Sukanka 180 metų, kai gimė prancūzų kompozitorius Georges‘as Bizet, sukūręs nemirtingąją „Karmen“ – operą, tapusią viena dažniausiai statomų operų pasaulyje. Apie Bizet, apie „Karmen“ – pirmadienio viktorinoje.

„Jau trečią kartą šalyje rengiama iniciatyva „Ö kaip vokiškai?“ vėl sutelkė visą Lietuvą. Paskleisdami žinią apie vokiečių kalbos naudą, norime paskatinti lietuvius mokytis šios kalbos ir atrasti naujų studijų, profesinės karjeros bei verslo galimybių“, – sako Vokiečių kalbos dienų koordinatorė Rasa Darbutaitė.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Poetas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas apžvelgia du naujus romanus, kurių „...veikėjams lemtingi istoriniai įvykiai tampa postūmiu subręsti, atrasti save, padeda tapti žmonėmis“. Tai austrų kilmės rašytojo Roberto Seethalerio „Tabakininkas“ ir amerikiečių autoriaus Nathano Hillo debiutas „Niksas“.

Ved. Viktoras Paulavičius.

Vilniaus mažajame teatre – nauja Žemaitės apsakymo „Marti“ sceninė interpretacija.

Literatūros mėnraščio „Metai“ naujausio numerio apžvalga.

Mariaus Markevičiaus filmas „Tarp pilkų debesų“.

Ką žinome apie Raudondvario grafą Benediktą Henriką Tiškevičių, keliautoją ir fotografą?
„1876 m., kai gimė žinomas fotomenininkas Janas Bulhakas, grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius Filadelfijoje jau džiaugėsi aukso medaliu, gautu už Pasaulinėje parodoje eksponuotas unikalias fotografijas iš kelionės po Alžyrą. Jos laikomos vienais pirmųjų reportažinės fotografijos bandymų pasaulyje“, – pasakojo aukciono ARS VIA vadovas Algirdas Petraitis.

„Klasikos enciklopedija“ – apie Petrą Babicką.

Ved. Laima Ragėnienė.

„Man svarbiausia, kad per tų dviejų moterų gyvenimus, jų nuopelnus pavyko užfiksuoti laikmečio šviesą, žmonių laikyseną, kuri visiškai, rodos, kontrastuoja su šia diena, šiandienos politika, visuomeniniu gyvenimu, kai pamiršti tokie dalykai – šviesa, taurumas, sąžinė“, – sako dokumentinio filmo „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ režisierė Ramunė Kudzmanaitė.

„Pastatas sukurtas žmonėms, nereikia pirkti bilieto, kad patirtum muziejų. Nuo laiptų gali aprėpti žvilgsniu parodas, stebėti renginius. Šis pastatas nėra dėžė su durimis, kur viduje užrakintas menas“, – mintimis dalijasi pasaulinio garso architektas Danielis Libeskindas, projektavęs MO muziejų.

Kultūros savaitraščių „7 meno dienos“ ir „Šiaurės Atėnai“ apžvalga.
„Klaipėdoje, įgyvendinant projektus, yra daug karštų taškų ir mes turime pinigų viešosioms erdvėms tvarkyti, tačiau neradus konsensuso tarp valdžios ir bendruomenės, atsirandantis objektas tampa konflikto židiniu, o juk siekiama priešingo rezultato, siekiama bendrojo gėrio. Bendruomenė neįtraukiama, o geriausiu atveju, tik informuojama post factum“, – teigia Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė, pasisakanti prieš pasiūlytą Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projektą „Dangaus veidrodis“.
Ved. Alma Valantinienė.

„Nuspręsti baigti savo karjerą buvo nesunku, nes esu žemaitė – nenorėčiau, kad kam nors kada nors manęs būtų gaila. Nė už ką“, – tokiais žodžiais dokumentinį filmą „Aš žinau tą smoką“, pasakojantį apie kūrybinį solistės gyvenimą, baigia pati dainininkė Giedrė Kaukaitė, mininti kūrybinės veiklos 50-metį.

Ved. Austėja Kuskienė.

„Jeigu gamtos gyvybė yra saulės šiluma ir šviesa, tai muzika gyva tik žmogaus širdimi: žmogaus kuriančio, žmogaus dainuojančio, žmogaus muzikos klausančio“, – rašė kompozitorius, dirigentas, chorų organizatorius Stasys Šimkus. Apie prieš 75-erius metus Anapilin iškeliavusį menininką – pirmadienio viktorinoje.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.
„Festivalis „Kaunas mene“ yra ta vieta, kur galime aiškiausiai parodyti savo suvokimą apie šiuolaikinį meną, koks mums jis aktualus, „geras“, įdomus, „gražus“, kokia jo funkcija. Po kiekvieno renginio matai, kas pavyko, nustebino, suveikė, taip pat ir kas nepavyko, nepasiteisino, nesuveikė. Ir tada tobulėji“, – sako festivalį organizuojančios galerijos „Meno parkas“ kuratorė, menotyrininkė Giedrė Legotaitė.
Naujų knygų apžvalgoje, kurią parengė Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistė Inga Mitunevičiūtė, – du lietuviški leidiniai: Romo Treinio romanas „Dziedas“ bei Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Dūdaitės paveikslėlių knyga visokio amžiaus skaitytojams „Sivužas“.

„Klasikos enciklopedija“ – apie pirmąją Lietuvos radijo transliaciją.

Ved. Viktoras Paulavičius.

„Sklando tokia legenda, kad Kijeve Igoris Gubskis keturių kambarių bute laiko daug šunų, apie 20–30. Vieni jų priglausti iš gatvės, kiti – veisliniai, puikiai prižiūrėti. Ir akivaizdu, kad menininkas šunis vedžioja arba vėlai vakare, arba anksti ryte – kad netrikdytų kitų. Tai legenda sako, kad įkvėpimo marginalinio pasaulio temoms Gubskis semiasi iš naktinio Kijevo“, – vieną paslaptingiausių Ukrainos menininkų pristato Eva Bakienė, Vilniuje atidariusi I. Gubskio darbų parodą „Arlekinų visuomenė”. „Lygindama Lietuvos ir Didžiosios Britanijos žmones, pastebiu, kad Lietuvoje labai daug baimės ir nestabilumo”, – sako Plimute pagal Erasmus programą studijuojanti Jurgita Rudėnaitė. „... jeigu manote, kad galite nuspėti siužeto pabaigą pavartę knygą, geriau iškart prisipažinkite suklydę. Tiesiog pakilkite virvinėmis kopėčiomis į šį nuostabų bures skleidžiantį žodžių laivą ir kartu su anglais keleiviais leiskitės ieškoti Rojaus sodo”, – kviečia Metthew Kneale (Metju Nylo) romano „Anglai keleiviai” („Tyto alba”) vertėja Daiva Vilkelytė. Apie šio autoriaus atradimą ir romano patekimo į vertėjos rankas aplinkybes, apie knygoje pasakojamų istorijų balsus ir vertimo specifiką bei ypatumus pokalbis studijoje su D. Vilkelyte. Ved. Laima Ragėnienė.

„Šioje parodoje, lyg kokioje kapsulėje, bus galima išvysti, kas galėjo nutikti bet kurioje Rytų Europos valstybėje, bet nutiko Lietuvoje”, – sako pirmosios MO muziejaus parodos „Visas menas – apie mus” kuratorė prof. Raminta Jurėnaitė. Žurnalo „Kinas” apžvalga.
„Vienas iš pagrindinių tikslų – kelti mokytojo savivertę, formuoti palankų ugdytojo įvaizdį visuomenėje, skatinti jau esančių ir būsimų pedagogų lavėjimą. Didelė svajonė – įkurti mokyklą, kurios koncepcija būtų paremta tarptautine inovatyvia praktika”, – sako šiųmetis Meilės Lukšienės premijos laureatas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Alius Avčininkas. „Egzilis – yra labai svarbi jo darbų tema. Tas praradimas, žinoma, labai asmeniška patirtis, bet kūriniuose jai suteikiama universali prasmė. Dailininkas nėra itin gerai žinomas Lietuvoje, todėl manau mums visiems labai svarbu, kad šimtmečio metais yra galimybė jam simboliškai sugrįžti į gimtą kraštą ir parodyti savąją kūrybos viziją”, – teigia vieno žymiausių lietuvių išeivijos grafikų Romo Viesulo sūnus Romas Tauras Viesulas. Prisiminimais apie dailininko gyvenimą ir kūrybą taip pat dalijasi jo žmona Jūra Viesulas. Ved. Alma Valantinienė.

Rašytoja Gabija Grušaitė apie savo romaną „Stasys Šaltoka. Vieneri metai“. Kultūra spaudos puslapiuose. Kaip mūsų lietuvių kalboje atsirado būtasis dažninis laikas. Pokalbis su dailininku A. Stasiulevičiumi apie jo karjeros pradžią, kūrybinį kelią ir tuometinę bei šiandieninę šalies dailininkų mokyklą. Klasikos enciklopedija: apie graikų meno įvairovę.

Spektaklio „See No Evil, Hear No Evil, Speak No Evil“ režisierė Greta Gudelytė, kartu su Egle Kazickaite Klaipėdoje pristato spektaklį, tyrinėjanti visuomenės abejingumo temą. Kultūra spaudos puslapiuose. Natalijos Arlauskaitės kultūros komentaras. Pokalbis studijoje su T. Šinkūnu ir P. Gritėnu apie tai, kur ir kaip taikyti filosofijos mokslą.
Ved. Juta Liutkevičiūtė.