Kol daugelis mūsų tamsiais rudens vakarais šildomės namie, prie dalies Lietuvos upių būtų galima sukti veiksmo filmus. Brakonieriai čia atvažiuoja dėl neršti atplaukusių bent metro ilgio Atlanto lašišų, šlakių, o brakonierių tyko paslėptos kameros ir asociacijos „Lašišos dienoraštis“ nariai. Tiesa, kitomis aplinkybėmis ir visai kitais būdais jie irgi gaudo žuvis. Svajoja, kad Lietuvos upėse jos klestėtų. Ant Vilnios kranto, prie Belmonto užtvankos Martynas Mančas ir Tadas Vipartas Giedrei Čiužaitei pasakoja, kaip jų gyvenime dera lašišų saugojimas, žvejyba ir kodėl rudenį visiems verta ateiti prie sraunių upių.

Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą.

Pas folkloro tyrinėtoją ir atlikėją Lauritą Peleniūtę žmonės ateina mokytis sutartinių. Būna, kad jas dainuodami atranda stiprų ryšį su gamta. Laurita sako, kad ir jai pačiai miško reikia kaip oro, tačiau šis pokalbis nuves daug toliau nei lietuvio meilės miškui tema. Seksualumas, moters padėtis ir kaip ji reiškiama dainose, šuo žmogaus gyvenime – tai tik keli šio interviu raktažodžiai. Su Laurita Peleniūte po mišką vaikščiojo Giedrė Čiužaitė.

Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą.

Ką daryti, kad Lietuvos miestuose būtų švaresnis oras? Kaip aplinką veikia mūsų statybų, vairavimo ir netgi švenčių kultūra? Kur pasitikrinti, kuo kvėpuojame? Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriuje dirbantis Mindaugas Bernatonis turi atsakymų ir patarimų kiekvienam iš mūsų. Kalbina Giedrė Čiužaitė.

Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą.

Tikriausiai daugelis norėtų būti pažįstami su Leonu Šukiu, daugiau nei dvidešimt metų LRT dirbančiu inžinieriumi. Atrodo, kad sustojusiai technikai kartais užtenka Leono žvilgsnio ar šmaikštaus žodžio ir ji staiga pradeda veikti. Jeigu ne, Leono kabinete, pilname įvairių atsarginių elektronikos detalių, vyksta remontas su kūrybos elementais. Ar visiems prietaisams galima suteikti antrą gyvenimą? Kodėl svarbu nepasiduoti inovacijų ir įrangos išvaizdos tobulumo kultui? Ko Leonas žmones mokytų kursuose „susitaisyk pats“? Kalbina Giedrė Čiužaitė.

Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą.

2018-ųjų rugpjūtį Švedijoje prasidėjo tuomet penkiolikmetės Gretos Thunberg protestas dėl klimato krizės. Jis išaugo į pasaulinį judėjimą „Fridays for Future“, į kurį įsitraukė ir jauni žmonės iš Lietuvos. Artimiausia jų rengiama akcija – rugsėjo 25 d., penktadienį, Vilniaus centre vyksiančios „Žemės laidotuvės“. Judėjimo „Fridays for Future Vilnius“ nariai Gabija Gorobecaitė ir Jokūbas Tvaska tinklalaidei „Suolelis miške“ pasakoja apie tikėjimą bendro veiksmo galia ir pastangas atkreipti kitų dėmesį į planetos likimo klausimus. „Daugelis žmonių būna per daug pavargę, kad kalbėtų apie klimato krizę“, – sako Jokūbas ir nori, kad tai keistųsi. Kalbina Giedrė Čiužaitė.

Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą.

Kodėl migruojančias antis galima vadinti sportininkėmis, o gandrus – patogumų mėgėjais? Kodėl sakoma, kad gervių pora kartu gyvena tik dėl vaikų? Daugybę gamtos mįslių šių laikų mokslininkai įmena pasitelkę GPS siųstuvus, kurie paukščiams prikabinami tarsi mažos kelioninės kuprinės. Pasirodo, po visą planetą paukščiai migruoja ir su Lietuvoje, bendrovėje „Ornitela“ kurtais siųstuvais. 99 procentai įmonės klientų – iš užsienio, ji gerai žinoma tarp pasaulio ornitologų, tačiau esame tikri, kad po šio interviu su Mindaugu Dagiu, įmonės vadovu ir Gamtos tyrimų centro mokslininku, daugybė žmonių ja didžiuosis ir Lietuvoje.
Kalbina Giedrė Čiužaitė.

Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą.

Naujas tyrimas rodo, kad lietuvis per metus nusiperka vidutiniškai 10 kilogramų drabužių ir kitos tekstilės. Didelė dalis jos tampa neperdirbamomis atliekomis. Aplinkosaugininkė Viktorija Nausėdė, socialinio verslo „TexTale“ įkūrėja – apie būdus tvarkyti perpildytas spintas, atsakingai pirkti, skalbti ir suteikti naują gyvenimą naudotai tekstilei. Kalbina Giedrė Čiužaitė.
Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą.

Giedrius Širka, pagrindinis grupės „Golden Parazyth“ narys, daug laiko praleidžia vietoje, kurią pats vadina asketų rezidencija. Tai molio namelis ir pieva ant Šventosios upės kranto Utenos rajone. Ten nėra elektros, o geriamo vandens reikia semtis šaltinyje. Kodėl Giedrius gali apsiverkti dėl vabalo, socialiniuose tinkluose vis dalinasi gamtos fotografijomis ir kodėl iš Austrijos siuntėsi dalgį? Giedrė Čiužaitė buvo užsukusi į Giedriaus Širkos ir jo draugės mažą saugomą teritoriją. Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą.

Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros docentas Andrejus Spiridonovas dabartinį žmonių gyvenimo būdą geba vertinti iš didžiulio laiko atstumo, o humoro nepamiršta net kalbėdamas apie mūsų rūšies išnykimą ir galimus būdus jį lėtinti. Susitikti interviu Giedrei Čiužaitei mokslininkas pasiūlė vietoje, kurioje nėra nei miško, nei suolelio, tačiau išgirsite, kad ji – pati geriausia Vilniuje tokiam pokalbiui.

Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą.

Ar norėtumėte atostogauti 10 kvadratinių metrų ploto namelyje? O gal Jūsų svajonių būstas – iš kanapių pluošto betono? Tvarių namų ir sąžiningumo sau planuojant namus idėjos po Lietuvą sklinda iš Švenčionėlių, architektūros ir dizaino studijos „Šilta šiaurė“. Joje su kolegėmis dirba iš sostinės į miestelį persikrausčiusios architektės Marija Savickienė ir Guoda Bardauskaitė. Sename name prie geležinkelio bendruomenė palaiko ir visuomeninių susitikimų erdvę – „Miško uostą“. Į Švenčionėlius važiavo Giedrė Čiužaitė.

Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą.