„Linava“ skelbia, kad jau dabar tūkstančiai vilkikų stovi tušti, užuot vežę krovinius. Priežastis – nėra vairuotojų. Netrukus jų trūkumas bus kritinis – reikės 30 tūkst. vairuotojų. Vežėjai ragina Vyriausybę lengvinti darbuotojų atvykimo iš trečiųjų šalių procedūras. Kur tie vairuotojai dingsta? Ar kažkas iš esmės ne taip su visu transporto sektoriumi? Ar bėda ne jis, o jaunimo nenoras vairuoti sunkiasvores mašinas? Kodėl Lietuvos ekonomikai svarbus sektorius nuolat susiduria su problemomis, diskutuoja „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas ir bendrovės „Coface“ Kredito rizikos valdymo departamento direktorius Mindaugas Valskys.

Ved. Irma Janauskaitė

Europos centrinis bankas praėjusią savaitę žengė dešimtmečio žingsnį – padidino bazines palūkanų normas. Ar tai reiškia, kad indėlių turėtojai Lietuvoje jau gali džiūgauti – pagaliau pradės gauti labiau pastebimas, labiau apčiuopiamas palūkanas už tai, kad laiko savo pinigus banke ar kredito unijoje? Kada įvyks tai, ko nebuvo nuo praėjusios finansų krizės? Indėlių suma Lietuvoje – 20 mlrd. eurų. Diskutuoja: Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis ir Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Ved. Irma Janauskaitė

Atidėti gyventojų ir įmonių mokėjimai pasiekė rekordą – 14,45 mlrd. eurų. Ir tai tik per tris šių metų mėnesius. Kas kam už ką laiku nesusimoka, kokios to pasekmės? Ekonomistai sako, tai - signalas ne tik apie verslo ir gyventojų finansinius sunkumus, bet ir apie artėjančią ekonominę krizę.
Laidos svečiai: Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas ir draudimo tarpininkų bendrovės „LEGATOR“ prekinių kreditų skyriaus vadovas Albertas Antanaitis.

Ved. Irma Janauskaitė

Pavalgyti tapo brangiau, nei apsirengti. Bet tekstilės ir drabužių pramonės vis tiek priskirtos prie tų, kurioms prognozuojama daugiausia rizikų. Ką tai reiškia gamintojams ir pardavėjams, diskutuoja rizikos valdymo bendrovės „Coface“ direktorius Baltijos šalims Mindaugas Sventickas, SBA bendrovės „Utenos trikotažas“ valdybos pirmininkė Dovilė Tamoševičienė ir mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ vadovas Rimantas Perveneckas.

Ved. Irma Janauskaitė

NT savininkų skaičius Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje. Bet tais savininkais iki šiol visada buvo gyventojai. Tačiau dabar Lietuvoje – nauja tendencija. Būstą sparčiai perka įmonės. Kodėl jos tą daro, atsakymo ieško Lietuvos bankas. Kokią įtaką tai turės visai NT rinkai ir ką pakeis naujo būsto norintiems fiziniams asmenims?

Diskutuoja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius ir NT analitikas, „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius.

Ved. Irma Janauskaitė

EK siekia apibrėžti, kada darbas per skaitmenines platformas turėtų būti prilygintas darbo santykiams. Sąlygas numatytų direktyva. Pagal ją, pavyzdžiui, keleivių pavežėjai ar maisto kurjeriai gali būti prilyginti samdomiems darbuotojams ir, užuot dirbę individualiai, su platforma turėtų sudaryti darbo sutartis. Dirbančiųjų „Uber“, „Bolt“, „Wolt“ ir pan. platformose padaugėjo per pandemiją. Visoje Europoje tokių savarankiškų darbuotojų, skaičiuojama, yra apie 250 tūkst. Kurjeriai ir pavežėjai nori aiškaus reguliavimo ir daugiau laisvių. Ką direktyva gali pagerinti ir ką pabloginti?
Diskutuoja Kurjerių asociacijos atstovas Vukas Vukotičius, „Wolt Lietuva“ operacijų vadovas Julius Kalvaitis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas ES Kęstutis Zaura ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Karolina Mickutė.
Ved. Irma Janauskaitė

Mažiausiai 400 tonų per savaitę. Tiek agurkų nuperka Lietuvos gyventojai ir tai – tik trumpavaisių, vakariečiai tokių šviežių išvis nevalgo. Štai kokie mėgiami agurkai Lietuvoje. Bet, ar jų augintojams sezonas geras, sako, dar anksti pasakyti – 5–6 kartus pabrangę energetiniai ištekliai savikainą padidino nesuvokiamai.

Apie sektorių, konkurentus importuotojus, agurkų išvaizdą ir kainas diskutuoja „Kietaviškių gausos“ vadovas Mindaugas Pupienis, Šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas, „Agrošiltnamių“ vadovas Paulius Andriejavas ir portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Ved. Irma Janauskaitė.

Vieni bus registruoti bedarbiai. Kiti, nors irgi be darbo, bus vadinami kitaip. Kas taip ir neužsimanys dirbti, bus braukiamas iš sąrašo ir turės pats mokėti sveikatos draudimą. Tik ar nebus taip, kad šie žmonės visai dings iš socialinės apsaugos sistemos akiračio? O gal atvirkščiai, gal tikrai pavyks į darbo rinką grąžinti metų metus nedirbančius žmones?

Apie nuo liepos įsigaliosiančius pokyčius – Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė ir Darbdavių konfederacijos viceprezidentas Gintas Umbrasas.

Ved. Irma Janauskaitė.

Kaip visam laikui išeiti iš II pensijų kaupimo sistemos? To klausia dalis žmonių, kurie sako netikintys, kad jiems pavyks susikaupti oriai senatvei. Bet gal jie klysta? O gal, leidus iš sistemos pasitraukti, kada panorėjus, II pakopa taptų labai patraukli? Proga kalbėti apie kaupimo privačiai pliusus ir minusus, nes tūkstančiai žmonių iki birželio 30-osios turi priimti svarbų sprendimą. Svečiai: Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės visuomeninis patarėjas, buvęs viceministras Audrius Bitinas.

Ved. Irma Janauskaitė

Daugiau nei pusė gyventojų, pirkdami prekes ar paslaugas, pasidomi, ar įmonė dirba skaidriai. Jeigu taip, linkę sumokėti net daugiau. Tą parodė apklausa. Finansų ministrė sako, kad šešėlyje dirbančio verslo Lietuvoje mažėja. Kad tokia tendencija išliktų, numatoma įvairių naujų priemonių, tarp kurių – uždrausti atsiskaitymus grynaisiais, kai suma viršija 3 tūkst. eurų. Tačiau kitas tyrimas teigia, kad šešėlinė ekonomika pernai plėtėsi visose Baltijos šalyse, o Lietuvoje – sparčiausiai. Tai kaip yra iš tikrųjų? Ir kas galiausiai ją sumažintų?

Diskutuoja buvęs finansų ministras Vilius Šapoka, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys ir restoranų „Dock“ savininkas Linas Puzonas.

Ved. Irma Janauskaitė