Pokalbis su būsimos Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjeros pagal I. Bergmano kūrinį režisieriumi Vytautu Rumšu. Kultūra spaudos puslapiuose. Knygų apžvalga. Nuo 1895-ųjų kas dvejus metus rengiama viena prestižiškiausių šiuolaikinio meno parodų pasaulyje – tarptautinė Venecijos šiuolaikinio meno bienalė.

„Visą savaitę žiūrovai galės mėgautis naujausiais filmais iš įvairių Europos kino festivalių, kino kūrėjų debiutais ir jau ne vieną apdovanojimą pelniusiomis juostomis. Pagrindinis renginio tikslas – pristatyti žiūrovams aukštos meninės ir socialinės vertės išskirtinius europinius filmus bei sukurti nepamirštamos kino šventės atmosferą mieste“, – mintimis dalijasi Panevėžio kino centro „Garsas“ Kino programų koordinatorė Kornelija Norkevičiūtė. Kultūros savaitraščių apžvalga. „Persai XII amžiuje pasakojo šią istoriją. Manau, absurdiška, kai žmonės spektaklį ar operą stengiasi suaktualinti iki šių dienų.“,– sako režisierius Robertas Wilsonas, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pristatantis Giacomo Puccini operą „Turandot“. „Julianas Barnesas įdomus tuo, kad kiekviena jo knyga vis kitokia, netikėta, atskleidžia skirtingas temas“, – viename interviu yra minėjusi vertėja iš anglų kalbos Nijolė Regina Chijenienė, Metų vertėjo krėslo premija įvertinta už J. Barneso romano „Kalbant atvirai“ išradingą ir natūralų šnekamosios kalbos vertimą, taikliai atskleistą rašytojo kūrybinę žaismę. Apie literatūros vertimo meną pokalbis studijoje. Ved. Laima Ragėnienė.

Kaune prasideda pirmasis Baltijos šalyse parakino festivalis „Mondo Bizarro“. Parakinas – keistas ir nuostabus, toks rimtas, kad net juokingas, o kartais ir labai blogas. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. „Kalba, tauta, valstybė – šios sąvokos neatskiriamos, kaip vienas kumštis. Kalba – tautos bendravimo priemonė, valstybės skiriamasis bruožas. Tauta aiškinama kaip viena kalba kalbanti žmonių grupė, gyvenanti valstybėje, o valstybė – teritorija, kurioje gyvena tauta, kalbanti viena kalba“, – sako Vilniaus universiteto profesorė Irena Smetonienė. „Kas bendro tarp renesansinės gražuolės, rašytojos su skarele ir tarybinės herojės? Jos trys, pasikvietusios dar būrį draugių, veržiasi ant scenos, kad papasakotų visiems, ką reiškia būti moterimi Lietuvoje“, – spektaklį-koncertą „Graži ir ta galinga“ pristato Klaipėdos jaunimo teatro aktorės. Ved. Indrė Kaminckaitė.

„Tiksliai žinoma, kad įsikalbėtas moralinis pranašumas ir badymas pirštu į svetimas puikybes gali būti pavojingesnis net už pačią puikybę. Iliustracija – sovietinė literatūros kritika ir akademinė nomenklatūra, barusi Vytautą Kubilių už laisvo mąstymo aroganciją. Moralizavimas paprastai duoda tik atvirkštinį rezultatą – visai ne tą, kurio tikisi moralizuotojas (nors gal jo lūkestis ir yra ne ką nors pakeisti, o pasigrožėti savo moralumu, nežinau)“, – komentare apie Nacionalines kultūros ir meno premijas teigia poetė, meno kritikė Giedrė Kazlauskaitė.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

„Savo darbuose aš bandau apmastyti, kiek šių dienų tapytojas pats renkasi savo motyvą, ir kiek motyvas sadistiškai ir paslapčia užvaldo kiekvieną jo kertelę, transformuoja jo aplinkos suvokimą“, – teigia menininkas Kristijonas Žungaila, kurio darbų paroda „Wrong turn. Lemtingas posūkis“ eksponuojama „Akademijos“ galerijoje. Toje pačioje erdvėje pristatoma ir Indrės Lubytės bei Dianos Remeikytės kūryba „It‘s a match!”, kurioje viena iš menininkių konstruoja ir vaizdais rašo neužrašomus žodžiais tekstus, kita skaito ir lieja perskaitytas mintis.

„Konglomeratas“ – tai Kultūros holdingo organizuojamas renginys, vyksiantis Šv. Mergelės Ramintojos bažnyčioje, kur kiekvienam dalyviui bus suteikta atskira erdvė, į kurią jis galės priimti svečius (žiūrovus) kaip į savo kūrybos namus paprastam pokalbiui, eilėraščio pasiklausymui, dailės darbų „peržiūrai“, blynų kepimui, šokiui, pasakoms, muzikos pasiklausymui ir t.t.

„Klasikos enciklopedija“ – apie Dovydą.

Ved. Karina Metrikytė.

Sostinės „Arkos galerijoje“ kultūrinei visuomenei pristatytos net trys naujos parodos – „Imaginarium. [Pa]tyrimai / paroda atspindžiams“, „Stoties rajono pasakojimai, arba Mandelos efektas“ ir „Visas laikas smėlio“. Apie menininkus, savo darbuose reprezentuojančius gyvenamoje aplinkoje pastebėtus reiškinius, pateikiančius dabarties vaizdų refleksijas ar kūriniuose jungiančius vizualųjį meną ir poeziją, pokalbis su galerijos direktore Evelina Januškaite-Krupaviče.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos specialistės Ingos Mitunevičiūtės naujų knygų apžvalgoje – švedų autorių knygos: Fredriko Backmano „Močiutė perduoda linkėjimų ir atsiprašo“ ir Astridos Lindgren „Karo dienoraščiai“.

Viktorina: Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonams šiemet sukanka 50 metų: 1969-aisiais juos pastatė žymi vokiečių firma „Alexander-Schuke-Orgelbau-Potsdam“.

„Klasikos enciklopedija“ – apie Albrechtą fon Valenšteiną.

Ved. Karina Metrikytė.

„Vaikai, išgirdę Liudviko van Bethoveno „Elizai“, visada sako: „čia mamos daina,“ – pasakoja trijų vaikų mama Irma, prieš pusantrų metų atradusi klasikinę muziką ir pradėjusi mokytis groti pianinu. Kodėl suaugusieji vis dažniau praveria meno mokyklų duris?

Kultūros svaitraščių apžvalga.

„Pasirodymuose lygiavertiškai jungiame trijų medijų – teatro, kino ir muzikos – priemones. Nors tai spektaklis, žiūrovui vietomis atrodys, kad jis žiūri kino filmą ar klausosi koncerto“, – apie statomą audiovizualinį spektaklį „Vilniaus pokeris“ pagal Ričardo Gavelio prieš 30 metų išleistą romaną sako Matas Drukteinis, kompozitorius ir prodiuseris.

„Pasikeitus festivalio vadovams, reikia duoti laiko jų saviraiškai. Norisi tikėti, kad Berlyno kino festivalis ir toliau liks puikiai funkcionuojančiu kino pasaulio traukos tašku, kuriame malonu ir patogu dirbti svečiams, o milžiniškiems srautams žiūrovų – susipažinti su naujausiais filmais“, – pastebi kinotyrininkė dr. Gražina Arlickaitė.

„Klasikos enciklopedija“ – apie pirmąjį radiofono jubiliejų.

Ved. Laima Ragėnienė.

„Dažnai girdžiu, kad verta pasvarstyti, o kiek neįgalių žmonių į tą erdvę ateina, galbūt vienas kitas, tada investicija neapsimoka. Tai jau yra etikos ir moralės klausimas – kiek vertas vienas žmogus?“ – apie miesto erdvių pritaikymą mažumoms svarsto VDU docentė menotyrininkė Jūratė Tutlytė. Pokalbis apie miesto dizainą ir didėjantį visuomenės susirūpinimą viešosiomis erdvėmis.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.

„Man sako, kad sugrioviau mitą apie „Lituanicą“. Bet iš tiesų dariau kai ką kitą. Ieškojau to, ko pasigedau aplinkoje, tradicijoje, atminties kultūroje, istoriografijoje – dokumentalaus istorinio pasakojimo apie „Lituanicą“, – knygoje „Lituanica“. Nematoma pusė“ rašo istorikė Gražina K. Sviderskytė.

„Klasikos enciklopedija“: Artūras Velslis hercogas Velingtonas.



Ved. Indrė Kaminckaitė.

20-oji jubiliejinė Vilniaus knygų mugė lankytojus pasitinka šūkiu „Po dvidešimties metų“ ir kviečia įvertinti, pajausti ir peržvelgti tai, kas pasiekta ir kokie pokyčiai įvyko, nuo ko pradėta ir kur link eisime toliau. „Mugė augo, keitėsi ir keisis. Jos kaita ir yra jos išlikimo sąlyga“, – sako LLTI leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

„Mokykloje yra siūlomas per siauras kalbų ratas: „kišamos“ anglų, vokiečių ir rusų kalbos. Esmė tame, kad ir slavų, ir germanų kalbos yra labai sudėtingos – todėl visi ir pagalvoja, kad yra negabūs. O štai romanų kalbos – prancūzų, italų, ispanų, portugalų – nepalyginamai lengvesnės, daugumai jos tarsi liejasi. Kadangi mokykloje neišbandomos romanų kalbos, daugelis ir mano, kad yra negabūs kalbai“, – sako filosofijos magistrantas Vincentas Klipčius, kalbantis septyniomis kalbomis. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie gabumą ir negabumą kalboms.

Kaip kuriamos erdvinės knygos, kokia jų galia skaitytojui ir galimybės reikštis dailininko vaizduotei? – klausime į Vilniaus knygų mugę atvykusias tokių knygų kūrėjas – pasaulinę knygos meno žvaigždę – garsią prancūzų grafikę Marion Bataille ir Prancūzijoje išgarsėjusią lietuvių dailininkę Eleną Seleną.

„Klasikos enciklopedija“ – apie Galileo Galilėjų.


Ved. Alma Valantinienė.

Kaip skamba Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas? Kompozitorius Giedrius Kuprevičius sako, kad tautai svarbūs dokumentai savyje turi muzikinį sluoksnį: „kaip stiprioje poezijoje yra daugiau muzikos nei labai poetiškai pavadintame pilkame muzikos kūrinėlyje, taip ir istoriniuose dokumentuose girdžiu tą muziką skambant“.

Kultūros ministras: „Tautos namai“ turi tapti Lietuvos kultūros simboliu.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

„Šiųmečio festivalio šūkis – „Studentų, bet ne studentiški“ – svarbus dėl kelių priežasčių: pirma, „studentiškas kinas“ turi gana neigiamą konotaciją. Žinoma, kino studijos akademijoje dar visai jaunutės, tačiau jos sparčiai gerėja, norintiems studijuoti kino režisūrą keliami vis aukštesni reikalavimai. Kita vertus, studentiškas kinas vis dar išlieka kurioziškas, kupinas atradimų, tad norime kartu pasidžiaugti, kad esame studentai ir kartais galime klysti“, – sako devintojo tarptautinio Šoblės studentų kino festivalio organizatorė Vaiva Martišauskaitė.

„Šį kartą nesiimsime keisti operos librete esančio laikmečio, bet pabandysim jį parodyti savaip ir išnaudosime įdomiausias jo siūlomas puses bei spalvas, pagrindine spektaklio ašimi pasirinkdami Germano maniją lošti kortomis ir visas to pasekmes“, – apie premjerą – Piotro Čaikovskio operą „Pikų dama“ – pasakoja spektaklio režisierė Dalia Ibelhauptaitė.

Ved. Austėja Kuskienė.