Vis dažniau gimnazijų administracijos drąsina akademiškai pažangiausius vyresniųjų klasių moksleivius pagelbėti silpniau besimokantiems ir kitokios pagalbos nesulaukiantiems bendramoksliams suprasti matematikos, fizikos, chemijos, IT bei kitų disciplinų temas. Už tai moksleiviams yra skiriamos vadinamos socialinės veiklos, kuri yra privaloma, valandos.
Praktika, kai geriau besimokantieji padėdavo silpniau besimokantiems, buvo ypač paplitusi 5-ame - 8-ame dešimtmečiuose.
Bet pastaruoju metu buvo apmirusi. O štai turtingesnės šeimos vis dažniau ieško savo atžaloms korepetitorių. Tiesa, regionuose ir mažuose miesteliuose retas moksleivis turi korepetitorius.
Ar tikrai moksleivis, neturintis pedagogikos didaktikos žinių, gali paaiškinti sudėtingą temą kitam moksleiviui aiškiau nei mokytojas-praktikas? Kaip greitai mokytojai pastebi, kad kinta moksleivių, kuriems padeda stipresni bendramoksliai, akademiniai rodikliai? O ir kiek tiesos, kad kai mokai kitą, tai ir pats geriau įsisavini temą?

Laidoje dalyvauja Karolis Bacys, Kretingos rajono Salantų gimnazijos dešimtokas, Kretingos rajono Salantų gimnazijos direktorė Aušra Zebitienė bei Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos direktorės pavaduotoja Rasa Paškevičienė.


Ved. Jonė Kučinskaitė

30 proc. išaugo jaunuolių, besikreipiančių padėti rasti vietą studijoms užsienyje skaičius. Tai pastebi studijų užsienyje konsultantai.
Įprastai jaunuolių, svarstančių apie studijas svetur, skaičius būdavo mažesnis. Gimnazistai, paklausti studijų konsultantų, kodėl jie nori išvykti studijuoti į užsienį, akcentuoja, kad taip apsisprendė, nes nėra tikri, ar pavyks išlaikyti valstybinį matematikos brandos egzaminą, kuris nuo šių metų tapo privalomas visiems stojantiems tiek į universitetų, tiek į kolegijų ir valstybės finansuojamas, ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas.
Be to, anot studijų užsienyje konsultantų, ženkliai išaugo ir vienuoliktokų, besidominčių studijomis užsienyje, skaičius. Ši tendencija siejama su jau kitą savaitę prasidėsiančiais tarpiniais žinių patikrinimais, kurie sudarys 40 proc. viso baigiamojo pažymio.

LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja edukacinės bendrovės „Kalba“ vadovas Rytis Jurkėnas ir „Ames“ Studijų užsienyje projektų vadovė Rasa Juozapavičienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė išsamią studiją apie vaikų priežiūros paslaugas Lietuvoje. Netikėta tai, kad joje nebijoma kritiškai pažvelgti į sistemą.
„Planuojant ir teikiant paslaugas vaikams ir šeimoms, daugiausia dėmesio skiriama procesui, bet ne vaikui ir jo poreikiams. Skirtingų sistemų (sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos) paslaugoms trūksta nuoseklumo, procesai tarpusavyje nesuderinti, trūksta kompetencijų ir pačių paslaugų, kas tėvus, savarankiškai ieškančius pagalbos, verčia klaidžioti instituciniais labirintais. Tarpinstitucinio nebendradarbiavimo pasekmės labiausiai išryškėja paauglystėje probleminių situacijų metu, kurios parodo, kad vaikystėje nebuvo imamasi veiksmingų priemonių, apsaugant vaiką ir užbėgant galimoms problemoms už akių", - pabrėžiama studijoje.
Ekspertų požiūriu, nėra normalu, kad 12-13 metų vaikas turi kvaišalų problemų.
Bet paaiškėja, kad jis nuo 8 metų gyvena probleminėje aplinkoje ir niekas jam per 5-erius metus niekuo nepadėjo ir jo problemų nesprendė.
O juk, anot specialistų, būtų lengviau išspręsti tokias problemas jaunesniame amžiuje, o ne sulaukus paauglystės.
„Arba dažnai reikia skubaus reagavimo – pavyzdžiui paauglių suicido, kvaišalų, nusikaltimų ar smurto atvejais. Bet pavyzdžiui sveikatos sistemos specialistai nesidalina tokia informacija apie vaiką ir apie šeimą", - akcentuojame tyrime.
Kas labiausiai lemia studijoje akcentuojamą tarpinstitucinį nebendradarbiavimą?
Kiek švietimo sistema geba atpažinti ir reaguoti į paauglių iš socialinės rizikos šeimų poreikius, ypač susijusius su narkotikų ir alkoholio vartojimu, nesimokymu, akademinėmis spragomis, mokyklos nelankymu?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilma Augienė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė, bei Gražvydas Pavalkis, Paauglystės instituto vadovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Kiek tiksliai mokytojų yra perdegę ar pradeda jaustis perdegimo sindromus, niekas negali tiksliai suskaičiuoti. Tačiau iš mokytojų atvirų, neretai sarkastiškų pasisakymų tiek apie sistemą, tiek apie nuo šių mokslo metų pradėtas paskubom diegti bendrojo ugdymo programas, tiek apie idėją Lietuvai, kai jau 2025 m. mokytojo profesija turėtų tapti prestižine, akivaizdu, kad tai yra betarpiškai susiję su pedagogų perdegimu.
Ką daryti? Kodėl perdegusių mokytojų šiandien yra kaip niekados daug? Ar perdega tik vyresnio amžiaus 45+ pedagogai, ar išsekę jaučiasi ir jauni, dar neseniai idealizmu spinduliavę mokytojai? Ko reikėtų mokytojams, kad jie jaustųsi kitaip?
LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja klaipėdiškė mokytoja Indrė Gudienė, Vilniaus Pavilnio progimnazijos psichologė Loreta Juravičienė ir psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna.


Ved. Jonė Kučinskaitė

Dalis vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų vyks mokinių Šv. Velykų atostogų metu. Mat, kaip akcentuoja Nacionalinės švietimo agentūros vadovybė, moksleivių atostogų laikas nėra laisvas mokytojų laikas.
Tiesa, prieš keletą metų pereinant prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo mokytojams buvo aiškinama, kad mokytojo metinės kontaktinės darbo valandos bus skaičiuojamos dauginant iš savaičių, kuomet vyksta kontaktinis mokymas, kiekio (pvz., 11-ose klasėse tai yra 36 savaitės). O štai mokinių atostogų laikas į šį laiką neįeinąs, tai mokytojo laisvas laikas, kurį pedagogai galį išnaudoti kaip nori. Taip buvo teigiama anksčiau.
Be to, buvo pažadėta, kad už visus papildomus darbus, kurie neįeina į mokytojo etatinį darbo krūvį būsią apmokėta.
Mokytojai, nesutinkantys dirbti per mokinių atostogas, pabrėžia, kad tiek valstybinių brandos egzaminų, tiek pusegzaminių vykdymas nėra įprasta privaloma kiekvieno mokytojo darbo funkcijos dalis, tai yra priskiriama prie papildomų darbų, kurie turėję būti individualiai aptarti ir sutarti dar rugsėjį. Bet šitai nebuvę padaryta. O ir iki šių metų vasario pradžios dar net nebuvę parengta ir pasirašyta jokių sutarčių su mokytojais dėl jų dalyvavimo vertinant pusegzaminius.
Dar labiau pedagogus audrina švietimo, mokslo ir sporto ministro pernai lapkritį pasirašytas įsakymas, citata: „Nacionalinės švietimo agentūros direktorius gali nustatyti trūkstamų vertintojų delegavimo kvotas vidurinio ugdymo programas įgyvendinančioms mokykloms, atsižvelgęs į konkrečios mokyklos ... tarpinį patikrinimą ar brandos egzaminą laikančių kandidatų skaičių".
Pedagogai atvirauja patiriantys savo mokyklų vadovų psichologinį spaudimą dalyvauti tarpiniuose žinių patikrinimuose, mat direktorius taip elgtis verčiantis pastarasis ministro įsakymas.
Pagaliau mokytojai akcentuoja ir tai, kad, jei jau norima, kad jie per moksleivių atostogas ir laisvadienius dalyvautų pusegzaminiuose, tai jiems turį būti už darbą atlyginama ne įprastu, o padidintu tarifu.
Tad kas nutyli tiesą ar bando supinti faktus su neteisėtais lūkesčiais? Pagaliau, jei tiesa mokytojų pusėje, kodėl jie negina savo teisių nei Darbo ginčų komisijoje, nei kitais teisiniais būdais?

LRT radijuje dalyvauja Lilija Bručkienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Egidijus Milešinas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas, Aidas Aldakauskas, Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotojas, bei buvęs Ginčų komisijos teisininkas Tomas Bakučionis.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Švietimo mokslo ir sporto ministras buvo beužsimojęs padaryti tai, ko per 33-ejus Nepriklausomybės metus nedrįso nė vienas ligšiolinis ministras - inicijuoti sprendimą uždaryti mokyklas dėstomąja rusų kalba. Tiesa, tiek dalies Ministrų kabineto, tiek dalies Lietuvos rusakalbės visuomenės reakcija į ministro iš karto po Naujųjų metų iškeltą idėja nebuvo vienareikšmė. O ir bent jau Vilnijos krašto lenkų bendruomenė ėmė nuogąstauti, girdi, uždarius mokyklas dėstomąja rusų kalba, ilgainiui gali būti uždarytos ir lenkiškos mokyklos.
Tiesa, su kaimynine Lenkija, kuri yra Europos Sąjungos narė, o lenkų kalba yra viena oficialių ES kalbų, yra pasirašytas tautinių mažumų mokyklų išlaikymo susitarimas.
Su Rusija niekada tokio susitarimo nebuvo. Mokyklos dėstomąja rusų kalba yra sovietinis reliktas. Šių mokyklų apsisprendė atsisakyti ir kaimyninės Latvija bei Estija. Šiuo metu iš 60-ies savivaldybių rusiškos mokyklos likusios tik aštuoniose: Vilniaus, Klaipėdos, Vilniaus rajono, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Visagino bei Kauno. Pernai rusakalbės mokyklos atsisakė Šiaulių miestas.
Iš tiesų dar 52 savivaldybės, kuriose buvo mažiausiai po vieną mokyklą dėstomąja rusų kalba, jų jau senokai atsisakė. Ir tai padarė ramiai.
Vilnius, tiesa, ano tūkstantmečio gale šitai irgi bandė, bet tai neapsiėjo be skandalų, skundų Rusijos ambasadoriui Lietuvoje, rusakalbių mokyklų bendruomenių protestų, o ir turto gadinimo.
Šiuo metu iš 357 812 mūsų šalies moksleivių 18 590 mokosi dėstomąja rusų kalba, 12 061 - lenkų kalba, dar 392 - baltarusių. Visi jie yra valstybės ar savivaldybių mokyklų mokiniai.
Anglų, prancūzų bei kitomis kalbomis paprastai dėstoma privačiose tarptautinėse mokyklose.
Jei pažvelgtume, kaip sekasi rusakalbių gimnazijų mokyklų abiturientams, tai pamatytume nedžiuginantį vaizdą. Apie pusėje visų šalies gimnazijų dėstomąja rusų kalba valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (VBE) 2023 m. laikė tik nuo 18,2 iki bemaž pusės visų abiturientų. Panaši, beje, ir ankstesnių metų šio egzamino pasirinkimo rusakalbėse mokyklose statistika. Vienintelėje Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijoje lietuvių kalbos ir literatūros VBE laikė absoliuti dauguma – 95,2 proc. visų pernai metų laidos abiturientų. Tiesa, 13,3 proc. jų neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino.
Beje, nors valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas tarp rusakalbių mokyklų abiturientų nėra itin populiarus, išlaikymo procentas taip pat žemas. Apie penktadalyje mokyklų dėstomąja rusų kalba valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino neišlaikė nuo 20 proc. iki 42,6 proc. visų laikiusiųjų.
Nuo šių metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra būtinas norint įstoti ir studijuoti visose Lietuvos aukštosiose mokyklose – universitetuose bei kolegijose; nesvarbu, ar norima studijuoti valstybės finansuojamoje studijų vietoje, ar nefinansuojamoje.
O ir nemokant ar prastai mokant valstybinę kalbą yra sudėtinga integruotis į visuomenę.
Kas stabdė politikų ryžtą anksčiau kelti rusakalbių mokyklų integracijos klausimą? Kaip pavyko savivaldybėms, kurios jau nebeturi rusiškų mokyklų, jų atsisakyti be skandalų? Bei kodėl Lietuvos mokyklose dėstomąja rusų kalba besimokanti ir jau Nepriklausomoje Lietuvoje gimusi bei auganti kalba prastai išmoksta lietuvių kalbą arba net nedrįsta laikyti šio egzamino?

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris, Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Dovilė Kaminskė bei buvęs rusakalbės mokyklos direktorius, Panevėžio miesto tarybos narys Petras Luomanas.


Ved. Jonė Kučinskaitė

Šį antradienį Lietuvos gimnazijose vyko moksleivių matematikos tarpinių žinių patikrinimas. Jis, tiesa, buvo skirtas labiau techniniams pasirengimo klausimams patikrinti nei pačiam užduočių sudėtingumo turiniui pasimatuoti.
Žiniasklaidos kalbinti daugybė gimnazijų vadovų teigė, kad neįveikiamų techninių kliūčių nebuvę, o buvusias, kaip antai, dėl neveikiančių kompiuterių, pavykę pakankamai greitai pašalinti.
Tiesa, ilgųjų gimnazijų vadovai bei jose dirbantys mokytojai atkreipia dėmesį, kad dėl vienuoliktokų pusegzaminių bus sutrikdytas visų žemesnių klasių mokinių darbas. Ypač dėl to išgyvena matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytojai. Mat matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros brandos egzaminams tapus iš esmės privalomiems stojantiems į aukštąsias mokyklas, juos pasiryžę laikyti dauguma vienuoliktokų, galvojančių apie studijas kolegijose ir universitetuose.
Lituanistai bei matematikai ypač išgyvena dėl penktokų, septintokų ir devintokų, kurie mokosi pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, bet be vadovėlių ir mokymo priemonių. Mat prasidėjus vienuoliktokų tarpiniams žinių patikrinimams, dauguma mokytojų, dėstančių jaunesnių klasių mokiniams, bus pusegzaminių vykdytojai bei vertintojai ir tomis dienomis, kai vyks tarpiniai žinių patikrinimai, jie neves pamokų žemesnėms klasėms. Jaunesni mokiniai būsią palikti vieni mokytis namuose be vadovėlių ir mokymo priemonių. Dalies mokytojų nuomone, tai gali lemti dar didesnes nemažos dalies mokinių žinių spragas.
Tuo tarpu atsisakyti dalyvauti pusegzaminiuose savivaldybių ir valstybinių mokyklų mokytojai (bent jau lituanistai, kurių reikės bene daugiausiai) iš esmės negali, mat, kaip numatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro pernai rugsėjo 11 d. pasirašytame įsakyme, „nacionalinės švietimo agentūros direktorius gali nustatyti trūkstamų vertintojų delegavimo kvotas vidurinio ugdymo programas įgyvendinančioms mokykloms, atsižvelgęs į konkrečios mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros (A) ir lietuvių kalbos ir literatūros (B) antrąjį tarpinį patikrinimą, brandos egzaminą laikančių kandidatų skaičių".
Mokytojus dalykininkus trikdo ir tai, kad nuo pernai rugsėjo jau kelis kartus (paskutinį kartą - praėjusį penktadienį) buvo keičiamos pusegzaminių datos, tad nei jie, nei patys vienuoliktokai negali planuoti nei mokymosi tempo, nei laisvalaikio.
Ką, mokytojų nuomone, dar būtų galima ar ir reikalinga koreguoti organizuojant pusegzaminius bei kaip tai įmanoma techniškai?

Laidoje dalyvauja Nacionalinės švietimo agentūros l. e. p. direktoriaus pavaduotojas Aidas Aldakauskas, Klaipėdos licėjaus matematikos mokytoja Rasa Karapetian ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Regina Dilienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Šiais metais patekti į kai kurias universitetines studijų programas užteks 4,3 balo. Taip nutiko dėl Mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje įtvirtintų nuostatų, kad nuo 2024 m. stojančiajam į aukštąją mokyklą užtenka būti išlaikius 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir matematikos bei dar vieną pasirinktiną. O kadangi bus skaičiuojamas šių egzaminų įverčių vidurkis, tai net žemiausiu teigiamu balu 2 egzaminus išlaikęs, o už trečią gavęs bent 76 balus, jaunuolis jau galės tapti universiteto studentu. Kolegijoms ši žinia reiškia, kad jas, tikėtina, šiemet rinksis mažiau jaunuolių. Mat iki šiol norintieji patekti į universitetą turėjo surinkti bent 5,4 stojamojo balo.
Bet, jei kolegijos norės išlikti, jos privalės žūtbūt turėti ne mažiau studentų nei 1200. Kaip elgsis kolegijos? Ar jos leis kartelę žemyn ir priims ir jaunuolius, kurie iki šiol dėl savo rezultatų galėjo svajoti tik apie profesinę mokyklą, ar jos išliks principingos? Kaip silpnesnių abiturientų priėmimas studijuoti aukštosiose mokyklose gali paveikti studijų kokybę? Kiek stojantiesiems į kolegijas yra svarbus kolegijų moksliškumas? O ir kas: stojantieji ar aukštosios mokyklos apmokės aukštosioms mokykloms nuo šių metų teksiančius papildomus abiturientų priėmimo kaštus?
Laidoje dalyvauja Aldis Fledžinskas, Vilniaus dizaino kolegijos direktorius, ir Nerijus Varnas, Kauno technikos kolegijos administracijos vadovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė

2024-ieji švietimui bus įvairių pokyčių ir virsmų, inicijuotų dar prieš vienerius ar dvejus metus, laikas. Bet ar tikrai šie pokyčiai yra tie, kurių, remiantis švietimo tyrimais, norėtų mokiniai, jų tėvai ir pedagogai? Ką rodo įvairūs mokinių ir mokytojų savijautos bei pasiekimų, taip pat tėvų lūkesčių tyrimai?
O ir kaip derėtų modernizuoti švietimo sistemą, kad ji atitiktų šiuolaikinio mokinio poreikius ir skatintų kritinį mąstymą bei kūrybiškumą?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja EDU Vilnius analitikas-tyrėjas dr. Pranas Gudynas.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Du iš trijų moksleivių namų darbams atlikti bei rašiniams rašyti naudoja dirbtinio intelekto programas. Tai parodė šiemet rugsėjį sociologinių tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta 504 moksleivių iš 63 šalies gimnazijų apklausa.
Lietuvos studentai, atlikdami atsiskaitomuosius darbus, dar plačiau ir rafinuočiau naudojasi įvairiomis dirbtinio intelekto programomis.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, daktaras Algis Gaižutis sako radęs priešnuodį nesąžiningiems atsiskaitymams, kuriuos atliko ne pats studentas, o dirbtinis intelektas.

Ved. Jonė Kučinskaitė