Mažytis stiklinis buteliukas ištęstu kakleliu vaistams ir antikinis molinis indas su dviem ąsomis, tikėtina, turi tą pačią kilmę.

Retorinė figūra eufemizmas – tai žodis ar žodžių grupė, vartojami vietoj nemalonios, nepadorios prasmės žodžių. Tai mandagesnis, neutralesnis, švelnesnis pasakymas. Viena dažniausių eufemizmais maskuojamų temų – mirtis.

XI amžiuje italų vienuolis sukūrė sistemą, kurią sudarė 6 natos, o natų pavadinimus, manoma, sugalvojo pagal pirmųjų himno Jonui Krikštytojui žodžių skiemenenis. Kita natų pavadinimų versija juos kildina iš arabų kalbos, o modernioji natų pavadinimų versija – iš lotyniškių žodžių.

Mokslininkai visam gyvajam pasauliui suteikia pavadinimus, jais pasakoma gentis ir rūšis, pvz., tikrasis baravykas, geltonasis kazlėkas. Šnekamosios kalbos pavadinimai paprastesni, į kalbą ateina įvairiai.

Žodis „swag“ pirmą kartą aptiktas Viljamo Šekpyro pjesėje „Vasarvidžio nakties sapnas“. Ilgainiui žodžio reikšmė kito, dabar jis vartojamas kaip meninė priemonė elgesiui nusakyti, kai žmogus pernelyg savimi pasitiki, yra pagyrūnas, arogantiškas.

Žodžiu „užsiėmimas“ apibendrintai gali būti vadinama tam tikra veikla, pvz., jo užsiėmimas – restauruoti baldus. o konkretiems renginiams nusakyti ieškokime konkrečios reikšmės žodžių, pvz., kursai, pamokos, paskaitos, pratybos.

Žodis „marš“ kilo iš prancūzų kalbos, vartojamas visoje Europoje ir už jos ribų, o jį pakeistų nebent 8 lietuviški žodžiai.

Kriptonimai dažniausiai sudaryti iš žmogaus vardo ir pavardės pirmųjų raidžių. Pirmieji slapyvardžiai Lietuvos raštijoje užfiksuoti dar XVI amžiuje. Ypač slapyvardžiai buvo paplitę lietuviškos spaudos draudimo metais ir pokariu.

1918 m. atkūrus Lietuvos kariuomenę nepakako lietuviškų karybos terminų. Štai kartą Vaclovui Biržiškai buvo nurodyta rasti lietuvišką tuo metu vartoto žodžio „junkeris“ pakaitalą. Šis drauge su Kazimieru Būga dėliojo įvairius galimus variantus, taip atsirado „kariūnas“, abiem puikiai tikęs ir vartosenoje dabar prigijęs terminas.

Iki XV a. „h“ tarimas visai išnyko ispanų kalboje. Būta bandymų šią raidę iš ispanų abėcėlės visai ištrinti. Bet ji ne tik kad liko – kartais atlieka skiriamąją funkciją, pavyzdžiui, „ola“ reiškia banga, o „hola“ – labas.