Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistės Eglės Baliutavičiūtės knygų apžvalgoje dvi sėkmės palytėtos knygos: afroamerikiečių rašytojo Colson Whitehead romanas „Požeminis geležinkelis“, įvertintas Pulitzerio premija, ir amerikiečių vyresniosios kartos vaikų rašytojos Lois Lowry distopinės apysakos „Siuntėjas“, apdovanotos Niuberio medaliu, antra dalis „Mėlyna sruoga“.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

„Administracija sako, jog muziejuje nori atspindėti šiandieninę Afriką, kad žmonės sužinotų apie žemyno įvairovę, keistų stereotipus. Bet jeigu ekspozicijose matome tik dramblių ir žirafų iškamšas, niekas nesikeičia“, – taip penkerius metus trukusią Karališkojo Centrinės Afrikos muziejaus Belgijoje renovaciją ir dekolonizacijos siekį vertina iš Kongo kilusi kino režisierė Monique Mbeka Phoba.

„Animacija prasidėjo nuo anglies rankoje, vėliau nuo kameros išradimo, šį žanrą supa kūrybiški ir išskirtiniai žmonės, matantys pasaulį kiek kitaip. Viską nupiešti gali iliustratorius, bet animatorius suteikia tam vaizdui gyvybės. Tikra animacija atsiranda tada, kai yra vaidyba, kai matai charakterį ir juo tiki“, – sako animatorius Meinardas Valkevičius.

„Klasikos enciklopedija“ – apie Sarospatak pilį Vengrijoje.

Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Apie ką šis spektaklis? Apie tai, kad svarbiausia savyje išlaisvinti vidinį vaiką. Vaikams tai padaryti lengviau, suaugusiems – sudėtingiau. Tačiau tai būtina“, – įsitikinusi šokio spektaklio „Tikroji dinozaurų istorija“ idėjos autorė ir choreografė Aušra Krasauskaitė.

Naujausio „Kultūros barų“ numerio apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.

„Atvykau iš kitos šalies, Liucija daug metų Lietuvoje negyveno. Čia sugrįžti reiškė, kad sukurti ryšius galėsime tik būdami kuo atviresni“, – pasakoja vienas iš kūrybos ir projektų erdvės „Ideas Block“ įkūrėjų, menininkas Roberto Becerra.

„Vien save matantis ir ryšių su kitais žmonėmis užmegzti nesugebantis asmuo yra politinis idiotas. Pripažinus, kad asmuo netelpa visuomenės rėmuose, sunku išvengti idiotizmo temos.

„Tai yra istorikams pati naudingiausia dirva tirti. Lietuvos istorikai turi puikų šansą tyrinėti šį fragmentą“, – apie Vilniaus paveikslų galerijoje eksponuojamą unikalų XIV a. antrosios pusės žemėlapio fragmentą, kuriame pirmą kartą pavaizduotas Vilnius, pasakoja parodos kuratorius Remigijus Černius.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.

„Nebuvo ir manau, kad nebus dosnesnio, labiau mylinčio tėvynę Lietuvą dailininko kaip Algimantas Švėgžda. Jis padovanojo savo kūrybą iš širdies, geriausius kūrinius, o ne tuos, kurie atliko ir nebuvo kur saugoti ar nebuvo parduoti, kaip neretai nutinka mūsų laikais“, – sako A.Švėgždos (1941–1996) kūrybos albumo „Laimės šulinys“ sudarytoja ir tekstų autorė menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė.

„Klasikos enciklopedija“ – apie radijo „zuikių“ gaudymą.

Ved. Alma Valantinienė.

„Tai istorija apie liūdesį – nelaukiamą, neišvengiamą, bet būtiną kelyje į save“, – teigia rašytoja Ilona Ežerinytė, kurios apysaka „Verksnių klubas“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose knygų paaugliams kategorijoje.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

„Tai yra bendradarbiavimas, idėjų cirkuliacija. Tai bus naujai atrasti raiškos būdai, bet pagrindinis dalykas – įrodyti, kad šios trys šalys yra stiprios kiekviena atskirai, o kartu gali dar daugiau“, – apie neseniai veikti pradėjusio Baltijos kultūros fondo reikšmę sako Lietuvos kultūros tarybos pirmininkės patarėja Agnė Silickaitė.

„Dirbu labai nišinėse scenos menų sferose, kuriose be galo trūksta vadybos, institucijų, edukacijos, kūrėjų ir auditorijos. Šiuolaikinio šokio ir cirko sritys gali pasirodyti gana siauros, bet šis įspūdis klaidingas, kadangi abu – ir šiuolaikinis šokis, ir šiuolaikinis cirkas – Lietuvoje dar tik vystosi, tad veiklai erdvės yra daugiau negu daug“, – sako Lietuvos šokio informacijos centro direktorė Gintarė Masteikaitė, Scenos menų kritikų asociacijos įvertinta „Meno raktu“.

Ved. Austėja Kuskienė.

„Manau, kad dabar Lietuvos kultūros situacija Italijoje yra tikrai pozityvi, profesionalai žino Lietuvos vardą, labai vertinami jaunieji kūrėjai, jų veržlumas. Lietuvių jaunumo ir profesionalumo dermė stebina italus ir juos žavi“, – pastebi Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė, kultūros atašė pareigas Italijoje pradėsianti eiti nuo vasario 4 dienos.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

„Švietimo ugdymo programų atnaujinimas atsidūrė aklavietėje faktiškai neprasidėjęs. Tai jau antroji ministerijos vykdomos reformos sukelta krizė“, – komentare pastebi Vilniaus universiteto profesorius matematikas Rimas Norvaiša.

„Čia visada jaučiu atstumą tarp savęs ir aplinkinių. Gal čia esantiems jaučiu mažiau meilės. Prancūzijoje ir Belgijoje esu užsienietė ir visada ja liksiu. Bet, tiesą sakant, man niekada ir nerūpėjo, ką apie mane galvoja Prancūzijoj ar Belgijoj. Taip daugiau laisvės, man patinka, kad manęs niekas nepažįsta. Gali būti, kad Lietuvoje jausčiausi keistai gyvendama taip, kaip dabar gyvenu“, – apie patirtis užsienyje pasakoja šokėja ir choreografė Vilma Pitrinaitė.

Ved. Indrė Kaminckaitė.

„Muzika yra laimė, lydėjusi nuo pat gyvenimo pradžios. Dirbant teko džiaugsmas pergyventi laimingas savo mokinių dienas, kartu su jais patirti sėkmes ir nesėkmes, nuolatos tobulinti save“, – sako gražų jubiliejų pasitinkanti pianistė, pedagogė, prof. Veronika Vitaitė.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – Lietuvos klasikų asociacijos sudaryta ir išleista graikų poezijos rinktinė „Dovana sidabro eilėraštis“ bei vieno originaliausių JAV rašytojų, išgarsėjusio apsakymų knygomis – George‘o Saunderso pirmasis romanas „Linkolnas bardo“, iš karto tapęs bestseleriu ir pelnęs 2017 metų „Man Booker“ apdovanojimą.

„Artistiška, stabiliai dainuojanti savo vaidmenis, labai profesionali, patikima. Partnerio klaida jos iš vėžių neišmuš, ir (jeigu kas) – partneris gali į ją „atsiremti“, – taip Birutę Almonaitytę apibūdino operos solistas Virgilijus Noreika. Apie vieną žymiausių lietuvių mecosopranų – pirmadienio viktorinoje.

„Klasikos enciklopedija“: kardinolas Rišelje.

Ved. Viktoras Paulavičius.

„Rašydama scenarijų supratau, kad reikia pavaizduoti tą absurdišką mechanizmą, kaip gražiai gyvenančią šeimą kažkodėl ištremia“, – apie spektaklį vaikams „Sibiro haiku“ pagal Jurgos Vilės ir Linos Itagaki knygą sako režisierė, Stalo teatro vadovė Saulė Degutytė.

Kultūros savaitraščių apžvalga.

„Pastebiu, kad širdis linksta į graudesnius, aštresnius išgyvenimus, o linksmas dainas, ironišką ir šmaikštų požiūrį vis dar mokausi kurti. Tikiu, kad ateityje tai man pavyks“, – sako dvyliktokė, dainuojamosios poezijos atlikėja Emilija Statinaitė.

„Tai daugiagalvis gyvastingas, gargaliuojantis, šnypšiantis, miegantis ir švenčiantis paupių gyventojas. Jis netelpa į kadrą. Netilpo Korzonui, Čechavičiui, Bulhakui. Jį galima trumpam prisijaukinti, perprasti vieną, kitą jo charakterio savybę, bet ne daugiau. Todėl Sauliui tenka dieną, naktį, žiemą ir vasarą, kaip ir daugeliui fotografų, rašytojų, dailininkų kurti savo Vilnių, kaip savo ieškojimų, susitikimų, atradimų istoriją“, – apie Sauliaus Žiūros fotografijų parodą „Vilniaus horizontai“, skirtą miesto gimtadieniui, rašo menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.

Ved. Laima Ragėnienė.

Vakar Amžinybėn iškeliavo menininkas Jonas Mekas. Jono Meko darbai ir asmenybė.

Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga.

Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.

„Knyga yra tiesiog tobulas formatas, tarsi mažytis unikalus muziejus, kurį tu vis gali pasiimti, atsiversti ir būti kartu su juo“, – sako jauna dailininkė Rasa Jančiauskaitė, kurios iliustracijos Mariaus Marcinkevičiaus knygai „Maži eilėraščiai mažiems“ atrinktos į Bolonijos vaikų knygų mugės 2019 iliustruotojų parodą.

„Klasikos enciklopedija“– apie radijo spaudos apžvalgų pradžią.

Ved. Alma Valantinienė.

„Nutinka akimirkos, kai intensyviai išgyveni tikrovę“, – apie poetines epifanijas sako pirmąją poezijos rinktinę „Triukšmo gyvatė“, dalyvaujančią „Metų knygos rinkimuose“, pristatantis poetas Tomas Petrulis.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

„Nauja pradžia“ reiškia norą keistis, norą prisitaikyti, norą vystytis. Naujai pradžiai reikia energijos, o tai jau kažkas teigiamo. Nauja kuriame remdamiesi patirtimi, kurią išgyvenome. Žinoma, nauja pradžia – tai istorijos, kurias pasakosime filmais. Jos yra apie tai, kaip keičiame tai, kas atgyveno, kas mums primesta, kam iš tikrųjų reikia naujos pradžios“, – 14-ojo prancūzų kino festivalio „Žiemos ekranai“ pagrindinės programos filmus vienijančią temą nusako Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Jean-Marie Sani.

„Kartais gyvename nesureikšmindami praeinančio laiko. Jei sąmoningai nestebime, kaip prabėga akimirkos, koncentruojamės į dabartį. Tačiau kartais susimąstome, kad akimirka, kurioje esame, tuoj praeis. Ji ištirps praeityje tarp vaikystės atsiminimų ir tarp to, ką valgėme pusryčiams. Greitai ir ši akimirka taps atsiminimu“, – citata iš „The Dictionary of Obscure Sorrows“ savo naują parodą „Dès Vu“ apibūdina jaunosios kartos menininkas Paulius Šliaupa.

„Klasikos enciklopedija“: Mesopotamija.
Ved. Indrė Kaminckaitė.

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje atidaroma fotografo Andriaus Pavelko paroda „Su gimtadieniu, Vilniau!“. Naktinėse sostinės fotografijose užfiksuoti ir barokiniai bažnyčių bokštai, ir miegamieji rajonai bei rūkstantys fabrikų kaminai. Apie tokią dovaną Vilniui 696-ojo gimtadienio proga studijoje kalbėsimės su A. Pavelko.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Menotyrininkės ir menininkės Laimos Kreivytės komentaras apie politinę žmogžudystę.

„Tikiu, jog jei lietuvių rašytojai nenusigręš nuo dabarties (kad ir kokia lėkšta, kvaila ar niekšiška ji kartais atrodo), jei sąžiningai stengsis ją pavaizduoti, stiprus ryšys užsimegs – su lietuvių skaitytoju ir ne tik“, – „Lietuvos žinioms“ sako rašytojas, vertėjas Laurynas Katkus.
„Klasikos enciklopedija“ : Viljamas Harvėjus.

Ved. Juta Liutkevičiūtė.