Neseniai pasibaigusioje COP27 konferencijoje priimtas istorinis susitarimas dėl nuostolių ir žalos fondo įkūrimo. Šio mechanizmo pagalba turtingos šalys turėtų kompensuoti nuostolius, kuriuos dėl klimato kaitos patiria neturtingos šalys. Kaip skaičiuojama dėl klimato kaitos patirta žala? Koks bus Lietuvos indėlis į šį fondą?

Kodėl renkantis profesiją yra svarbu įvertinti ne tik jos prestižą, bet ir asmenines savybes? Ar tikrai keisti darbo pobūdį niekada nėra per vėlu? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome kartu su ISM vadybos ir ekonomikos universiteto karjeros konsultantu Laurynu Puidoku.

Dalis ekspertų sako, kad būtina kuo greičiau įteisinti investicinę sąskaitą. Joje gyventojai laikytų pinigus skirtus investuoti į finansinį turtą. Šių lėšų prieaugis būtų neapmokestinamas. Išskyrus tada, kai lėšas gyventojas nuspręstų išsiimti. Vyriausybė tokių planų turi, bet atidėlioja. Ar tokia sąskaita paskatintų žmones aktyviau investuoti?

Dar viena tema. Neseniai atliktas visuomenės tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė lietuvių yra darbe susidūrę su emociniais sunkumais. Nors daugelis norėtų, kad į tai būtų atsižvelgta, vos penktadalis jaučia, kad darbdavys realiai rūpinasi jų savijauta. Kokią tiesioginę įtaką verslo sėkmei turi investavimas į darbuotojų emocinę sveikatą?

O laidos pabaigoje tradiciškai - „Auksinio proto“ atranka.

Ved. Darius Matas