Savęs repeticijos

Psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas dar 1937 m. viename laiške Marijai Bonapart rašė: „Tas, kuris klausia apie gyvenimo prasmę, serga". Praėjus vos penkiolikai metų logoterapijos pradininkas, psichoterapeutas Viktoras Franklis visiškai apvertė šį supratimą sakydamas, kad „tas, kuris neklausia apie gyvenimo prasmę, susirgs". Pasak jo, gyvenimo prasmė – esminis žmogiškosios egzistencijos komponentas, o Vakarų visuomenės kenčia nuo „egzistencinio vakuumo“, t.y. visiško beprasmybės jausmo, arba – nemokėjimo suteikti gyvenimui prasmę. Ir iš to kyla daugybė psichologinių ir socialinių negerovių. Todėl tam, kuris nėra tikras savo gyvenimo prasme, būtina individuali terapija. Sociologas Haraldas Wagneris sako, kad gyvenimo prasmės klausimo pagrįstumas galėjo atsirasti tik tuomet, kai pati gyvenimo prasmė tapo „trapi, duži", o tokia ji tapo būtent su modernizacijos procesais.
Apie gyvenimo prasmę ir kitus egzistencinius klausimus kalbamės su filosofu, Azijos kultūrų ir religijų tyrinėtoju, profesoriumi Audrium Beinorium.

Ved. Milda Pivoriūtė
Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą.

Psichologas Alex Fowke pastebi, kad amžiaus ketvirčio krizė stipriai susijusi su jaunimo patiriamu nesaugumo jausmu, nusivylimu karjeros perspektyvomis, darbo rinka ir finansine situacija. Masinėse medijose ir socialiniuose tinkluose mes nuolat susiduriame su laisvės ir pasirinkimo motyvais. Dažnai net įtikime šūkiais, kad svarbiausia tik norėti, tikėti – ir visko pasieksi. Tad jeigu kas nors nepasiseka, mes dažnai kaltiname save, kad per mažai stengiamės ar esam nieko neverti. Tačiau realybėje susiduriame su struktūriniais suvaržymais, kurie labai stipriai apriboja galimybes pasirinkti. Apie tai, kodėl mūsų karjeros kelias priklauso ne tik nuo individualių pasirinkimų bei pastangų, bet ir nuo konkrečios įmonės darbo kultūros bei bendrų darbo rinkos, ekonomikos procesų, kalbame su aktyviai šiuolaikinę darbo rinką analizuojančiais ir kritikuojančiais Emilija Švobaite ir Vuk Vukotić.
Ved. Milda Pivoriūtė
Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą.

Kodėl lapkričio mėnesį padaugėja į psichologus besikreipiančių studentų? Kuo svarbu kuo anksčiau pradėti dirbti? Ar dirbti studijų metais? Ar mesti nepatinkančias studijas? Kodėl studijų metai yra laikas, per kurį lengviau galime sau leisti klysti? Ar galime sukurti sėkmingą karjerą pradedami ją nebūtinai nuo studijų iškart po mokyklos baigimo? Kaip kalbėtis su tėvais dėl gyvenimo planų, kuriems jie nepritaria? Ko svarbu reguliariai savęs paklausti karjeros kelyje? Ar norėdamas pasiekti profesinės sėkmės būtinai turiu būti lyderis ir verslus? Apie šiuos ir kitus su jaunimo karjera ir darbu susijusius klausimus Milda Pivoriūtė kalbasi su sveikatos psichologe-psichoterapeute, karjeros konsultante Ieva Vasionyte ir sociologe, socialinio verslumo projektų koordinatore, jaunimo mentore Dovile Kriukelyte.

Ved. Milda Pivoriūtė

Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą.

Jei esi jaunas, ieškai savęs ir savo gyvenimo kelio – tai tave supa ne tik malonūs iššūkiai ir patirtys. Tapsmo suaugusiu kelyje dažnai tenka susidurti su kankinančiom dilemom, kartais sukeliančiom sprendimų priėmimo paralyžių – tiegiog nebežinai, kaip išjudėti iš pasimetimo taško. Tinklalaidės įvadinėje dalyje pateiksime autentiškus jaunų žmonių išgyvenimų pavyzdžius, o antroje dalyje mėginsime juos išnarplioti, paaiškinti ir pateikti vieną kitą vertingą patarimą.
Mes patys dar jauni, studijuojantys savo sričių specialistai, ėmėmės kurti šią tinklalaidę siekdami bent kažkiek padėti jaunam, tapsmo suaugusiu kelyje esančiam žmogui geriau pažinti bei suprasti savo bei bendraamžių išgyvenamas panašias patirtis bei problemas. Jo nesmerkiant ir neauklėjant. Šiuos išgyvenimus iliustruoti autentiškais audio pavyzdžiais, įvardinti problemas, pamėginti apibendrinti jas, bei išdiskutuoti su su sociologe, jaunimo tyrinėtoja ir įvairių sričių pašnekovais.

Pirmame „Savęs repeticijos“ epizode norėjome pakalbėti apie bendras – savęs paieškų bei „tikrojo savęs“ – idėjas, kurios šiandien ypač dažnai sutinkamos kasdieniame gyvenime, masinėse medijose, socialiniuose tinkluose, populiariojoje psichologijoje. Gal netgi susiformavo savotiškas „savęs paieškų“ kultas ir kartais jauni žmonės iš savo bendraamžių aplinkos jaučia spaudimą užsiimti kažkokiom specifinėm savęs paieškomis.
Į laidą pasikvietėme du pašnekovus, kurie visai neseniai patys ieškojo atsakymų į savasties klausimus, patyrė asmenines krizes ir savarankiškai iš jų išsikapstė aktyviai gilindamiesi į įvairią literatūrą, saviugdos, dvasines praktikas, eksperimentuodami. Savo patirtimis ir atradimais jie dalinosi tinklaraščiuose. Tai Laura Montvilaitė, tinklaraščio „Strelka | Belka“ autorė, ir Martynas Jočys – tinklaraščio „Valtininkas“ autorius. Kartais saviugdos ir dvasiniais reikalais susidomėję žmonės būna per daug "išėję" į savo vidų ir skraidantys padebesiais, apleidę savo materialų gyvenimą, kiti kartais linksta savo dar ne iki galo patikrintomis žiniomis dalintis su kitais užsiimdami dvasiniu verslu, pavyzdžiui, organizuoja kelių valandų mokymus už kelis šimtus eurų „kaip atrasti save per 24 val.“ ir pan. Laura ir Martynas – nelinkę nei į vieną kraštutinumą, jie stengiasi išlaikyti kritinę distanciją ir likti atviri naujoms žiniomis.

Ved. Milda Pivoriūtė

Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą.