Žmonės ir idėjos

2011 m. referendume italai 94 proc. balsų atmetė Silvio Berlusconi vyriausybės atominės energetikos planus. Italijoje tai buvo antrasis referendumas dėl atominės energetikos. Italijos aplinkos aktyvistė iš organizacijos „Legambiente“ dr. Monica Zoppè sako neabejojanti, kad paskutinis.

Antroje laidos dalyje - pažintis su daiktų gydytoju, įkvėptu Meistru Leonu Šukiu jo dirbtuvėje - operacinėje, kur parašyta "Nešluoti, netvarkyti!". Pokalbis apie vienkartinius daiktus ir šuolį iš mechaninio pasaulio į skaitmeninį.

Kaip kurti miesto miegamojo rajono tapatybę, smagiau gyventi ir paskatinti vietos žmonių įsitraukimą į bendruomenę ir verslumą? Reikia kultūros namų. Tada atsiras vieta, kur galima bus susirinkti ir kalbėti apie straiges, istoriją, verslą, pilies atstatymą ir viešojo transporto problemas. Bus galima meną ir žaidimą paversti socialinės aplinkos gerinimo įrankiu. "Kodėl to reikia?", - klausia menininkas, kultūros ir bendruomenės aktyvistas Andrius Ciplijauskas iš Beepart kultūros centro Vilniaus Pilaitėje, - "o kodėl mes stenime, kad mūsų visuomenė yra brutali, agresyvi, nekūrybinga, apatiška? Todėl to ir reikia".

Sprendimai viešajame gyvenime turėtų būti priimami siekiant gėrio, bet kaip apibrėžti, kas yra gėris, ir kaip jį pamatuoti? Visuomenė išbandė ne vieną receptą - stipriausiojo apibrėžtas gėris, didžiausias geris didžiausiam kiekiui žmonių, kuo mažesnė skriauda pažeidžiamiausioms grupėms, kalbėjimasis iki susikalbėjimo.
Apie minties kelią nuo XIX a. iki šiuolaikinės etikos – filosofas, M.Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto Filosofijos katedros profesorius Saulius Kanišauskas.

Europoje keliama iniciatyva įvesti specialų mokestį mėsai, kaip tabakui ir alkoholiui. Mėsos vartojimas ir gyvulininkystės apimtys turėtų būti mažinami, teigia iniciatyvos šalininkai remdamiesi moksliniais tyrimais, rodančiais ryšį tarp gyvulininkystės ir klimato kaitos. Naujoji Lietuvos vyriausybė, priešingai, gyvulininkystę skelbia prioritetine žemės ūkio šaka ir nori ją skatinti. Kiaulių augintojai tikisi, kad Lietuvoje bus daugiau tvartų, daugiau kiaulių, o besikuriantys kiaulynai sulauks paramos ir nuosaikesnio reguliavimo. Kaip vertinti kiaulininkystę remiantis utilitarinės etikos principais?

Europoje keliama iniciatyva įvesti specialų mokestį mėsai, kaip tabakui ir alkoholiui. Mėsos vartojimas ir gyvulininkystės apimtys turėtų būti mažinami, teigia iniciatyvos šalininkai remdamiesi moksliniais tyrimais, rodančiais ryšį tarp gyvulininkystės ir klimato kaitos. Naujoji Lietuvos vyriausybė, priešingai, gyvulininkystę skelbia prioritetine žemės ūkio šaka ir nori ją skatinti. Kiaulių augintojai tikisi, kad Lietuvoje bus daugiau tvartų, daugiau kiaulių, o besikuriantys kiaulynai sulauks paramos ir nuosaikesnio reguliavimo.

Nors technologijos ir papročiai keičiasi, o kalba ir intelekualinė patirtis turtėja, žmonės elgiasi kaip ir prieš pusantro tūkstančio metų, sako archeologas humanitarinių mokslų daktaras, KTU Humanitarinio fakulteto Filosofijos ir kultūrologijos katedros vyresnysis mokslo darbuotojas Mindaugas Bertašius, tyrinėjęs Marvelės kapinyną, kuriame žmonės laidoti II-XII a.: „Deja, matau tam tikrą kultūrinį pastovumą blogąja prasme, 1:1, kaip IV-V a., taip dabar. Galios demonstravimas labai mažai pasikeitė, nors žodžių atsirado labai daug“.

Priešistorinių ir viduramžių bendruomenių kultūrą tyrinėjantis archeologas sako manantis, jog šiandien Lietuvoje labiausiai reikia ne naujų muziejų archeologiniams radiniams, o bandymų interpretuoti jau surinktą medžiagą. Laida apie paaukotus žirgus ir vikingus, užaugusius prie Nemuno ir Neries.

Šiandien laidoje išgirsite ir žmogų, kuris savo idėjomis ir veikla padarė ir tebedaro didelę įtaką pasaulio menui. Lietuvių filmininkas ir gyvenimo filosofas Jonas Mekas šią savaitę, gruodžio 24-ąją, šventė savo 80-metį, nors pats yra 27-ių. Šiais metais laidoje ne kartą kalbėjomės su žmonėmis kurie turi pasiūlymų kaip keisti visuomenei svarbias sistemas – švietimo ir sveikatos apsaugą. Šiandien prisiminsime idėjas kurias siūlo skaidrumo sveikatos sistemoje, bei alternatyvaus švietimo.

Kasinėjimai Afganistane – tokią idėją brandina archeologė Daiva Luchtanienė. Be kastuvėlių Lietuvos mokslininkų vykdyta archeologijos objektų paieška Goro provincijoje duoda rezultatų. Dabar jau patys Afganistano specialistai kuria archeologinių objektų registrą. Kitas archeologės sumanymas – Vilniaus muziejus.

Lietuvos energetikos ministerija, remdamasi JAV energetikos informacijos administracijos išankstiniais skaičiavimais teigia, jog skalūnų dujų išteklių Lietuvoje yra tiek, kad išgavus ketvirtadalį jų Lietuvai dujų pagal dabartinį suvartojimą pakaktų keliems dešimtmečiams.


Pigi energija, ekonominis augimas, mažesni CO2 išmetimai, naujos darbo vietos ir tiesus kelias į energetinę nepriklausomybę – toks optimistinis skalūnų dujų gavybos scenarijus rašomas JAV ir dalyje Europos šalių. Skeptikai abejoja dėl visų penkių punktų ir prognozuoja „skalūnų dujų burbulo“ sprogimą.

Lietuvoje paskelbtas naujas konkursas skalūnų dujų paieškai. Anksčiau angliavandenilių paieškai leidimus gavusios įmonės jų jau ieško.


Kaip skalūnų dujų rezervai atsirado pasaulio energijos išteklių žemėlapiuose? Kaip vystėsi technologija, koks jos poveikis aplinkai? Kokias diskusijas tarp geologų ir visuomenėse kelia skalūnų dujos ir kaip tai veikia atsinaujinančių išteklių energijos plėtrą?

Pigesnė energija, ekonominis augimas, mažesni CO2 išmetimai, naujos darbo vietos ir tiesus kelias į energetinę nepriklausomybę – toks optimistinis skalūnų dujų gavybos scenarijus rašomas JAV ir dalyje Europos šalių. Skeptikai abejoja dėl visų penkių punktų, įspėja apie galimą žalą aplinkai ir prognozuoja „skalūnų dujų burbulo“ sprogimą.

Energetikos ministerija, remdamasi JAV energetikos informacijos administracija, teigia, jog skalūnų dujų išteklių Lietuvoje yra tiek, kad išgavus ketvirtadalį jų Lietuvai dujų pagal dabartinį suvartojimą pakaktų keliems dešimtmečiams. Kodėl geologų skaičiavimiai skiriasi nuo energetikų? Kas yra hidraulinis plėšymas/uolienų skaldymas ir koks jo poveikis aplinkai? Kaip skalūnų dujų rezervai atsirado pasaulio energijos išteklių žemėlapiuose?