Žmonės ir idėjos

Filosofas Algis Mickūnas užsuko Lietuvon bekeliaudamas iš Vienos Amerikos į kitą pro Indiją ir Japoniją. Jis kalbės apie filosofiją, apie mechaninius žmones, šventės proga apie valstybę, apie nuobodulį ir apie Zen.

Vytauto Kernagio daina „Išeinu” vienas populiariausių dainuojamos poezijos kūrinių yra akivaizdus įrodymas, kad Lietuvoje nenusimanyti apie bites gali reikšti tragediją, gali būti paliktas. Bitė nuo seno gerbiama Lietuvoje. Darbštuoliai – norint juos pagirti vadiname bitėmis, per bites susiję žmonės tampa bičiuliais, o tai rimčiau negu draugystė ar giminystė. Apie bitę kaip ir apie žmogų sakoma, kad ji miršta. Kad pažinę bites geriau pažinsime save, teigia ir mokslininkai. Iššifravus žmogaus genomą netrukus buvo paskelbta bitės genų seka. Pasaulio mastu vykdomame projekte dalyvavusios Australų mokslininkų grupės vadovo daktaro Ričardo Klaudianos teigimu: bitės genomas apie žmogaus biologiją gali pasakyti daugiau negu kitų gyvų organizmų genomai. Dabar pokalbis apie idėją kuo užsiimti vasarą. Kad bitės keistai elgiasi šį pavasarį susiję ir su neįprastais oro reiškiniais, kurie kaip teigia mokslininkai vyksta dėl klimato kaitos. Klimato kaitos priežastis anglies dvideginis, kurio dideli kiekiai išmetami į orą dėl žmogaus veiklos. Netrukus jūsų laukia pažintis su žmogumi siūlančiu kaip paskatinti žmones elgtis taip, kad kenksmingų dujų būtų išmetama mažiau.

Kad žmogus taptų mokslininku jis arba ji turėtų susikaupti ir veikti tikslingai. Baigti universitetą, rašyti mokslinius darbus, kurie atrodytų priimtini akademinei bendruomenei. Vieną dieną toks tikslingas žmogus taptų kurios nors žinomų mokslo šakų mokslininku. Tačiau ką daryti žmonėms, kuriems visi į jų akis pakliūvantys daiktai ir reiškiniai atrodo tinkami būti jų asmeninio mokslo objektais. Pavyzdžiui, rytinės kavos puodelis.

Globalizacija, klimato kaita, švietimo krizė ir klausimas kaip įkalbėti žmones žemės nealinti taip kaip alina dabar siekdami patogumo. Šiomis temomis galima perskaityti daugybę paskaitų visuomenei ir surengti šimtus diskusijų posėdžių salėse, o galima pasiimti gitarą ir padainuoti apie tai.

Kodėl traukiniai kai kuriuos iš mūsų užburia? Prisiminsime geležinio kelio, pramoninės visuomenės stuburo, istoriją, aplankysime muziejų ir susipažinsime su žmogumi, kuris tyko traukinių, kad juos nufotografuotų. „Sudėtinga papasakoti. Reikėtų nueiti į geležinkelio stotį , atsistoti perone šalia bėgių, palaukti, kol pravažiuos traukinys, ir pajusti , kaip po kojomis vibruoja žemė, pajusti tą galią, didelę masę. Tai užburia sielą“, – sako geležinkelių entuziastas Robertas Šalčiūnas.

Biblioteka - kolektyvinės atminties projektas, savo forma pristaikantis prie visuomenės ir technologijų kaitos. Šiandien biblioteka – atviros informacijos simbolis, bet taip buvo ne visada. „Kai žinojimas ir mokslas ėmė demokratizuotis, bibliotekos tapo ne tokios pavojingos, nustota knygas rakinti“, – sako VU bibliotekos generalinė direktorė prof. Audronė Glosienė. „Politikoje efektyvumo rodiklis yra BVP. BVP augimas reiškia, kad mūsų ekonomika stiprėja ir kada nors BVP vienam gyventojui pasieks ES vidurkį. Bet laimė ne nuo skaičiukų prasideda. Daug gerai uždirbančių žmonių Lietuvoje yra labai nelaimingi” – sako politologas Justinas Dementavičius.

Ar esate sutikę mokytojų, kurie nebijotų palikti klaidos lentoje, norėdami, kad mokiniai išmoktų apginti savo nuomonę ir padėti kitam žmogui ištaisyti savo klaidas? „Negabių vaikų nėra – visi yra gabūs, yra tik netinkami mokymo metodai, – sako pedagogė Rykantė Bandzaitienė, – tuo tikiu, tai mano gyvenimo taisyklė, užrašyta didžiausiomis raidėmis: kiekvienas vaikas yra gabus išmokti bet kurį dalyką!”

Bausmės už nederamą elgesį ir nusikaltimus - susitarimo reikalas. Nuo keršto fizinių bausmių pereinama prie disciplinavimo ir siekio žmogų gražinti visuomenei, greta izoliacijos ir finansinių bausmių atsiranda savanoriška veikla, kuria žmogus galėtų atsilyginti už padarytą žalą. Kaip vystosi bausmės idėjos ir ką jos pasako apie visuomenę?

Antroje laidos dalyje - pažintis su Švenčionių verslininku Janu Komaiška, kuris įmonės turtą supranta taip: Investicijos nėra vien finansai. Investuoti reikia ir į žmogų. Mes turtingi, nes turėdami 29 žmones turime ir 25 [jų] vaikus. 12 vakų gimė mūsų firmoje per 13 metų. Gerai? Gerai!"

Savanorišką ir neatlygintiną pagalbą nebepagydomiems ligoniams ir jų artimiesiems teikiančių Kauno hospiso namų steigėja ir vadovė Žanna Jankovskaja sako norinti, kad Lietuvoje kiltų daugiau hospiso iniciatyvų, o valdžios institucijos suprastų jų svarbą. Kaune šio supratimo kol kas trūksta, organizacija neturi patalpų, bet turi 70 savanorių ir kviečia žmones kreiptis pagalbos.

„Reikia optimistiškiau žiūrėti į pasaulį ir į mūsų kultūrą“, – sako Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński. Prieš dešimtmetį studijavęs Vilniuje tarptautinius santykius pagal ES studentų mainų programą Erasmus šiandien M. Łapczyński yra aktyvus kultūros diplomatas, tiesiantis tiltus tarp Lenkijos ir Lietuvos.