Aukso amžius

Aklavietė. Taip verslo atstovai sako apie pustrečių metų galiojantį reikalavimą, kuris asociacijas bei jų vadovus prilygino lobistams. Vieni lobistais registravosi patys, kaip fiziniai asmenys. Kiti lobistais registravo savo atstovaujamą organizaciją. Tačiau tiesa esą ta, kad jau nebeaišku, kaip teikti idėjas, pastabas, siūlymus teisės aktams, kai iškart esi laikomas įtartinu, turi teisintis, numatytos ir sankcijos. Kokia galima išeitis?

Diskutuoja: Lietuvos lobistų asociacijos pirmininkas Šarūnas Frolenko, Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, „Transparency International“ Iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas.

Ved. Irma Janauskaitė

Statybos yra tai, kas lėmė ekonomikos augimą antrąjį šių metų ketvirtį. Tą paskelbė statistikai. Bet ekonomistai sako, augo ne būsto statybos, o visos kitos, kur vyrauja valstybės biudžeto ir ES pinigai. Taigi, kas statoma? Ką tai rodo? Ir kas apskritai vyksta nekilnojamojo turto rinkoje?

Svečiai: NT rinkos analitikas, „RealData“ vadovas, ekonomistas Arnoldas Antanavičius ir „Newsec“ strateginės analizės padalinio vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas.

Ved. Irma Janauskaitė

Verslas sako, ombudsmenas būtų tarpininkas, kuris pagelbėtų, kai iš niekur kitur pagalbos nėra. Galėtų įsikišti įpusėjus ar net pasibaigus teismams ir taip apginti verslininką. Norą turėti ombudsmeną galbūt lemia ir tai, kad verslas Lietuvoje pralaimi didžiąją dalį mokestinių ginčų. Kad, anot verslo, yra mažai arba visai neišklausomas rengiant teisės aktus. Bet ar lemta tokiai tarnybai atsirasti Lietuvoje? Gal jos jau nebereikia – gal jau pavėluota? Juolab kad kontrolės, priežiūros institucijos skelbiasi tampančios verslo draugu, o ne priešu.

Svečiai: ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, Lietuvos advokatūros pirmininkas Mindaugas Kukaitis.

Ved. Irma Janauskaitė

Kas septintas suaugęs žmogus Lietuvoje turi skolų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti skolos išskaičiavimo iš minimalios algos tvarką. Antstoliai, vartojimo kreditų teikėjų, kitų kreditorių atstovai tam prieštarauja. Jie sako: bandoma sukurti socializmą, kai skolininkų skolas galiausiai padengs visa visuomene, o dalis žmonių iš viso negalės gauti kredito.

Svečiai: Antstolių revizijos komisijos pirmininkė, antstolė Svetlana Kastanauskienė, projekto „Skola ne bėda, dirbsiu atiduosiu“ koordinarė, mediatorė Odeta Intė, Finansinių paslaugų įmonių asociacijos „Finco“ vadovas, lobistas Šarūnas Frolenko ir socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Ved. Irma Janauskaitė

Minimali alga 2025 m. gali būti nustatoma visai kitaip nei dabar – skaičiuojant jos dydį, gali būti įtraukiamas našumo kriterijus. Apie tai kalba ir ES direktyva, kuri Lietuvoje turėtų įsigalioti kitąmet lapkritį. Kad našumas atsirastų minimalios algos nustatymo formulėje, siekia darbdaviai. Bet ar darbuotojams tai būtų į naudą?

Diskutuoja Laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė, Pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Eigilė Čygaitė-Elzbergienė ir Profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narys, Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas.

Ved. Irma Janauskaitė

Praėjusią savaitę pristatyta Analitinės informacijos biblioteka. Kitaip tariant, nuo šiol internete galima rasti viską, ką tik užsakė ar naujai užsakys valdžios institucijos, valstybės įmonės. Be pirktų studijų, tyrimų, analizių, taip pat viešinamos auditų išvados, ataskaitos. Platformą įgyvendinusieji sako: norima, kad visas valdžios sektorius matytų, kokia analizė jau yra bei naudotųsi ja, užuot iš naujo pirkę analogišką. Bet ar toks viešumas tikrai sustabdys ligšiolinę, anot premjerės patarėjo Raimondo Kuodžio, „rimtą šėryklą ir finansinę upę iš biudžetų“.

Diskutuoja R. Kuodis, MRU Viešojo administravimo instituto direktorius Andrius Stasiukynas ir vyresnysis Investuotojų forumo ekonomikos ir politikos analitikas Vilius Tamkvaitis.

Ved. Irma Janauskaitė

Nors pastarosiomis dienomis lietaus tai vienur, tai kitur yra, ūkininkai sako, kad situacijos iš esmės tai nekeičia – sausros padariniai bus ne tik žemės ūkiui, bet ir visam maisto sektoriui. Žemės ūkio ministro teigimu, įtakos maisto kainoms sausra neturės. Bet ar įmanoma, kad pirkėjai niekaip nepajustų skurdesnio derliaus? O būtent tokį prognozuoja dalis ekonomistų. Anot jų, dėl sausros prastėja ūkio raidos scenarijai.

Svečiai: „Swedbanko“ ekonomistė Greta Ilekytė, „Kauno grūdų“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius ir Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Ved. Irma Janauskaitė

Netikėtai šovusi idėja, užvaldžiusi visas mintis. Arba kažkur nusižiūrėtas panašus sumanymas. Arba įgyvendinta tai, ko trūko, ko niekas nesiūlė.
Arba pomėgis, tapęs pragyvenimo pajamomis. Kasmet Lietuvoje įregistruojama tūkstančiai naujų verslų. Ir dalis jų, atrodo, nebūdingi Lietuvai.
Apie netradicinius, neįprastus verslus šįkart laidoje. Kaip rasti pirkėją naujokams veiklos pradžioje ir kaip neprarasti rinkos senbuviams?

Viešnios: VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanė dr. Aida Mačerinskienė, „Čiau, braške“ savininkė Redvita Meilutė Ramoškienė, „Levandų uosto“ savininkė Aurelija Arlauskienė ir Inovacijų agentūros Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.

Ved. Irma Janauskaitė

Vasara sezoninių darbų metas, bet bedarbių Lietuvoje – tūkstančiai. Tūkstančiai buvo ir iki vasaros. Gal tikrai užaugo veltėdžių karta, kaip kartais sako verslininkai? Gal tikrai tokius turėtų išstumti atvežtinė darbo jėga? Bet, jeigu imigrantų įdarbinimas būtų visiškai liberalizuojamas vietos darbuotojų sąskaita, kokią darbo rinką Lietuva turėtų ateityje?

Diskutuoja: Laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė ir Socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.

Ved. Irma Janauskaitė

Ved. Irma Janauskaitė