Vieniems patinka žeme keliauti, kitiems - vandenimis plaukti, o yra tokių, kurie neįsivaizduoja gyvenimo be skrydžio. Tad šiandien trauksime į Dariaus ir Girėno aerodromą - didžiausią Lietuvos aviacijos muziejaus eksponatą. Tai vienas seniausių Europoje veikiantis Aleksoto aerodromas - gyvas istorijos ir kultūros paminklas, nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, saugomas valstybės. Laida "Atrask Lietuvą" kviečia apžiūrėti retą inžinerijos kūrinį - Dariaus ir Girėno aerodromą. Direktorius Eugenijus Raubickas ir lakūnai profesionalai mums papasakos apie atkurtus istorinius kultūros paveldo objektus, primins aerodromo istoriją, pademonstruos skrydžių valdymą, supažindins su ten esančiais lėktuvų modeliais, paakins domėtis aviacijos turizmu.

Šiandien aplankysime vieną seniausią Vilniaus priemiesčių - Užupį, kurio bendruomenė neseniai atšventė Užupio Respublikos 15-os metų jubiliejų. Norint patektį į šventę, reikėjo pareiti muitinę, dalyvauti akcijose, renginiuose, eitynėse, bendrauti su užupiečiais ir svečiais. Įvairių žmonių teko sutikti - tarp jų ir poetą A. Jonyną.

Šiandien atrasime Panevėžio kraštotyros muziejų, kurio ištakos siekia XX a. pradžią. Jau tuomet privačiuose rinkiniuose esančios kolekcijos buvo jungiamos į vieningą ekspoziciją. Iš pradžių Panevėžio muziejų išlaikė visuomenė. Tai buvo pirmosios Lietuvoje regioninės kraštotyros draugijos nariai ir muziejaus iniciatoriai. Rinkinio pagrindą sudarė steigėjų dovanoti eksponatai. Ką apie šiandieninį Panevėžio kraštotyros muziejų papasakos jo direktorius istorikas Arūnas Astramskas. Ką apie muzejuje veikiančias nuolatines ekspozicijas ir edukacinius užsiemimus moksleiviams bei darželinukams papasakos muziejininkai Aušra Sidorovienė, Jūratė Gaidelienė ir Rokas Nevardauskis.

Prieš 20 metų Petrui Dabrišiui su girininkais Telšių rajone, Ubiškės girininkijoje, parūpo įkurti „Žvėrinčių“, kuriame laukiniai žvėrys galėtų gyventi kuo labiau natūralioje aplinkoje, miške, bet aptvaruose. Juos galėtų lankyti moksleiviai ir suaugusieji, vyktų edukacinės pamokėlės.
Prieš 20 metų Petrui Dabrišiui su girininkais Telšių rajone, Ubiškės girininkijoje, parūpo įkurti „Žvėrinčių“, kuriame laukiniai žvėrys galėtų gyventi kuo labiau natūralioje aplinkoje, miške, bet aptvaruose. Juos galėtų lankyti moksleiviai ir suaugusieji, vyktų edukacinės pamokėlės.
P. Dabrišius ne tik rūpinasi žvėrimis, bet ir kviečia nuo gyvenimo pavargusius žmones pailsėti, atgauti dvasines jėgas. Geriausia terapija gamtoje, tarp vilkų. Pas jį užsuka ne tik paklydėliai, bet ir vienuoliai, apeigas atlieka šamanai iš Tuvos. „Žvėrinčius“ kupinas paslapčių.

„Jeigu Aukštumalos aukštapelkė yra Nemuno deltos regioninio parko plaučiai, Rusnės miestelis – širdis“, – sako parko rekreacininkas Žilvinas Čėsna.
Rusnės salos gyventojas Alvydas Žvinglevičius savęs šišioniškiu nelaiko, nors gimęs ir augęs Pamario krašte. Mažosios Lietuvos gyventojai su pagarba pasakoja apie savo krašto istoriją, lygina su šiais laikais.

Rokiškio r., Juodupės seniūnijoje, Ilzenbergo kaime ant kalnelio šalia Ilgio ežero stovi 1515 m. Livonijos riterio Berndto fon Kersenbrocko įkurtas Ilzenbergo dvaras. Per ilgus šimtmečius keitėsi savininkai, kol galiausiai jis pateko į matematiko, verslininko Vaido Barakausko rankas. Šiuo metu čia yra rekonstruotas dvaras, parkas ir vystomas vienintelis Baltijos šalyse biodinaminis ūkis.
Šakočių kepėja ir įmonės savininkė Laimutė Sadauskienė didžiuojasi tautinio paveldo produkto sertifikatu. Šiandien Juodupėje galima dalyvauti edukacinėje programoje ir susipažinti su grybukų ir tradicinių šakočiu kepimu.
Rokiškio r., Kamajų seniūnijos, Kuosių k. ūkininkė ir tautodailininkė Birutė Kairienė stebina savo veikla ir edukacija. Jos ūkis atviras moksleiviams ir visiems, norintiems pažinti ūkininko gyvenimą.

Žemės atmintis turi būti išsaugota ateities kartoms. Todėl kasmet geologai organizuoja Geologinio paveldo dienas. Šį kartą lankytasi baltųjų smėlynų Anykščių krašte.
Sustosime Kavarske prie Šv. Jono Krikštytojo šaltinio, apžiūrėsime Daumantų atodangą, pasižvalgysime po Anykščių kvarcinio smėlio karjerą, daugiau sužinosime apie Puntuko brolį, Pašventupio akmenį.
Laidoje mintimis dalysis VU Gamtos mokslų fakulteto prof. Gediminas Motuza, Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Vidas Mikulėnas ir Alma Grigienė, Geologų sąjungos pirmininkė Rimantė Guobytė, Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja Gražina Skridlaitė, geologas doktorantas Simonas Saarmann, Anykščių regioninio parko ekologė Rasa Gražienė bei bendrovių generaliniai direktoriai: Eugenijus Andriejauskas („Anykščių kvarcas“) ir Dainius Michelevičius („Geobaltic“).

Geologai yra tie žmonės, kurie į Lietuvą žvelgia pro ledynmečius ir skverbiasi dar giliau. Pažinimui ribų nėra. Atrodo, jog tai paprasti smėlynai ar akmenys, tačiau juose glūdi neišsemiami istorijos klodai.
Keliaujame su geologais po baltųjų smėlynų – Anykščių kraštą. Stabtelėsime prie Karalienės liūno, Pelyšos, Vario, Vildžiūnų atodangų. Nuo Mikierių atodangos per beždžionių tiltą nukaksime iki Inkūnų. Aplankysime Bijeikių piliakalnį, Pavario akmenį, Storių kalvas.
Apie visas šias įspūdingas vietas pasakos Lietuvos geologijos tarnybos specialistai – direktorius Jonas Satkūnas, Vidas Mikulėnas, Alma Grigienė, Asta Jusienė, Geologų sąjungos pirmininkė Rimantė Guobytė, Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja Gražina Skridlaitė, Anykščių regioninio parko ekologė Rasa Gražienė, doktorantas Simonas Saarmann ir VU Gamtos mokslų fakulteto prof. Gediminas Motuza.

„Jeigu Aukštumalos aukštapelkė yra Nemuno deltos regioninio parko plaučiai, Rusnės miestelis – širdis“, – sako parko rekreacininkas Žilvinas Čėsna.
Rusnės salos gyventojas Alvydas Žvinglevičius savęs šišioniškiu nelaiko, nors gimęs ir augęs Pamario krašte. Mažosios Lietuvos gyventojai su pagarba pasakoja apie savo krašto istoriją, lygina su šiais laikais.

Prieš 20 metų Petrui Dabrišiui su girininkais Telšių rajone, Ubiškės girininkijoje, parūpo įkurti „Žvėrinčių“, kuriame laukiniai žvėrys galėtų gyventi kuo labiau natūralioje aplinkoje, miške, bet aptvaruose. Juos galėtų lankyti moksleiviai ir suaugusieji, vyktų edukacinės pamokėlės.
Prieš 20 metų Petrui Dabrišiui su girininkais Telšių rajone, Ubiškės girininkijoje, parūpo įkurti „Žvėrinčių“, kuriame laukiniai žvėrys galėtų gyventi kuo labiau natūralioje aplinkoje, miške, bet aptvaruose. Juos galėtų lankyti moksleiviai ir suaugusieji, vyktų edukacinės pamokėlės.
P. Dabrišius ne tik rūpinasi žvėrimis, bet ir kviečia nuo gyvenimo pavargusius žmones pailsėti, atgauti dvasines jėgas. Geriausia terapija gamtoje, tarp vilkų. Pas jį užsuka ne tik paklydėliai, bet ir vienuoliai, apeigas atlieka šamanai iš Tuvos. „Žvėrinčius“ kupinas paslapčių.