Pirmąsias lietuvių kalbos gramatikas parašė kitų kraštų kalbininkai. Išmokęs lietuviškai, vokiečių kalbininkas Augustas Šleicheris parašė pirmąją mokslinę lietuvių kalbos gramatiką, turėjusią įtakos formuojantis lietuvių kalbos rašybai.

Žodis „bankrotas“ kilo iš italų kalbos, reiškia jis sulūžusį suolą, mat aksčiau nemokus bankininkas sulaužydavo suolą, ant kurio būdavo atliekamos finansinės operacijos.

„Kvizas“ – tai viktorina, protmūšis.

Vertėjai turi netikrų draugų: jais vadinami dviejų kalbų žodžiai, kurie panašūs forma, bet skiriasi reikšmėmis. Tokį pavadinimą gavo dėl to, kad garsinis ar grafinis panašumas klaidina vertėjus.

„Wiki“ kilęs iš havajų kalbos ir reiškia „greitas“. Į tarptautines platumas jį atnešė Wardas Cunninghamas, pirmosios „Wiki“ svetainės kūrėjas.

Žodis „savaitė“ atėjo iš prūsų kalbos ir slaviškąją „nedelia“ nukonkuravo tik XX a. pradžioje.

Terminas „fašizmas“ susijęs su žodžiu, reiškiančiu bendriją, grupę ar ryšulį, kuokštą.

Prancūziškos kilmės žodžiai „akušerija“, „akušeris“ Lietuvoje išplito, ko gero, todėl, kad ši medicinos sritis kaip mokslas atsirado prancūzų karo chirurgo Nikola Renjė dėka.

Pirmą kartą posakis „food for powder“ (pažodžiui – „parako maistas“) pavartotas prieš 400 metų V. Šekspyro pjesėje, minty turėtas kariuomenės karių gyvybių nevertinimas. Posakis plačiai vartotas XVIII amžiuje Prancūzijoje, prie šio posakio paplitimo prisidėjo ir F. R. Šatobrianas.

Lietuvių kalbos daiktavardžiai turi giminę, bet giminėmis nekatomi – ji jiems priskiriama pagal reikšmę, linksniavo tipą ir sintaksės ypatybes. Negyvų daiktų pavadinimų kilmės pagrįsti neįmanoma, pvz., kodėl „kėdė“ moteriškosios, o „stalas“ vyriškosios giminės. Kartais giminė painiojama dėl tarmių įtakos ir pagrindimo trūkumo.