pėsčiuosius, automobilių vairuotojus ir policiją.

Kodėl minint 2019 metų Tarptautinę vaikų knygos dieną, balandžio 2-ąją, beveik 100-te pasaulio šalių skamba Lietuvos vardas? Kaip keičiasi vaikų literatūra, kodėl nuolatos turime rūpintis jos kokybe ir skaitymu, aptarsime su IBBY Lietuvos skyriaus pirmininke Inga Mitunevičiūte, literatūrologu Kęstučiu Urba, vaikų literatūros eksperte Danguole Šakavičiūte ir 2018-ųjų Prano Mašioto premijos laureate rašytoja Neringa Vaitkute.

„Klasikos enciklopedija“: Bisti dykynė.

Ved. Alma Valantinienė.

Jau dvidešimt pirmą kartą į gimtinę bent trumpam sugrįžta po pasaulį išsibarstę Lietuvos muzikai, kad mums padovanotų kupiną ilgesio ir meilės garsų šventę. Pokalbis su Lietuvos muzikų rėmimo fondo sumanyto tarptautinio festivalio „Sugrįžimai“ vadove Aušra Duobiene.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis apžvelgia Vilniuje išleistą žemaičių kūrybos almanachą „Už kalno kalnas“ ir šiaulietės Janinos Jovaišaitės, šiais metais švenčiančios savo 90-ąjį jubiliejų, poezijos knygą „Kuparas, raižytas gėlėmis“.

Sukanka 110 metų, kai gimė pianistas-virtuozas, kompozitorius-novatorius, kūrybingas pedagogas Stasys Vainiūnas. Jis – pirmasis tarptautinio konkurso laureatas ne tik tarp pianistų, bet ir apskritai tarp visų lietuvių atlikėjų. Kaip pedagogas – pirmasis taikė įdomius metodus, organizavo atvirąsias kolektyvines savo klasės studentų pamokas. Apie Stasį Vainiūną – pirmadienio viktorinoje.

„Klasikos enciklopedija“ – apie Astravo dvarą.


Ved. Viktoras Paulavičius.

Nacionalinėje dailės galerijoje rodomi rinktiniai kūriniai iš Kiijos „Kinijos Šeji“. Paroda pristato kinų meno tradiciją ir dabartį.

Mėnraščio „Kultūros barai“ apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.

„Kasdien galima pasimokyti asmeninio tobulėjimo aspektų, konfliktų sprendimo įgūdžių, kuriuos galima perkelti ir už mokyklos ribų, nes kasdien tenka prisitaikyti prie skirtybių“, – sako pagal programą „Renkuosi mokyti“ Šiaulių progimnazijoje kuratore dirbanti Gabrielė Rimkutė.

Artėja patriotinio miuziklo „Lituanica“ premjera. Kaip istorinį faktą – dramatišką Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą – interpretuoja sceninio žanro kūrėjai? Pokalbis su miuziklo idėjos autoriumi ir prodiuseriu Egidijumi Baranausku, libreto autoriumi Martynus Bialobžeskiu, kompozitoriumi Gintautu Venislovu, operos solistu Rafailu Karpiu.

Ved. Laima Ragėnienė.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje nuo ryto iki vakaro skambės briliantiniai Ferenco Liszto muzikos pasažai – vyks garsios lietuvių pianistės Mūzos Rubackytės globojamas II pianistų konkurse „Lisztofonija“. Kuo pasižymės šiųmetinis konkursas ir kuo F. Liszto kūriniai žavi jaunuosius pianistus?

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Menotyrininkės Laimos Kreivytės kultūros komentaras apie klimato kaitą.

Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė tapytoja Sigita Maslauskaitė-Mažylienė kartu su vyru Sauliumi Mažyliu pristato tapybos bei objektų parodą „1 + 1 = 1 ir du taps vienu“. Pokalbis su menininke apie ekspresyvios tapybos temas ir kūrybą.

Ved. Austėja Kuskienė.