Ar žinai, kad

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ šie žodžiai apibrėžiami taip: „mirtingumas“ – mirimų skaičiaus santykis su gyventojų skaičiumi, o „mirštamumas“ – tai mirties atvejų skaičiaus santykis su ta liga sergančiųjų skaičiumi.

Tarptautiniai dėmenys lietuvių kalboje nėra atskiri žodžiai, o kartu su kitais dėmenimis sudaro sudurtinius žodžius, rašomi kartu: ekstradicija, autoportretas, videoįrašas, audioknyga, ekstrasiunta.

Kai kuriems žmonėms skaityti įprastus tekstus sudėtinga. Maždaug penktadaliui visuomenės reikalingi tekstai, parašyti lengvai suprantama kalba. Tokiuose tekstuose informacija perteikiama trumpais ir aiškiais sakiniais.

Prieš 100 metų išleistas lietuvių kalbininko, baltistikos mokslo kūrėjo Kazimiero Būgos pirmasis sąsiuvinis laikomas lietuvių kalbos žodyno ištakomis. K. Būga žodynui surinko 600 tūkst. kortelių.

Posakis „Štai kur šuo pakastas“ reiškia ilgai ieškotą ir pagaliau atrastą priežastį. Spėjama, kad posakis kilęs viename vokiečių miestelyje, kur, pasak legendos, XVI austrų aristokrato gyvybę išgelbėjęs šuo.

Būdvardis „draugiškas“ vartojamas ir nauja reikšme – nekenksmingas, nekenkiantis aplinkai.

Jonas Jablonskis 1893 m. „Varpe“ pasiūlė atskirti ilgąją „ū“ nuo trumposios „u“ remdamasis čekų ir latvių kalbų pavyzdžiu.

Maišiniais vadinami žodžiai, sudaromi suliejant pagal reikšmę susijusių žodžių dalis, pvz., kofisas, darbostogos, svetimgėda.

Žodžiai „šachas“ ir „matas“ kilo iš persų kalbos.

iš 7 baltų kalbų: lietuvių, latvių, prūsų, jotvingių, kuršių, žiemgalių ir sėlių – gyvos liko tik lietuvių ir latvių.