Žmonės ir idėjos

„Dirbant su kūrėjais ir verslininkais, paaiškėjo, kad kartais verslininkai žiūrį į gyvenimą atviriau ir kūrybiškiau, nei kai kurie menininkai, ir atvirkščiai, kad menininkai gali turėti pažangesnių kūrybinio verslo idėjų, nei patyrę verslininkai“, - sako Latvijos menotyrininkė ir kūrybinių industrijų projekto „Brigade“ vadovė Elina Hermansonė. Latvijos šiuolaikinio meno centro iniciatyva ekonominės krizės metu Rygoje atsirado 11 kūrybos ir kultūros taškų, kuriuose dirbantys žmonės, kultūrinės veiklos „brigados“ ne tik keičia socialinę aplinką, bet ir išsilaiko iš savo veiklos. Kitais metais tokių kultūros židinių turėtų atsirasti Rygos priemiesčiuose, ypač ten, kur socialinės problemos aštriausios.

Niujorke (JAV) ir Berlyne (Vokietija) gyvenančio žurnalisto Roberto Levine‘o knyga „Laisvasis važiavimas: Kaip skaitmeniniai parazitai griauna kultūros verslą ir kaip kultūros verslas gali pasipriešinti“ („Free Ride: How Digital Parasites are Destroying the Culture Business and How the Culture Business Can Fight Back“) gali pradžiuginti, jeigu Jums patinka mokėti už internete skaitomus straipsnius, klausomą muziką, žiūrimus filmus ir kitą turinį. Jeigu esate skaitmeninis parazitas ir manote, kad dalinimasis informacija yra žmogaus teisė ir griauna ne kultūrą, o tik dabartinį verslo modelį, parašykite autoriui. Pokalbio su juo klausykitės nemokamai (neskaičiuojant sumokėtų mokesčių valstybei).

Kultūrinį-filosofinį žurnalą „Rigas Laiks", leidžiamą jau 20 metų, Latvijoje skaito ne tik inteligentija ir filosofijos studentai, bet ir verslininkai, politikai. Žurnalo puslapiuose – pokalbiai su įdomiais mąstytojais, garsiais pasaulio filosofais. Kaip pavyksta leisti tokį žurnalą Latvijoje, kur skaitytojų dar mažiau, nei Lietuvoje, vadinasi, ir išlikti kultūrinei spaudai turėtų būti dar sunkiau?

Žurnalo leidėjas ir redaktorius filsofoas Uldis Tironas turi atsakymą – reikia pamiršti kalbas apie rinką, apie tai, „ko skaitytojai norėtų", ir daryti tai, kas patinka ir įdomu patiems, tada atsiras ir lėšų, ir skaitytojų. Šiais metais ir rusų kalba pradėtas leisti žurnalas pasiekė Lietuvą. Koks galėtų būti šios kultūrinės-filosofinės injekcijos poveikis Lietuvos žiniasklaidai ir skaitytojams?

Aštuntajame dešimtmetyje tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų vyrams Suomijoje, ypač Šiaurės Karelijoje, buvo didesnė, nei kitur pasaulyje. Iniciatyvinė grupė, koordinuojama jauno mediko, buvusio studentų judėjimo aktyvisto, iškėlė tris tikslus – per trumpą laiką sumažinti suomių kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje bei rūkymą.

Į iniciatyvą įtraukus namų šeimininkių draugiją, ūkininkus ir prekybininkus, mobilizavus restoranų virėjus, mokyklas, savivaldybių tarnautojus, organizavus miestelių cholesterolio mažinimo konkursą ir pirmąjį televizijos realybės šou, Šiaurės Karelijos projektas įrodė, kad gyvenimo būdą ir kultūrines tradicijas galima pakeisti, be to, jas galima pakeisti greitai. Buvo perrašyti įstatymai, iniciatyva tapo nacionaline, o nauji įpročiai per porą dešimtmečių – suomiška tradicija. Pasauliui padėti norintys suomiai sako, jog sveikas pasirinkimas žmogui turi būti lengvas pasirinkimas, o jei taip nėra, turi įsikišti valstybė.

Baltijos valstybių sprendimą su finansų krize tvarkytis mažinant viešąsias išlaidas ir vykdant vadinamąją „vidinę“ devalvaciją vieni ekonomistai vadina sėkme, kiti – pavyzdžiu, kaip nereikia daryti.

Iš trijų valstybių dėl krizės didžiausius nuostolius patyrė Latvija. Rygoje veikiančio Tarptautinio Baltijos ekonominės politikos studijų centro (BICEPS) vadovas Alfas Vanagas turi idėjų, kodėl Baltijos valstybės rinkosi būtent tokią politiką, kodėl, nepaisant ekonomikos vystymosi šuolių ir ES paramos, nelygybė šalyse pastaruosius dvidešimt metų didėja, o po krizės stebimas augimas pasižymi mažu užimtumo augimu.

Liepos 18 d. - Pasaulinė klausymosi diena. Dienos iniciatoriai skatina įsiklausyti į aplinką ir siekia plačiau paskleisti žinią apie garso ekologijos judėjimą bei idėjas, kaip sumažinti garso taršą. Dar vienas tikslas - pristatyti naujas švietimo iniciatyvas ir bendruomenės renginius, skirtus klausymuisi ir garso ekologijai.

Birželio 1-ąją antrus metus Tarptautine teisės tingėti diena skelbia keliautoja, menininkė ir neformalaus švietimo aktyvistė Evelina Taunytė, dar žinoma kaip Candy Cactus. Sumanymas kilo iš pernelyg varžančio darbo patirties: „Pernai dirbau Palestinoje ir jaučiausi šiokia tokia „vergė“, tai buvo mano reakcija – nešvęsiu aš Gegužės 1-osios (Tarptautinės darbo dienos). Mečiau tą darbą ir paskelbiau Teisės tingėti dieną“. Tiek sovietmečiu veikęs valstybinis kapitalizmas, tiek dabartinis kapitalizmas veltėdžiavimą smerkia“, – sako istorikas, socialinis aktyvistas, vertėjas, filosofijos doktorantas Kasparas Pocius. Jo požiūriu, vadinamuosius liaudies posakius, šlovinančius darbą, kaip ir kitus darbo etikos principus visais laikais kuria darbdaviai. Ar darbas tikrai yra dorybė, istoriko nuomone, verčia svarstyti perprodukcija, su kuria susiduria išsivysčiusios šalys, ir su ja susijusios ekonominės, darbo santykių ir ekologinės krizės: „Visa tai, ką atnešė XIX – XX a. fabrikų ir pernelyg didelio pasitikėjimo darbo racionalumu epocha yra didžiulė ekologinė katastrofa, didžioji nesąmonė, kada žmogus gamina nebe savo socialinėms reikmėms patenkinti, bet kapitalo vertei patenkinti, ta vertė nuolatos auga, nes yra palaikoma tų darbo procesų, tas užsisukęs darbo ratas didėja ir niekada nesumažės, jeigu neatsiras tam tikrų… nežinau, kinikų, cinikų ar kokių bepročių, kurie pasakys: Pažiūrėkit, ką jūs darot!”

Azamas Tamimis yra palestiniečių kilmės Britų politologas ir aktyvistas, rašo apie vidurinių rytų ir Islamo politiką. Gimė 1955-aisiais Hebrone. Sulaukus septynerių šeima persikėlė į Kuveitą. Studijavo Londone. Politinės teorijos daktaro laipsnį jam suteikė Vestminsterio universitetas. Politologas rašo knygas apie islamo politiką, komentuoja žiniasklaidoje, dėsto. Skirtingai negu kitas žinomas Islamo komentatorius Europoje Tarikas Ramadanas, Azamas Tamimis nemano, kad egzistuoja koks nors ypatingas Europos Islamas. Su politologu kalbą pradėjome nuo klausimo kaip jis jaučiasi gyvendamas Didžiojoje Britanijoje. Šiandien laidoje kalbėsime apie moterų teises, Lietuvos šeimos politiką, jos skirtumus nuo vakarų Europos valstybių politikos ir Lietuvos politikų bandymus skatinti gimstamumą politinėmis priemonėmis yra komentavusi lygių galimybių ekspertė. Praeitoje laidoje šnekėjome apie gabumus ir jų reikšmę mokykloje. Šiandien apie gabumus ir apie šiuolaikinę švietimo sistemą neformalaus švietimo aktyvisto mintys.

Alternatyvios mokyklos idėją vystantis Vaidenis Čapskis sako, jog vaikų skaičius klasėje šiandien viršija mokytojo galimybes mokyti, o mokinių - mokytis.

"NSK valstybė laike" - taip vadinasi du dešimtmečius trunkantis slovėnų menininkų projektas, menotyrininkų vertinamas kaip vienas įdomiausių Europos politinio meno pavyzdžių. Valstybė, kurios žemėlapyje nerasite, turi visus ideologinius valstybinės galios simbolius, išduoda pasus, leidžia pašto ženklus, atidaro ambasadas, surenka kariuomenę, rengia piliečių kongresus. Projekto šaknys siekia devintą dešimtmetį, kai tuometinėje Jugoslavijoje susikūrė alternatyvus slovėnų kultūrinis judėjimas, sujungęs muziką, filosofiją, vizualiuosius menus, teatrą, literatūrą ir radiją. "Mums pasisekė, nes jeigu tuo metu būtume gyvenę Belgrade, būtume neišlikę. Liublijanoje buvo laisviau. Jugoslavija buvo didelė šalis, šiaurėje politiškai laisvesnė ir labiau susijusi su Vakarais, o pietuose konservatyvesnė ir totalitarinė", - prisimena slovėnų vizualiųjų menų grupės Irwin bei meno judėjimo NSK narys Dušanas Mandicius.